Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirba, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės žmogų, o būtent:

V. B., laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d., 23:58 val. iki 2018 m. liepos 17 d., 01.34 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamos veikos padarymui, tyčia kirviu ir metaliniu strypu sudavė dėl sunkaus girtumo gulinčiam ir miegančiam, t. y. esančiam bejėgiškoje būklėje, D. Z. daugiau kaip 90 smūgių į įvairias kūno vietas, iš kurių ne mažiau 3 smūgius kirviu į veidą, padarydamas dvi kirstines žaizdas veide su daugybiniais skeveldriniais visų veido ir kaukolės pamatų kaulų lūžiais ir ne mažiau kaip 87 smūgius metaliniu strypu į įvairias kūno vietas, padarydamas D. Z. muštinę žaizdą dešiniame užausyje, daugybines masyvias poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais krūtinėje, pilve, nugaroje, juosmenyje, rankose ir kojose, su daugybiniais krūtinkaulio ir šonkaulių lūžiais su plaučių sužalojimais, rankos ir kojų atvirais kaulų lūžiais, kepenų ir blužnies sužalojimais, širdies sumušimu, šie sužalojimai komplikavosi kraujavimu į pilvo ertmę, į krūtinplėvės ertmes, ūminiais širdies – kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijų sutrikimais, nuo ko D. Z. įvykio vietoje mirė. Taip V. B. tyčia, sukeldamas dideles fizines kančias itin žiauriai, nužudė bejėgiškos būklės D. Z..

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose.

Apklaustas teisme V. B. paaiškino, kad negali patvirtinti, kad jis nužudė D. Z., tačiau ir negali paneigti. Jis gyveno (duomenys neskelbtini) ir šiame name tuo metu daugiau niekas negyveno. 2018 m. liepos 16-17 d. jis gėrė alkoholinius gėrimus su kitais pažįstamais, tarp kurių buvo ir D. Z.. Vakare apie 10 valandą pas jį atėjo D. Z. ir jie toliau gėrė. Jie draugiškai kalbėjosi, D. Z. jam rodė nuotraukas, kuomet buvo Anglijoje, vienu metu skambino D. Z. draugei G.. D. Z. pasakė, kad susipyko su mama, nenori grįžti namo bei paprašė pernakvoti pas jį, o jis sutiko. Jis išjungė televizorių ir apie 24 valandą jie nuėjo miegoti. Naktį jis pabudo ir nuėjo į tualetą, o grįžęs pamatė D. Z. nužudytą. Eidamas miegoti durų neužrakino, vienas langas buvo atidarytas. Namuose buvo armatūros lazda, kuri stovėjo prie pečiaus, nuo jo miegojimo vietos iki jos reikėjo nueiti 2 didelius žingsnius. Armatūros lazdą laikė savigynai, nes daug kas jam grasino. Armatūrą laikė namuose prie pečiaus ir negali paaiškinti, kodėl ji buvo rasta lauke. Kambaryje buvo išardytas kirvis, kurio metalinė dalis ir kotas buvo padėti atskirai, kirvį atsinešė norėdamas padaryti naują kotą. Pamatęs nužudytą D. Z. jis iškvietė policijos pareigūnus, o jiems atvykus jis buvo apsirengęs tais pačiais rūbais, su kuriais nuėjo miegoti. Įvykio dieną jis buvo labai daug išgėręs. Su D. Z. santykiai buvo draugiški, jie nesipyko. Gal vieną kartą buvo jį paguldęs ant žemės.

- ant kairės rankos nuoplovos rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 45), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 45a), iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso žmogaus kraujas, rastas mėg. Nr. 45a. Ant kairės rankos nuoplovos mėg. Nr. 45a rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. B. genotipu;

- ant dešinės rankos nuoplovos rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 46), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 46a), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su V. B. genotipu.

Ant pateiktų tirti D. Z. rankų nagų su panagių turiniu rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. Z. genotipu.

- ant šortų rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 54-56), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

- ant dešinės kojos šlepetės žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 57), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR;

- ant marškinėlių ir kairės kojos šlepetės dėmių, panašių į kraują, nerasta;

- ant marškinėlių rasta žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 64), netinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 65-67), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. Z. genotipu;

- ant šortų rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 68, Nr. 69), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. Z. genotipu;

- ant kelnaičių rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 70), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su D. Z. genotipu (t. 1, b. l. 87-98).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-201/2018 nurodoma, kad V. B. nustatoma: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ir simuliacija. Pagal savo psichikos būklę V. B. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. B. įtariamo nusikaltimo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Pagal savo psichikos būklę V. B. galėjo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie jas teisingus parodymus. Šiuo metu V. B. nustatoma: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas ir simuliacija, pagal savo psichikos būklę jis gali būti apklausiamas, gali dalyvauti teismo posėdžiuose. V. B. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje. V. B. įtariamo nusikaltimo padarymo metu nebuvo patologinio girtumo būsenoje. V. B. būdingi pažintinės veiklos ir asmenybės bruožų ypatumai neturėjo esminės įtakos jo elgesiui byloje nagrinėjamo įvykio metu. Atsižvelgus į V. B. pažintinės veiklos ypatumus (jokių pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta) jis gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus, tačiau apsvaigimo nuo alkoholio būsena įvykio metu gali turėti neigiamos įtakos jo parodymų sklandumui, išsamumui. Polinkis fantazuoti tiriamojo V. B. amžiui nebūdingas, tiriamasis sugeba skirti realybę nuo fantazijų ir jų nepainioti. V. B. taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (t. 2, b. l. 154-160).

Priimdamas sprendimą teismas remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, skambučio į BPC įrašu, kaltinamojo ir nukentėjusiojo telefoninių skambučių analize, specialisto išvadomis, girtumo nustatymo duomenimis. Šie įrodymai gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų, atitinka liečiamumo kriterijų ir yra svarbūs darant išvadas. Nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti nukentėjusieji A. Z. ir M. Z., kurie apie įvykį nieko nežinojo. Jų parodymai charakterizavo mirusįjį, o M. Z. parodymai charakterizavo ir kaltinamąjį, ir šioje dalyje jie svarbūs. Teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai J. K., V. B., A. B., V. V., J. B., G. B., I. Z. ir R. G.. Šių liudytojų duotų parodymų teisingumas kolegijai nekelia abejonių, tačiau jų parodymai mažai siejasi su pačiu įvykiu ir nėra labai reikšmingi darant išvadas. Liudytojai J. K., V. B., A. B. ir V. V. buvo tie, su kuriais V. B. ir D. Z. visą dieną (duomenys neskelbtini), o vakare V. B. namuose, gėrė alkoholinius gėrimus ir tiek jų, tiek paties kaltinamojo parodymais nustatyta, kad visi iki 21 valandos iš V. B. namų išėjo. Apklausti šie liudytojai papasakojo apie dienos įvykius, bet apie D. Z. mirtį jie nieko nepapasakojo ir priimdamas sprendimą teismas jų parodymais vadovaujasi iš dalies. Apklausta teisme liudytoja J. B. irgi nieko reikšmingo apie įvykį nepapasakojo, jos parodymai svarbūs tik tiek, kiek ji charakterizavo V. B.. Liudytoja G. B. apklausta teisme papasakojo apie 2018 m. liepos 16 d. naktį jai skambinusius V. B. ir D. Z., ir jos parodymai padeda nustatyti nusikaltimo padarymo laiką, jų bendravimo aplinkybes. Teisme taip pat buvo apklausti policijos pareigūnai I. Z. ir R. G., iš jų liudytojo R. G. parodymai yra reikšmingi ir jie padeda nustatyti kaltinamojo veiksmus iš karto po nusikaltimo padarymo.

Apklaustas teisme kaltinamasis paaiškino, kad jis negali pasakyti, ar jis padarė nusikaltimą, nes įvykio nakties jis neatsimena. Kaltinamojo parodymų negalima vertinti kaip vienareikšmiškai patikimų. 03:25 val. patikrinus jo blaivumą nustatytas 3,11 ‰ neblaivumas, o įvykio laiku – iki 01:36 val., jo neblaivumas buvo dar didesnis, per 2 valandas dėl natūralių priežasčių jis sumažėjo. Teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos jo elgesiui – apsvaigimo nuo alkoholio pasekoje iš esmės keičiasi aplinkos suvokimas bei įvertinimas, sunkėja sprendimų paieška, susiaurėja galimų veikimo būdų diapazonas, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis – jie tampa impulsyvūs, beatodairiški, agresyvūs ir pan. Ypač alkoholio poveikyje pakinta frustruojančios situacijos suvokimas ir vertinimas (sutrinka gebėjimas orientuotis situacijoje, teisingai suvokti jos priežastis, įvertinti jos reikšmę, pavojingumą ir pan., rasti tinkamus, nekonfliktinius sprendimo būdus). Apsvaigusio nuo alkoholio žmogaus elgseną lemia jau ne jam būdingos individualios asmenybinės ypatybės, emociniai išgyvenimai ar situaciniai ypatumai, o alkoholio poveikyje kokybiškai pakitę aplinkos suvokimas ir vertinimas, emocijų ir elgesio kontrolės ir reguliacijos mechanizmai bei kitos psichikos funkcijos (pvz. atmintis, dėmesys). Išreikštas apsvaigimas nuo alkoholio gali sąlygoti ir nepilną įvykio aplinkybių įsiminimą, todėl parodymai gali stokoti sklandumo, detalumo (t. 2, b. l. 159). Kaltinamojo parodymų vertinimui svarbi ekspertizės dalis, kurioje ekspertai nurodė, kad ekspertizės atlikimo metu tiriamojo psichikos būklėje objektyvių psichikos sutrikimų požymių nepastebėta; tiriamasis deklaravo tariamai liguistus išgyvenimus, kuriuos pateikė neapibrėžtai, be aiškaus turinio, kas yra simuliacijai būdingas požymis, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tiriamojo nurodomą patirtą sunkią galvos traumą, jo apsilankymus pas psichiatrus ir psichologus, gydymąsi ar konsultacijas psichiatrijos ligoninėse, medikamentinį gydymąsi raminamaisiais preparatais; duomenų apie galvos skausmus, atsiradusius „po avarijos“, irgi nėra; visa tai, kartu su ekspertizės metu deklaruojamomis regos haliucinacijomis leidžia kelti prielaidą apie sąmoningas tiriamojo pastangas pateikti save kaip turintį tam tikrų sutrikimų, taip, galimai siekiant sumažinti savo kaltės ir atsakomybės mastus, pateisinti savo poelgius. Ekspertai išvadose konstatavo, kad V. B. simuliuoja (t. 2, b. l. 160). Taigi, ir duodamas parodymus, pasakodamas apie matytą velnią ir įvykio neatsiminimą kaltinamasis galimai simuliuoja. Kaip paaiškino įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, V. B. elgėsi keistai, buvo neadekvatus, šoko būsenoje, isterijoje, sakė, kad jam kažkas rodėsi, kad kažkas buvo atėjęs, tačiau konkrečiai nieko nepasakė, buvo sunku suprasti, ką jis kalba, jis tai miegojo, tai atsiguldavo, paklausdavo, kas atsitiko, vėl užmigdavo. Toks jo elgesys irgi galimai buvo sąlygotas simuliacijos. Jo girtumas ir elgesys po įvykio, galima simuliacija mažina jo parodymų patikimumą. Kitą vertus, įvykio metu įvykio vietoje buvus tik kaltinamajam ir mirusiajam, kaltinamojo parodymai yra vienintelis byloje esantis tiesioginis įrodymas. Jis įvykį atsimena, apie jį davė parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, todėl kolegija priimdama sprendimą iš dalies remiasi jo parodymais, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus.

Remdamasi byloje ištirtais įrodymais kolegija nustatė, kad 2018 m. liepos 16 d. visą dieną V. B., kartu su D. Z., J. K., V. B., A. B., V. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Iš J. K. ir A. B. parodymų matyti, kad apie 19-20 valandą jie kartu su D. Z. išėjo iš V. B. namų. Pagal A. Z. parodymus D. Z. apie 19 val. buvo namuose, tačiau apie 21 val. jam paskambino ir jis išėjo. Iš V. B. skambučių analizės matyti, kad V. B. skambino D. Z. 21:23 val., o D. Z. 21:29 val. skambino V. B., taigi D. Z. išėjo pas V. B.. Pas V. B. namuose jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus, ką rodo abiejų didelis girtumas, įvykio vietoje rasti alkoholio buteliai. Laikotarpiu nuo 21:43 val. iki 22:13 val. jie skambino G. B., pastaroji patvirtino, kad būdami kartu jai skambino V. B. ir D. Z.. Kalbant kitų balsų ji negirdėjo. Apklaustas V. B. paaiškino, kad apie 24 val. jie nuėjo miegoti. Iš telefoninių pokalbių analizės matyti, kad laikotarpiu nuo liepos 16 d., 23:58 val. iki liepos 17 d., 00:06 val. V. B. skambino „Vilties linijai“ ir G. B., 01:04 val. skambina D. Z., 01:34 val. skambina BPC, o paskui laidai „24 valandos“. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai rado nužudytą D. Z. ir sulaikė V. B..

Apklaustas teisme V. B. paaiškino, kad negali pasakyti, ar jis nužudė D. Z.. Pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis pripažino, kad jie buvo teisingi. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo V. B. paaiškino, kad atsigulus miegoti jam pradėjo vaidentis velniai. Pas jį prie pečiaus stovėjo strypas apsaugai. Kai rodėsi velniai, jis paėmė strypą ir pradėjo su strypu gainioti velnius. Jis išėjo į lauką, grįžęs įjungė šviesą ir pamatė gulintį D. Z.. Kai gainiojosi velnius strypu sudavė daugiau nei 10 kartų. Vaikydamasis velnius jis judėjo po kambarį (t. 2, b. l. 67-68). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. B. paaiškino, kad jis užmigo ir po to prisimena, kad pamatė velnią, kuris ėjo pro duris link jo. Jis nežino, ar jį tikrai matė, ar tai buvo tik sapnas. Tada jis paėmė prie pečiaus buvusį 36 mm skersmens metalinį strypą ir pradėjo juo mušti velnią. Tuo metu jam atrodė, kad jis mušė jį labai trumpai, kiek smūgių sudavė pasakyti negali. Kiek pamena, jam taip atrodo, jis mušė velnią prie durų, kur jis jį ir matė. Po to jis velnią išvarė ir išėjo į lauką, į tualetą. Grįžęs į namą jis įjungė kambaryje šviesą ir pamatė ant kampinės sofos gulintį D. Z., kuris visas buvo sumuštas, o jo veidas lyg skilo į dvi dalis. Tai pamatęs jis suprato, kad vietoje velnio jis sumušė D. Z.. Kur po mušimo padėjo metalinį strypą, neatsimena (t. 2, b. l. 56-57). Nors V. B. buvo paveiktas alkoholio, tačiau dalis jo parodymų atitinka įvykio metu buvusią situaciją. Jis nurodė, kad paėmęs metalinį strypą juo gainiojo velnius, o D. Z. buvo nužudytas sudavus daug smūgių cilindrinės formos daiktu, koks yra metalinis strypas. Sužalojimai buvo padaryti armatūra ir kirviu, o įvykio vietoje buvo rasti armatūros lazda ir kirvis. Be to, namuose galėjo būti ir kiti, ne tik rastieji, armatūros strypai ir kirviai. Įvykio metu namuose buvo tik V. B. ir D. Z., todėl niekas kitas nusikaltimo padaryti negalėjo. Nors namuose ir buvo atidaryti langai, tačiau nėra jokių įrodymų, kad kas nors kitas buvo atėjęs ir nužudė D. Z.. Pagal A. Z., M. Z., V. B. ir A. B. parodymus D. Z. buvo ramus ir taikus žmogus, nenustatyta, kad kas nors turėtų motyvą jį nužudyti, tuo labiau suplanuoti ir tai padaryti V. B. namuose. Kito žmogaus dalyvavimo tikimybę mažina ir vėlus nusikaltimo padarymo metas, nedidelis laiko tarpas nuo to momento, kai V. B. nurodė nuėjęs miegoti iki skambinimo į BPC, suduotų smūgių skaičius, ką galėjo padaryti psichiškai nesveikas ar girtas žmogus. Šie motyvai leidžia kolegijai daryti išvadą, kad V. B. nužudė D. Z.. Apklausti teisme J. B., A. B. ir V. B. paaiškino, kad V. B. buvo nervingas, agresyvus, emocionalus. Ekspertizės metu V. B. buvo nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Ekspertizės akte apibūdinant V. B. galimą agresyvumą nurodyta, kad nenustatytas toks asmenybės bruožas kaip padidintas agresyvumas, tačiau agresyvių reakcijų ir poelgių galimybė kategoriškai neatmetama, o apsvaigimas nuo alkoholio gali padidinti jų tikimybę. Svarbu ir tai, kad skambindamas į BPC V. B. pasakė, kad jis nužudė žmogų. Nors skambučio metu skambinusysis atsisakė prisistatyti, V. B. patvirtino, kad jis skambino, buvo skambinta ir jo telefono, policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą jis buvo sulaikytas, kitų žmonių nebuvo, todėl teismui nekyla abejonių, kad skambino V. B..

Kaltinamajame akte nurodytas 01:36 val. nusikaltimo laikas, tačiau jis nėra tikslus, nes 01:34 val. V. B. jau skambino į BPC, taigi nusikaltimas buvo padarytas iki 01:34 valandos. Kolegija negali sutikti, kad šiuo laiku nusikaltimas ir buvo padarytas. Tikslaus nusikaltimo padarymo laiko nustatyti nepavyko, tačiau atsižvelgiant į V. B. parodymus, kad apie 24 val. jie nuėjo miegoti, kad nuo 23:58 val. V. B. skambino „Vilties linijai“ kolegija mano, kad nusikaltimas buvo padarytas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d., 23:58 val. iki 2018 m. liepos 17 d., 01:34 val.

Nors advokatas kėlė versiją apie kartu su kaltinamuoju alkoholį gėrusių liudytojų galimas sąsajas su nužudymu remdamasis specialistų išvadomis, tačiau tokia versija nepatvirtinta. Advokatas remiasi išvadų dalimis, kad V. B. kairės rankos nagų ir panagių turinyje rastas ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (iš jų ir žmogaus kraujo), iš kurių vienam asmeniui priklausantis biologinis pėdsakas priklauso V. B., o kam priklauso antras biologinis pėdsakas (kraujas), atsakyti negalima; ant V. B. marškinėlių rasta žmogaus kraujo, netinkamo žmogaus tapatybei tiriant DNR nustatyti; ant A. B. dešinės kojos bato rasta žmogaus kraujo, netinkamo žmogaus tapatybei tiriant DNR nustatyti. Specialisto išvada nenustatyta, kad pas šiuos liudytojus rastas kraujas yra D. Z. kraujas, kaip ir nėra jokių įrodymų, kad įvykio laiku jie būtų pas V. B. namuose.

Įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje lauke prie namo buvo rasta armatūros lazda, namuose, kambario, kuriame buvo nužudytas D. Z., viduryje buvo rastas kirvio kotas, o po stalu buvo rasta kirvio geležtė. Atliekant tyrimus ant šių daiktų nebuvo rasta kraujo. Apklaustas teisme V. B. paaiškino, kad kirvis jau seniai buvo sulūžęs ir jis jį buvo atsinešęs pataisyti. Kito kirvio namuose nebuvo. Kaip armatūra atsirado lauke, jis paaiškinti negalėjo. Specialisto išvada nustatyta, kad D. Z. mirė nuo armatūra ir kirviu padarytų sužalojimų. Kolegija negali paaiškinti, kodėl specialisto išvada nustatyta, kad D. Z. mirė nuo smūgių armatūra ir kirviu, iš įvykio vietoje darytų nuotraukų matyti, kad prie lavono ant lovos ir ant grindų yra kraujo, o ant rastų kirvio, armatūros ir ant paties V. B. ir jo rūbų nėra kraujo pėdsakų. Apžiūrint įvykio vietą kirvio kotas buvo rastas kambario viduryje ir akivaizdu, kad tai nėra jo natūrali buvimo vieta, tą vakarą jis galėjo būti panaudotas. Neįtikinami V. B. parodymai, kad namuose nebuvo kito kirvio, nes namai šildomi krosnimi, ji kūrenama malkomis, o be kirvio, kaip ir su sulaužytu kirviu, jų neparuoši, todėl namuose turėjo būti kitas kirvis. Kolegija mano, kad arba D. Z. buvo nužudytas ne tais daiktais, kurie buvo rasti įvykio vietoje, arba po nužudymo iki policijos atvykimo V. B. panaikino kraujo pėdsakus ant šių įrankių.

Kaltinamajame akte V. B. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.

BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Teismų praktikoje taikant šią normą paaiškinta, kad bejėgiškos būklės žmogaus nužudymu pripažįstamas toks nužudymas, kai gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobūdžio, negali gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, invalidumo, praradus sąmonę arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-98/2009, 2K-146/2014). Įvykio metu D. Z. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo rastos 3,41 ‰ alkoholio, be to, jis miegojo ir negalėjo gintis ar kitaip išvengti pavojaus arba aktyviai pasipriešinti kaltininkui, todėl šis punktas pritaikytas tinkamai.

BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kankinant ar kitaip itin žiauriai. Teismų praktikoje paaiškinta, kad nužudymas, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Sąvoka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis įstatymo požymis, kuris nustatomas, įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad daro nužudymą itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-301/2008). Specialisto išvada nustatyta, kad nužudytajam buvo suduota ne mažiau 87 smūgių metaline armatūros lazda į įvairias kūno vietas, trys smūgiai kirviu į galvą. Nužudant buvo panaudoti keli labai pavojingi daiktai ir toks nužudymo būdas atitinka teismų praktikoje pateikiamą požymio „itin žiauriai“ aiškinimą. Šios normos taikymo nešalina tai, kad mirusysis jau po pirmų smūgių galėjo prarasti sąmonę, buvo girtas ir miegojo, todėl negalėjo jausti skausmo. Nors įvykio metu V. B. buvo neblaivus, tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad įvykio metu jis nebuvo patologinio girtumo būsenoje, nusikaltimo padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje (t. 2, b. l. 160), todėl galėjo suprasti savo veiksmų pobūdį ir juos valdyti, taip pat suprato, kad jis nužudo itin žiauriai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas nepripažįsta jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes apklaustas teisme jis nenurodė nusikaltimo padarymo aplinkybių. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis labai gailisi dėl padarytos veikos ir pats pranešė policijos pareigūnams apie padarytą nusikaltimą.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus (nustatytas 3,11 prom. girtumas) ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, kadangi pats kaltinamasis paaiškino, kad prieš veikos padarymą vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasekoje nužudė ir, kolegijos vertinimu, tai rodo ryšį tarp alkoholio vartojimo ir kaltinamojo veiksmų.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo nuo aštuonių iki dvidešimties metų bausmė arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, todėl V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Skirdamas bausmę V. B. teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį – padaryta viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus gyvybei. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir yra baigta. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę švelninančių aplinkybių nebuvimą, vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismas mano, kad V. B. skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis.

Paskirtos kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas V. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusioji A. Z. pateikė civilinį ieškinį 2 671,64 Eur dydžio turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis M. Z. pateikė civilinį ieškinį 20 000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti. ( t. 1, b. l. 130-144 ). Civilinių ieškovų ieškiniai yra pagrįsti įrodyti, todėl tenkinami visiškai. Nužudytasis buvo A. Z. sūnus ir M. Z. brolis, jie neteko mylimo sūnaus ir brolio. Iki mirties D. Z. gyveno su mama ir padėjo jai ūkyje, dirbo ir padėjo materialiai. Netekę sūnaus ir brolio jie patyrė dideles dvasines kančias, stresą, sutriko jų sveikata, turėjo vartoti raminamuosius vaistus.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu armatūros strypas; medinio kirvio kotas su metaline dalimi; du tušti buteliai ir stikliukas, medinis kotas; V. B., D. Z., J. K., A. B., V. B., A. B. daktilaskopinės plokštelės; 4 daktilaskopinės plokštelės; tuščias „NZ Gold“ cigarečių pakelis; tuščias „Minsk“ cigarečių pakelis; 23 cigarečių nuorūkos, 5 tamponai, V. B. rankų nuoplovos, tamponų konteineriai nuo V. B. rankų panagių turinio nuoplovų; pakuotės, kuriose buvo J. K., V. B., A. B., D. Z. rankų naga su panagių turiniu; D. Z. drabužiai: trumpikės, šortai, marškinėliai ir pledas; D. Z.kraujo pavyzdys; A. B., V. B., J. K., V. B. seilių pavyzdžiai, sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu A. B. ir V. B. drabužiai ir avalynė; V. B. drabužiai ir avalynė, grąžintini pastariesiems.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 297-298, 301-303 ir 308 straipsniais kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 punkte ir nubausti jį 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę suėmimą V. B. pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti V. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 17 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Visiškai tenkinti A. Z. civilinį ieškinį. Priteisti jai iš V. B. 2 671,64 Eur turtinei žalai atlyginti ir 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Visiškai tenkinti M. Z. civilinį ieškinį. Priteisti jam iš V. B. 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu armatūros strypą; medinio kirvio kotą su metaline dalimi; du tuščius butelius ir stikliuką, medinį kotą; V. B., D. Z., J. K., A. B., V. B., A. B. daktilaskopines plokšteles; 4 daktilaskopines plokšteles; tuščią „NZ Gold“ cigarečių pakelį; tuščią „Minsk“ cigarečių pakelį; 23 cigarečių nuorūkas, 5 tamponus, V. B. rankų nuoplovomis, tamponų konteinerius nuo V. B. rankų panagių turinio nuoplovų; pakuotes, kuriose buvo J. K., V. B., A. B., D. Z. rankų naga ir panagių turinys; D. Z. drabužius: trumpikes, šortus, marškinėlius ir pledą; D. Z. kraujo pavyzdį; A. B., V. B., J. K., V. B. seilių pavyzdžius, sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu A. B. ir V. B. drabužius ir avalynę; V. B. drabužius ir avalynę, grąžinti pastariesiems.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.