- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-27
- Bylos Nr.
- I-599-289/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00318-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevicius, Donatas Daunys, Maryte Švažiene
- Pareiškėjas
- Mažeikiu rajono savivaldybes tarybos, Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos
- Atsakovas
- Telšiu apskrities VMI, Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu RAAD, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamentui del Telšiu apskrities VMI
Šiauliu apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš posedžio pirmininko ir pranešejo teisejo Virginijaus Stankeviciaus,
dalyvaujant pareiškeju Mažeikiu rajono savivaldybes tarybos ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos atstovui M. N.,
dalyvaujant treciojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu RAAD atstovui E. S.,
nedalyvaujant treciojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,
viešame teismo posedyje išnagrinejo pareiškeju Mažeikiu rajono savivaldybes tarybos ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos skunda bei patikslinta skunda atsakovei Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamentui del Telšiu apskrities VMI viršininko sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškejai Mažeikiu rajono savivaldybes taryba ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracija teismo prašo panaikinti Telšiu apskrities VMI 2011 m. gegužes 31 d. sprendima Nr. 4 „Išieškoti iš turto“.
Šalies argumentai
Pareiškejai skunde ir patikslintame skunde (b.l.2-7,39-44) bei pareiškeju atstovas pasisakymuose teismo posedžio metu nurode, kad Šiauliu RAAD 2010 m. lapkricio 25 d. atliko 2009 m. Specialiosios programos lešu panaudojimo patikrinima ir 2010 m. lapkricio 25 d. suraše Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu panaudojimo patikrinimo akta Nr. 165, kuriame konstatavo, esa lešos 38822,00 Lt (trisdešimt aštuoni tukstanciai aštuoni šimtai dvidešimt du litai) panaudotos ne pagal tiksline paskirti. Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo (Žin., 2003, Nr. 61-2760) 4 straipsnio 4 dalies redakcija, kuri galiojo iki 2010 m. gruodžio 31 d., nenumate konkretaus termino, per kuri VMI Specialiosios programos lešas, panaudotas nenumatytiems šiame Istatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos igaliotos institucijos teikimu privalejo išieškoti i Valstybes iždo saskaita, todel pareiškeju nuomone, Telšiu AVMI privalejo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo 31 str. nuostatomis, kurios numate, kad <...> administracine procedura turi buti baigta ir administracines proceduros sprendimas priimtas per 20 darbo dienu nuo jos pradžios. Kai del objektyviu priežasciu per ši termina administracine procedura negali buti baigta, administracine procedura pradejes viešojo administravimo subjektas gali ja pratesti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienu. Šiuo atveju administracines proceduros pabaiga reikštu VMI priimtas sprendimas (administracinis teisinis aktas) del lešu išieškojimo. Tokio pobudžio sprendima Telšiu AVMI prieme 2011-05-31, pareiškejo nuomone, praleidus administracines proceduros sprendimo priemimo termina. Vien tik del šios priežasties skundžiamas sprendimas turi buti naikinamas.
Pareiškejai nurode, kad Šiauliu RAAD išvada, jog 38822,00 Lt buvo panaudoti ne pagal tiksline paskirti, nera pagrista. Šiauliu RAAD Mažeikiu rajono agenturos patikrinimo akte yra konstatuota, jog savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešos 38822,00 litu buvo panaudotos ne pagal paskirti, nes pagal Specialiosios programos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkta pinigines lešos gali buti naudojamos finansiškai remti tik miško sklypu, kuriuose medžiokle nera uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus. Patikrinimo akte yra nurodoma, kad medžiotoju bureliai nera miško sklypu savininkai, valdytojai ir naudotojai. Taigi, netinkamas savivaldybiu aplinkos remimo specialiosios programos lešu panaudojimas grindžiamas tuo, jog pinigines lešos buvo skirtos netinkamiems subjektams, ir su tuo pareiškejai nesutinka. Pareiškejai pažymejo, kad Medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui prevenciniu priemoniu komisijos posedyje, kuriame buvo nuspresta savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešas siulyti skirti medžiotoju bureliams, dalyvavo ir Šiauliu RAAD Mažeikiu rajono agenturos vyriausiasis specialistas A. N., kuris nepareiške prieštaravimu del lešu skyrimo medžiotoju bureliams kaip netinkamam lešu gavimo subjektui. Nurode, kad Specialiosios programos istatyme nera pateikta jokiu šiame istatyme vartojamu savoku apibrežimu, todel skiriant pinigines lešas medžiotoju bureliams buvo vadovautasi Medžiokles istatymo nuostatomis. Medžiokles istatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra numatyta medžiokles plotu naudotoju teise LR aplinkos apsaugos remimo programos istatymo ir LR savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo nustatyta tvarka gauti finansine pagalba medžiojamuju gyvunu gyvenamosios aplinkos salygoms gerinti, retu ir nykstanciu medžiojamuju gyvunu rušiu populiacijoms atkurti, laukiniu gyvunu užkreciamuju ligu židiniu (epizootiju) likvidavimo priemonems ir kitiems šiuose teises aktuose numatytiems tikslams. Mano, kad medžiotoju bureliams skirtos lešos atitiko Specialiosios programos istatymo nustatytus tikslus, t.y. buvo skirtos už istatyme numatytu prevenciniu priemoniu igyvendinima. Medžiotoju bureliams savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešos buvo skirtos vadovaujantis Medžiokles istatymo 2 straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse pateiktomis medžiokles plotu, medžiokles plotu naudojimo ir medžiokles plotu naudotojo savokomis. Medžiokles plotais yra laikomi žemes, mišku ir vandens telkiniu plotai, kuriuose Medžiokles istatymo nustatyta tvarka gali buti medžiojama. Medžiokles plotas apima žemes, mišku ir vandens telkiniu plotus. Medžiokles plotu naudotoju yra laikomas fizinis ar juridinis asmuo, galintis buti laukines gyvunijos ištekliu naudotoju pagal LR laukines gyvunijos istatyma ir turintis Medžiokles istatymo nustatyta tvarka išduota leidima naudoti medžiojamuju gyvunu išteklius medžiokles plotu vienete. Todel, pareiškeju nuomone, medžiotoju bureliai pagal Medžiokles istatymo nuostatas yra laikomi medžiokles plotu naudotojais. Medžiokles plotu naudojimas Medžiokles istatyme apibrežiamas kaip medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžiokles plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžiokles irenginius, igyvendinant medžiojamuju gyvunu daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvunus nuo neteiseto naudojimo. Kadangi medžiotoju bureliai medžiokles plotuose vykdo medžiokle, taip pat su ja susijusia veikla, iskaitant ir prevenciniu priemoniu igyvendinima, už ka medžiotoju bureliams ir buvo skirtos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešos, todel pareiškejai mano, kad medžiotoju bureliai yra medžiokles plotu, o tuo paciu ir i medžiokles plotus patenkanciu miško sklypu naudotojai, kuriems pagal Specialiosios programos istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkta gali buti skiriamos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešos. Pareiškejai mano, kad savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos 38822,00 litu suma, skirta medžiotoju bureliams per Mažeikiu medžiotoju ir žveju draugija bei Viekšniu medžiotoju bureliui, buvo panaudota pagal paskirti, nes buvo skirta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo nuostatu.
Atsiliepimas
Atsakove Telšiu apskrities VMI atsiliepime i pareiškeju skunda (b.l.122-123) bei teismo posedžio metu jos atstovas V. K. teismo praše atmesti pareiškeju skunda kaip nepagrista. Nurode, kad atsakove gavusi VMI prie FM persiusta LR AM 2010-10-21 prašyma Nr. (9-2)-D8-9882, vadovavosi LR aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. isakymu Nr. D1-637 patvirtintu Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu panaudojimo patikrinimo rekomendaciju 8 punktu, SAARP Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir 2011-02-24 raštu pasiule pareiškejams per 3 menesius sumoketi 38822,00 Lt i Valstybes iždo saskaita. Pareiškejai lešu nepervede, o kadangi Šiauliu RAAD 2010 m. lapkricio 25 d. Savivaldybiu ir aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu panaudojimo patikrinimo aktas Nr. 165 buvo galiojantis, negincijamas, 2011 m. gegužes 31 d. prieme sprendima Nr. 44 išieškoti iš turto. Pažymejo, kad atsakove vykdo išieškojimo funkcija, kadangi Šiauliu RAAD aktas Nr. 165 nepanaikintas, mano, kad suma išieškoma teisetai.
Treciasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu RAAD atsiliepime i pareiškeju skunda (b.l.102-104) bei pasisakymuose teismo posedžio metu atstovas E. S. teismo praše pareiškeju skunda atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad 2010 m. lapkricio 25 d. Šiauliu RAAD pareigunai, dalyvaujant Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos aplinkos apsaugos Asmens ir visuomenes sveikatos skyriaus vedejui Z. K., atliko patikrinima del aplinkos apsaugos specialiosios programos lešu panaudojimo ir nustate, kad lešos 38 822 Lt panaudotos ne pagal paskirti, o medžiokles bureliams remti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo programos istatymo 4 str. 1 d. 3 p., specialiosios programos lešos naudojamos finansiškai remti miško sklypu, kuriuose medžiokle nera uždrausta, savininkus, valdytojus ar naudotojus. Igyvendinti žalos prevencijos priemones, kuriomis jie sieke išvengti medžiojamu gyvunu daromos žalos miškui, t.y. naturuoja želdinius repelentais, aptveria miška tvoromis ar apsauginemis juostomis ir pan. Nurode, kad gincas kilo del savoku, kas yra medžiokles plotu naudotojas ir savininkas. Vadovaujantis Mišku istatymo 2 str. 10 p. ir 12 p. yra pateiktos miško savininko, valdytojo ir naudotojo savokos. Vadovaujantis Mišku istatymo 2 str. 10 d. miško savininkas yra valstybe, fiziniai, juridiniai asmenys bei užsienio valstybes, valstybese isteigtos organizacijos, neturincios juridinio asmens statuso, taciau turincios civilini teisnuma pagal tu valstybiu istatymus ir istatymo nustatyta tvarka igyja nuosavybes teise i miškus. Valdytojais gali buti mišku savininkai, mišku uredijos, valstybines rezervatu direkcijos, nacionaliniu parku direkcijos, savivaldybes, valstybines imones bei organizacijos, valdancios pasitikejimo teise istatymo nustatyta tvarka Vyriausybes nutarimais joms perduota turta. Medžiokles ploto naudotojas yra fizinis ar juridinis asmuo, galintis buti laukines gyvunijos ištekliu naudotojas pagal Laukines gyvunijos istatyma, turintis šio istatymo nustatyta tvarka išduota leidima naudoti medžiojamu gyvunu išteklius medžiokles plotu vienete. Šiuo atveju bus medžiotoju burelis. Mano, kad vadovaujantis išdestytomis savokomis, medžiokles plotu valdytojai ir naudotojai nera tapacios savokos. Atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo programos istatymo 4 str. 1 d. 3 p. medžiokles plotu naudotojas negali buti remiamas iš specialiosios programos lešu. Medžiokles istatymo 12 str. 1 d. 4 p. numatyta teise gauti parama iš specialiosios programos lešu, taciau mano, kad tai yra visiškai kitoks gavimo pagrindas. Pabreže, kad pagal specialiosios programos lešu istatymo 4 str. 1 d. 3 p., parama gali buti suteikta griežtai tik saugomu rušiu laukiniu ir medžiojamu gyvunu plotuose, kuriuose medžiokle nera uždrausta ištisus metus, padarytai žalai kompensuoti. Bet turi buti medžiokles ploto savininkai, o ne (kaip šiuo atveju) medžiokles ploto naudotojai.
Treciojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas teismo posedyje nedalyvavo, apie jo laika ir vieta pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b.l.126). teismui pateiktame atsiliepime treciasis suinteresuotas asmuo prašo teismo atmesti pareiškeju skunda kaip nepagrista. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo (toliau – ir Istatymas) 4 straipsnyje itvirtinta, kam gali buti naudojamos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos (toliau – ir SAARP) lešos. Istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad šios programos lešos naudojamos finansiškai remti miško sklypu, kuriuose medžiokle nera uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, igyvendinancius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui (želdiniu apdorojimas repelentais, aptverimas tvoromis ar apsauginemis juostomis, želdiniu, gerinanciu laukiniu gyvunu naturalias mitybos salygas, veisimas ir kitos priemones). Pagal Istatymo 4 straipsnio 4 dali SAARP lešas, panaudotas nenumatytiems šiame Istatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos igaliotos institucijos teikimu Valstybine mokesciu inspekcija pasiulo savivaldybems per tris menesius pervesti i Valstybes iždo saskaita, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos remimo programos lešos. Jeigu savivaldybes Valstybines mokesciu inspekcijos pasiulyme nurodytu laiku neperveda lešu, Valstybine mokesciu inspekcija priima sprendima išieškoti ne ginco tvarka. Aplinkos ministerija vadovaudamasi Istatymu ir atsižvelgdama i Rekomendaciju nuostatas, gavusi Šiauliu RAAD 2010-11-25 patikrinimo akta, ivertino nustatytus pažeidimus ir 2010-11-30 raštu Nr. (9-2)-D8-11181 kreipesi i Valstybine mokesciu inspekcija prašydama ne ginco tvarka išieškoti i Valstybes iždo saskaita Mažeikiu rajono savivaldybes netinkamai (ne pagal Istatyme itvirtintas nuostatas) panaudotas SAARP lešas. Nurode, kad pagrindinis gincas šioje byloje yra, ar medžiokles plotu naudotojai yra konkretaus miško sklypo naudotojai ir, ar šiuo pagrindu jie gali gauti parama, numatyta Istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Lietuvos Respublikos medžiokles istatymo (toliau – ir Medžiokles istatymas) 6 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad žemes sklypu, kuriuose medžiokle neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teise Aplinkos apsaugos remimo programos istatymo ir Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo nustatyta tvarka gauti finansine parama medžiojamuju gyvunu daromos žalos prevencijos priemonems igyvendinti. Pažymejo, kad šioje nuostatoje taip pat itvirtinta, kad prevencijos priemonems, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui (želdiniu apdorojimas repelentais, aptverimas tvoromis ar apsauginemis juostomis, želdiniu, gerinanciu laukiniu gyvunu naturalias mitybos salygas, veisimas ir kitos priemones), finansuoti turi buti skiriama ne mažiau kaip 70 procentu lešu, surinktu iš mokesciu už medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojima. Paminejes, kad Medžiokles istatymo nuostata nurodo, jog SAARP lešos skiriamos butent sklypu savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurie siekdami išvengti medžiojamuju gyvunu daromos žalos emesi prevenciniu priemoniu apsaugoti savo nuosavybes, valdymo ar naudojimo teise turima sklypa ir jos, ne mažiau 70 procentu, turi buti padengiamos butent iš lešu, surinktu už medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojima, nurode, jog akivaizdu, kad istatymu leidejas iš SAARP lešu skiriama finansine parama sieja butent su konkretaus sklypo (t. y. teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir iregistruota Nekilnojamojo turto registre) savininko, valdytojo ar naudotojo tame sklype taikomomis prevencinemis priemonemis. Nurode, kad nagrinejamu atveju butina atsižvelgti i Lietuvos Respublikos mišku istatymo (toliau – ir Mišku istatymas) 2 straipsnio 10-12 daliu nuostatas, kuriose pateiktos miško savininko, valdytojo ir naudotojo savokos, o ju neinterpretuoti, kaip daro pareiškejai. Nurode, kad medžiokles plotu naudotojo ir miško sklypo savininko, valdytojo ar naudotojo savokos nera tapacios, todel medžiokles plotu naudotojai negali buti finansiškai remiami Istatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Mano, kad medžiotoju bureliai neturi jokio teisinio pagrindo jiems nuosavybes ar kita teise nevaldomame sklype taikyti minetas Istatyme nurodytas žalos prevencijos priemones (t. y. apdoroti želdinius repelentais, aptverti tvoromis ar apsauginemis juostomis, veisti želdinius, gerinancius laukiniu gyvunu naturalias mitybos salygas ir pan.). Mano, kad Aplinkos ministerija pagristai atsižvelge i Šiauliu RAAD aktu nustatytus faktus ir pateiktas išvadas bei pagristai kreipesi i VMI del lešu išieškojimo, o VMI pagristai prieme šioje byloje gincijama sprendima (b.l.107-111).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškeju Mažeikiu rajono savivaldybes tarybos ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos skundas bei patikslintas skundas atmestini kaip nepagristi.
Pareiškejai gincija Telšiu apskrities VMI 2011 m. gegužes 31 d. sprendima Nr. 4 „Išieškoti iš turto“, kuriuo vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo 4 straipsnio 4 dalimi bei atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-11-30 prašyma (teikima) Nr. (9-2)-D8-11181 išieškoti iš Mažeikiu rajono savivaldybes ne pagal paskirti panaudota Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos 38822,0 Lt suma, i tai, kad per Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2011-02-24 rašte Nr. (6.1)-R16-1323 pasiulyta 3 menesiu termina Mažeikiu rajono savivaldybe minetos išieškotinos sumos 38822,0 Lt i biudžeto pajamu surenkamaja saskaita nesumokejo, nuspresta išieškoti i biudžeta 38822,0 Lt (b.l.88).
Taigi, pareiškejai gincija viešojo administravimo subjekto patvarkyma (ipareigojima) del lešu išieškojimo, kuris priimamas remiantis Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu panaudojimo patikrinimo aktu, kuriame konstatuojami faktai del Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu panaudojimo teisetumo ir pagristumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkricio 11 d. nutartis administracineje byloje Nr. AS63-628/2011).
Nagrinejamoje byloje Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu panaudojimo neteisetumas konstatuotas 2010 m. lapkricio 25 d. LR AM Šiauliu RAAD Mažeikiu rajono agenturos patikrinimo akte Nr. 165 (b.l.80).
Jame nurodoma, jog patikrinimo tikslas yra patikrinti, kaip Mažeikiu savivaldybeje laikomasi Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo nuostatu, naudojant lešas, gautas iš medžiokles plotu naudotoju mokamu mokesciu už medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojima. Patikrinimo metu nustatyta, kad medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui ir žemes ukio paseliams prevencinems priemonems vykdyti Mažeikiu rajono savivaldybe skyre 44,2 tukst.Lt. Patikrinus medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui ir žemes ukio paseliams prevencinems priemonems skirtu 44,2 tukst.Lt lešu panaudojima, nustatyta, kad jas gavo medžiotoju bureliai ir klubai per Mažeikiu medžiotoju ir žveju draugija, Viekšniu medžiotoju burelis, nepriklausantis Medžiotoju draugijai, ir Mažeikiu mišku uredija gavo tiesiogiai. Lešos buvo paskirstytos: 1) Mažeikiu mišku uredijai, valstybiniu mišku valdytojai, pravesta 5400 Lt laukiniu žveriu daromos žalos prevencijai vykdyti, repelentams isigyti, pagal medžiokles istatymo 6 str.3 p.; 2) Mažeikiu medžiotoju ir žveju draugijos medžiotoju bureliams ir klubams pravesta 35958 Lt, laukiniu žveriu daromos žalos prevenciniu priemoniu atlikimui, sumažinti žveriu daromai žalai valstybiniuose ir privaciuose miškuose, jas ivykdžius; 3) Viekšniu medžiotoju bureliui 2864 Lt lešu laukiniu žveriu daromos žalos prevenciniu priemoniu atlikimui, sumažinti žveriu daromai žalai valstybiniuose ir privaciuose miškuose, jas ivykdžius. Atlikus patikrinima padarytos išvados, jog aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešos 38822,00 Lt panaudotos netinkamai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo programos istatymo 4 straipsnio l dalies 3 punktu, medžiokles plotu naudotoju (medžiotoju bureliai) sumoketi mokesciai istatymu nustatyta tvarka už medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojima gali buti naudojami „finansiškai remti miško sklypu, kuriuose medžiokle nera uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, igyvendinancius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui“. Medžiotoju bureliai nera mišku žemes savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Taigi, pareiškeju keliamo ginco esme – 2010 m. lapkricio 25 d. LR AM Šiauliu RAAD Mažeikiu rajono agenturos patikrinimo akto Nr. 165 teisetumas. Šalys nesutaria ir skirtingai vertina, kas gali buti Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo (Valstybes žinios, 2003, Nr. 61-2760) (toliau – ir SAARSPI) numatytu specialiuju programu lešu naudotojais, todel nagrinejant šia byla teismui ypac svarbu tai nustatyti.
Žemesnės instancijos teismas
SAARSPI 2 straipsnyje nurodyta, jog Specialiosios programos tikslas – finansuoti savivaldybiu vykdomas aplinkos apsaugos priemones, numatytas mineto istatymo 4 straipsnyje. SAARSPI 4 straipsnis reglamentuoja Specialiosios programos lešu naudojima. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, kad specialiosios programos lešos naudojamos finansiškai remti miško sklypu, kuriuose medžiokle nera uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, igyvendinancius žalos prevencijos priemones, kuriomis jie siekia išvengti medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui (želdiniu apdorojimas repelentais, aptverimas tvoromis ar apsauginemis juostomis, želdiniu, gerinanciu laukiniu gyvunu naturalias mitybos salygas, veisimas ir kitos priemones), isigyti kartografine ir kita medžiaga, reikalinga pagal Medžiokles istatymo reikalavimus rengiamiems medžiokles plotu vienetu sudarymo ar ju ribu pakeitimo projektams parengti – iplaukos pagal 3 straipsnio 2 punkta (akto redakcija, galiojanti nuo 2004-01-01). Šio straipsnio 3 dalis numato, jog savivaldybes institucija ataskaita, o prireikus – ir papildoma informacija apie Specialiosios programos priemoniu vykdyma teikia Aplinkos ministerijai jos nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos medžiokles istatymo (toliau – ir Medžiokles istatymas) 2 straipsnio (galiojancio nuo 2002-10-01) 11 dalyje nurodyta, jog medžiokles plotai – tai žemes, mišku ir vandens telkiniu plotai, kuriuose Medžiokles istatymo nustatyta tvarka gali buti medžiojama. To paties straipsnio 12 dalyje sakoma, jog medžiokles plotu naudojimas – medžiojimas ir su juo susijusi veikla medžiokles plotuose taikant biotechnines priemones, statant ir eksploatuojant medžiokles irenginius, igyvendinant medžiojamuju gyvunu daromos žalos prevencijos priemones, saugant medžiojamuosius gyvunus nuo neteiseto naudojimo, o 13 dalyje nurodoma, jog medžiokles plotu naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo, galintis buti laukines gyvunijos ištekliu naudotoju pagal Laukines gyvunijos istatyma ir turintis Medžiokles istatymo nustatyta tvarka išduota leidima naudoti medžiojamuju gyvunu išteklius medžiokles plotu vienete. Šio istatymo 14 dalyje apibrežiama medžiokles plotu vieneto savoka – tai vientisa medžiokles plotu teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžiokletvarkos principais šio Istatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojimas.
Lietuvos Respublikos mišku istatymo 2 straipsnio 10-12 dalyse nurodoma, jog miško savininkai yra valstybe, fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio valstybese isteigtos organizacijos, neturincios juridinio asmens statuso, taciau turincios civilini teisnuma pagal tu valstybiu istatymus, istatymu nustatyta tvarka igije nuosavybes teise i miškus (aktuali redakcija nuo 2004 05 01); miško valdytojai yra miško savininkai, mišku uredijos, valstybiniu rezervatu direkcijos, nacionaliniu parku direkcijos, savivaldybes, valstybes imones bei organizacijos, valdancios patikejimo teise istatymu nustatyta tvarka joms Vyriausybes nutarimais perduota valstybinems funkcijoms igyvendinti valstybine miško žeme; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; užsienio valstybese isteigtos organizacijos, neturincios juridinio asmens statuso, taciau turincios civilini teisnuma pagal tu valstybiu istatymus, teisetai igijusios privacios miško žemes valdymo teise (aktuali redakcija nuo 2004 05 01); miško naudotojai – tai juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio istatymo ir kitu teises aktu nustatyta tvarka igijo miško ir miško ištekliu naudojimo teise. To paties straipsnio 7 dalyje apibrežiama miško ištekliu savoka – tai nenukirstas miškas, sakai, kelmai ir dervuoliai, medžiu žieve, karnos ir tošis, medžiu sula, kalediniai medeliai, kitos dekoratyvines miško medžiagos, šakeles, vyteles, grybai, riešutai, uogos, vaisiai, vaistažoles ir vaistines žaliavos, miško paklote ir lapai bei miško augalija.
Analizuojant pateiktas teises aktu nuostatas, teiseju kolegija daro išvada, kad savoka „miško naudotojai“, minima SAARSPI, nera tapati „medžiokles plotu naudotojo“ savokai. Medžiokles plotu naudotojai turi teise medžiokles plotuose naudotis laukines gyvunijos ištekliais, t.y. medžiojamuju gyvunu ištekliais, o ne miško ištekliais kaip miško savininkai, valdytojai ar naudotojai.
Motyvuojamoji dalis
Pažymetina, jog Medžiokles istatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „žemes sklypu, kuriuose medžiokle neuždrausta, savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teise Aplinkos apsaugos remimo programos istatymo ir Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo nustatyta tvarka gauti finansine parama medžiojamuju gyvunu daromos žalos prevencijos priemonems igyvendinti. Prevencijos priemonems, kuriomis miško savininkai, valdytojai ir naudotojai siekia išvengti medžiojamuju gyvunu daromos žalos miškui (želdiniu apdorojimas repelentais, aptverimas tvoromis ar apsauginemis juostomis, želdiniu, gerinanciu laukiniu gyvunu naturalias mitybos salygas, veisimas ir kitos priemones), finansuoti turi buti skiriama ne mažiau kaip 70 procentu lešu, surinktu iš mokesciu už medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojima” (aktuali teises akto redakcija nuo 2004-01-01). Teiseju kolegijos nuomone, ši istatymo nuostata patvirtina išimtinai miško savininku, valdytoju ar naudotoju teise gauti parama prevencijos priemonems, o tokia parama sudaroma iš lešu, gautu iš mokesciu už medžiojamuju gyvunu ištekliu naudojima, kuriuos moka visi fiziniai ir juridiniai asmenys, igije teise naudoti medžiojamuju gyvunu išteklius medžiokles plotu vienetuose, taip pat ir medžiotoju bureliai.
Pažymetina, kad Medžiokles istatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato medžiokles plotu naudotoju teise Aplinkos apsaugos remimo programos istatymo ir Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatymo nustatyta tvarka gauti finansine pagalba medžiojamuju gyvunu gyvenamosios aplinkos salygoms gerinti, retu ir nykstanciu medžiojamuju gyvunu rušiu populiacijoms atkurti, laukiniu gyvunu užkreciamuju ligu židiniu (epizootiju) likvidavimo priemonems ir kitiems šiuose teises aktuose numatytiems tikslams (aktuali teises akto redakcija nuo 2004 01 01). O jau minetos SAARSPI 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodoma, jog Specialiosios programos lešos naudojamos finansiškai remti miško sklypu, kuriuose medžiokle nera uždrausta, savininkus, valdytojus ir naudotojus, igyvendinancius žalos prevencijos priemones <...>, isigyti kartografine ir kita medžiaga, reikalinga pagal Medžiokles istatymo reikalavimus rengiamiems medžiokles plotu vienetu sudarymo ar ju ribu pakeitimo projektams parengti – iplaukos pagal 3 straipsnio 2 punkta.
Kaip matyti, Medžiokles istatymo 6 straipsnio 3 dalies ir SAARSPI 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos vienodai reglamentuoja galimybe gauti specialiaja parama, susijusia su medžiojamuju gyvunu daromos žalos prevencija, taciau Medžiokles istatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato skirtinga paramos gavimo pagrinda – medžiojamuju gyvunu gyvenamosios aplinkos salygu gerinima ir kt. Teiseju kolegijos nuomone, medžiotoju bureliai, kaip medžiokles plotu naudotojai, parama galetu gauti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos remimo programos istatymo nustatyta tvarka, išskyrus tas nuostatas, kuriose pabrežiama tik miško savininku, valdytoju ar naudotoju teise i parama. Nagrinejamu atveju pareiškejai specialiosios programos lešas galejo suteikti tik tiems subjektams, kurie tiesiogiai itvirtinti Specialiosios programos lešu naudojima reglamentuojanciame teises akte – Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatyme.
Atsižvelgdama i aukšciau išdestytas faktines aplinkybes bei pateikta teises aktu analize, teiseju kolegija konstatuoja, jog 2010 m. lapkricio 25 d. LR AM Šiauliu RAAD Mažeikiu rajono agenturos patikrinimo akte Nr. 165 teisetai ir pagristai konstatuota, jog pareiškejai netinkamai panaudojo savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešas, skiriant jas medžiotoju bureliams, nes jie negali buti savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos lešu naudotojai.
Teismas pažymi, kad Mažeikiu rajono savivaldybes taryba ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracija, kaip viešojo administravimo subjektai, turi laikytis viešosios teises principo, kad viešojo administravimo subjektas turi teise veikti tik tiek, kiek tai leidžia teises aktai, todel neturi diskrecijos teises akta (teises norma) taikyti nesilaikydamas iš mineto viešosios teises principo kylanciu reikalavimu. Principas, kad viešojo administravimo subjektas turi teise veikti tik tiek, kiek tai leidžia teises aktai, patenka i konstitucine gero viešojo administravimo samprata (žr., pvz., Andruškevicius, A. Administracine teise: bendrieji teorijos klausimai, valdymo aktu institutas, ginco santykiu jurisprudenciniai aspektai. Vilnius: Registru centras, 2008, p. 298–302). Šis principas tiesiogiai susijes su Viešojo administravimo istatymo 3 straipsnio 1 punkte itvirtintu istatymo viršenybes principu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis administracineje byloje Nr. A-858-2553-11). Todel nagrinejamu atveju pareiškejai paramos lešas galejo suteikti tik tiems subjektams, kurie tiesiogiai itvirtinti specialiu paramos lešu naudojima reglamentuojanciame teises akte – Lietuvos Respublikos savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos istatyme.
SAARSPI 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Specialiosios programos lešas, panaudotas nenumatytiems šiame Istatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos igaliotos institucijos teikimu Valstybine mokesciu inspekcija pasiulo savivaldybems per tris menesius pervesti i Valstybes iždo saskaita, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos remimo programos lešos. Jeigu savivaldybes Valstybines mokesciu inspekcijos pasiulyme nurodytu laiku neperveda lešu, Valstybine mokesciu inspekcija priima sprendima šias lešas išieškoti ne ginco tvarka. Valstybines mokesciu inspekcijos sprendimas išieškoti lešas ne ginco tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ne ginco tvarka išieškotos lešos pervedamos i Valstybes iždo saskaita, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos remimo programos lešos, ir naudojamos Aplinkos apsaugos remimo programos istatyme numatytiems tikslams (aktuali teises akto redakcija nuo 2011-01-01).
Kaip matyti, atsakove gincijama Telšiu apskrities VMI sprendima prieme vadovaujantis minetomis istatymo nuostatomis ir atsižvelgdama i Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2010-11-30 prašyma (teikima) Nr. (9-2)-D8-11181 išieškoti iš Mažeikiu rajono savivaldybes ne pagal paskirti panaudota Savivaldybiu aplinkos apsaugos remimo specialiosios programos 38822,0 Lt suma bei tai, kad per Telšiu apskrities valstybines mokesciu inspekcijos 2011-02-24 rašte Nr. (6.1)-R16-1323 pasiulyta 3 menesiu termina Mažeikiu rajono savivaldybe išieškotinos sumos 38822,0 Lt i biudžeto pajamu surenkamaja saskaita nesumokejo. Teiseju kolegijos nuomone, atsakove laikesi teises aktu nustatytos tvarkos ir sprendima išieškoti iš turto prieme pagristai, todel
teisinio pagrindo naikinti gincijama sprendima nera, o pareiškeju skundas ir patikslintas skundas atmestini kaip nepagristi.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdestyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškeju Mažeikiu rajono savivaldybes tarybos ir Mažeikiu rajono savivaldybes administracijos skunda bei patikslinta skunda atsakovei Telšiu apskrities valstybinei mokesciu inspekcijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamentui del Telšiu apskrities VMI 2011 m. gegužes 31 d. sprendimo Nr. 4 „Išieškoti iš turto“ panaikinimo atmesti kaip nepagristus.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo gali buti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per ši teisma.