Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-67825-17, kurioje:

N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) Lietuva, šeiminė padėtis vedęs, nedirbantis, pradinio išsilavinimo, teistas: 1) 1999-03-15 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. (sena LR BK redakcija) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2) 1999-10-18 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 234 str. 1 d., 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. (sena BK redakcija) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 3) 2002-12-05 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d., laisvės atėmimu 10 mėnesių; 4) 2003-11-11 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams; 5) 2004-12-28 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; 6) 2007-07-10 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, 7) 2015-04-02 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmes atlikęs; 8) Zarasų rajono apylinkės teismo 2017-12-05 pagal LR BK 284 str. 40 MGL bauda, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B. 2017-12-25 apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), rūsyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavė V. D. į dantis, vieną kartą rankomis jį pastūmė, dėl ko V. D. nugara nukrito ant žemės, tuo savo veiksmais nukentėjusiajam padarė kraujosruvą ir muštinę žaizdą dešinio viršutinio žandikaulio 1, kairio viršutinio žandikaulio 1,2 dantų dantenų srityje, viršutinės lūpos sumušimą, apatinės lūpos muštinę žaizdą, dešinio viršutinio žandikaulio 1, kairio viršutinio žandikaulio 1, 2 dantų išnirimą, apatinio žandikaulio kairės pusės 3, dešinės pusės 2 dantų sumušimą, taip dėl trijų dantų netekimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2017-12-25 apie 22:00 val. (duomenys neskelbtini), rūsyje, tai yra viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, matant ir girdint pašaliniams asmenims, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, vieną kartą dešiniu kumščiu sudavęs V. D. į dantis ir vieną kartą pastūmęs, taip pargriaudamas jį ant žemės, padarė nukentėjuiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tuo savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką protokolu iš kurio matyti, kad N. B. skundžiasi, jog V. D. sudavė jam smūgį ir išmušė dantis (b. l. 14-17)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo N. B. kaltė yra pilnai įrodyta.

Surinktų ir išvardintų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tokie jų veiksmai atitinka nusikaltimų, numatyto BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje požymius, nes dėl patirtų sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patikslintinas, kad dėl trijų dantų netekimo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes specialistas pateikė išvadą, kad būtent dėl minėtų sužalojimų padarytas sveikatos sutrikdymas, o ne dėl kitų sužalojimų.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Akivaizdu, jog bendruomenės namų kiemelis yra vieša vieta. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. ( kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, kur nekliudomai buvo patekę pašaliniai asmenys, tame tarpe ir nepilnametė, todėl akivaizdu, jog buvo sukelti būtini BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas laikytinas įžūliais veiksmais.

Kaltės turinys šio kategorijos bylose atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. B. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes pagal savo asmenines savybes suprato, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje sukels BK 284 str. ir 138 str. 1 d. numatytus padarinius.

Kaltinamasis N. B. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu.

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę N. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, jis teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą ne kartą, kas rodo, kad tai dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška (b. l. 142-156), baustas administracine tvarka (b. l. 157-162), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 164), nedirba (b. l. 165), neregistruotas darbo biržoje (b. l. 166). Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 284 ir 138 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – areštą. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, N. B. prisipažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

N. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam18 parų arešto.

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 24 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis bausmės bendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 24 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 16 parų arešto.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.