Kauno apylinkės teismo nuosprendis

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (nežymiu mažamečio asmens sveikatos sužalojimu ir viešosios tvarkos pažeidimu), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 6 d. apie 16.00 val., R. B., viešoje vietoje - mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje esančioje krepšinio aikštelėje, Kėdainių r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), mažamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sugriebė mažamečiui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), už galvos, sudavė delnu ne daugiau kaip 11 kartų jam per veidą, suėmęs už kaklo jį spaudė, užlaužęs ranką du kartus spyrė nukentėjusiajam į nugaros ir kairio šono sritis, tuo šiais veiksmais padarė D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje, supykęs dėl to, kad jo sūnaus R. B. atžvilgiu nukentėjusysis D. panaudojo fizinį smurtą, įspyrė į tarpkojį, pažemino, sulaužė akinius, atvykęs išsiaiškinti nesusivaldęs sugriebė D. S. už kaklo-galvos, galėjo suduoti delnu apie 11 kartų jam per veidą, suėmęs už kaklo jį spaudė, užlaužęs ranką du kartus spyrė nukentėjusiajam galimai į nugaros ir kairio šono sritis. Supranta, kad šie jo veiksmai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą. Labai gailisi. Pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, paaiškino, kad jo sūnus serga epilepsija, jam negalima nervintis, be to, anksčiau sūnus jau buvo pasakojęs, kad D. jį užkabinėja. Jam dėl savo veiksmų labai gėda. Įvykio metu aikštėje buvo ir kiti vaikai. Atsiprašė nukentėjusiosios, susitaikė, dalį žalos atlygino, dėl likusios žalos dalies susitarė, prašo bylą nutraukti.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis mažametis D. S., gim. (duomenys neskelbtini), apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (b. l. 22-23) parodė, kad jam su draugais būnant mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, berniukas R. šiukšlino, todėl jis liepė jam pakelti kramtomą gumą. R. to nepadarė, o pradėjo jį kratyti, todėl jis R. pastūmė, po ko, R. sudavė jam į veidą, tada jis R. pargriovė. Po kiek laiko atvažiavo R. tėtis, kuris ranka paėmė jam už galvos iš išsiaiškinęs, kad jis yra D., delnu trenkė jam per veidą apie 10-11 kartų, sugriebęs už kaklo spaudė, po to, užlaužęs ranką, sudavė per nugarą, įspyrė į šoną. Nuo suduotų smūgių jis nugriuvo, jam skaudėjo, todėl jis iš karto paskambino savo mamai, kreipėsi į medikus.

Iš teismo medicinos specialisto išvados (b. l. 30-34) matyti, kad D. S. nustatyta kraujosruva kairio žando srityje, kuri galėjo būti padaryta vieno ar daugiau kontaktų pasėkoje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš daiktų pateikimo protokolo (b. l. 42) matyti, kad I. S. pateikė fotonuotraukas, kurios apžiūrėtos kaip duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 42-50), iš kurių matyti ant vaiko kūno esančios žymės, paraudimai.

Nukentėjusioji ir mažamečio nukentėjusiojo D. S. atstovė pagal įstatymą I. S. (b. l. 13) parodė, kad 2014-09-06 apie 16 val., jai verkdamas paskambino sūnus D. S., kuris pasakė, kad jį sumušė R. tėtis. Nubėgusi į darželio teritoriją rado sūnų, kuris verkė ir papasakojo, kad į krepšinio aikštelę atėjęs R. tėtis, paklausė ar jis yra D., pradėjo jį mušti, pasakojo, kad R. tėtis viena ranka sugriebęs laikė jį už galvos, o kita ranka daužė per veidą ir sudavė apie 10 kartų, po to ranka suspaudė kaklą, grasino, sugriebęs ranką ją užlaužė ir spyrė į nugarą. Ant sūnaus kūno: veido, nugaros, šonų, buvo matomos smurto žymės, todėl jas nufotografavo. Sūnus taip pat pasakojo, kad tarp jo ir R. buvo kilęs konfliktas dėl to, kad R. spjaudė gumą ir jos nepakėlė. Po įvykio ji iškvietė policiją, sūnui pasijutus blogai nuvežė į ligoninę, vėliau konsultacijai sūnus buvo pristatytas į Kauno klinikas. Visą šį įvykį matė ir jos mažametė dukra E., kuriai 5 metai. Abu vaikai patyrė didelį sukrėtimą, stresą, psichologinę traumą. Sūnus bijo miegoti vienas, pradėjo bijoti suaugusiųjų, ypač bijo R. tėvo, kad jis vėl jį primuš.

Teisiamojo posėdžio metu I. S. nurodė, kad byloje pareikštą civilinį ieškinį (15000 Lt) dėl neturtinės žalos atlyginimo mažina iki 4000 Lt, iš kurių 1000 Lt kaltinamasis jau atlygino, dėl 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo susitarė, bei susitarė, kad kaltinamasis dar atlygins 1000 Lt jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų, patvirtino, jog su kaltinamuoju susitaiko, jam atleidžia, sutarė dėl likusios žalos atlyginimo terminų, prašo bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.

Liudytojas R. S. (b. l. 61) parodė, kad 2014-09-06 apie 16 val., jo žmona I. S. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) kaime, prie darželio buvo sumuštas jo sūnus D.. Grįžęs iš darbo jis sūnų ir žmoną rado prie darželio, sūnus D. verkė, o jo draugai jam papasakojo, kad jo sūnus susipyko su vaikinu, kurio vardas R., su juo apsistumdė, draugai juos išskyrė ir R. nuėjo namo. Po kiek laiko atbėgo R. tėvas, kuris sugriebė jo sūnų už kaklo ir delnu sudavė kelis kartus per veidą, o jo sūnui pabandžius išsilaisvinti, spyrė jam į nugarą. Po sumušimo sūnus buvo nuvežtas į ligoninę.

Liudytojas I. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustas panaudojant vaizdo kamerą (b. l. 63), parodė, kad 2014 m. mokslo metų pradžioje, tikslios dienos nurodyti negali, su D. S., R. B., N. M. ir D. B. žaidė mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kur mėtė kamuolį į krepšį. Žaidžiant D. vos neįlipo į R. B. ant žemės išspjautą kramtomą gumą, todėl liepė jam gumą pakelti. R. nepakluso, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu jie vienas kitą plūdo necenzūriniais žodžiais, po to, D. R. pargriovė ir sudavė per galvą. Prie jų priėjęs D. B. juos išskyrė ir R. atsistojęs pasakė, kad D. sulaužė jo akinius, pradėjo verkti ir nuėjo link namų. Neužilgo į darželio teritoriją atvažiavo R. tėtis, kuris priėjęs prie D. kelis kartus sudavė jam į veido abi puses, rankomis apsuko D. ir spyrė jam į nugarą. Po spyrio D. nugriuvo ant žolės ir verkė, jo veidas nuo suduotų smūgių buvo paraudęs. Įvykio metu jis labai išsigando.

Liudytojas N. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustas panaudojant vaizdo kamerą (b. l. 65), parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, dienos nurodyti negali, po pietų, jis kartu su D., R.u, I. ir D. darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje žaidė su kamuoliu. Bemėtant kamuolį D. R. liepė pakelti nuo žemės kramtomą gumą, kurią R. buvo anksčiau išspjovęs, tačiau R. to nepadarė ir abu susiginčijo. R. pastūmė D., jie abu nugriuvo ant žolės. Kuomet griuvo, nukrito R. akiniai. Priėjęs prie jų D. B. juos išskyrė ir R. apsiverkęs nuėjo namo. Gal po 20 minučių prie jų atėjo R. tėtis, kuris D. per veidą sudavė apie keturis kartus, po to, sugriebė už pečių apsuko ir vieną kartą spyrė į nugarą. Nuo spyrio D. nukrito ant žolės, verkė, o R. tėtis klausė D. ar pastarasis lįs prie R.? D. atsakius, kad prie R. nelįs, R. tėtis išvažiavo. Matė, kad D. veidas ir nugara nuo suduotų smūgių buvo paraudusi. Jam buvo baisu matant, kaip R. tėtis mušė D.

Liudytojas D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustas naudojant vaizdo kamerą (b. l. 68), parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį, dienos nurodyti negali, dienos metu, jis kartu su D. S., R. B., I. B. ir N. M. darželio-mokyklos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje mėtė kamuolį į krepšį. Žaidžiant jis pamatė, kad D. su R. susimušė, bet dėl ko, pasakyti negali, matė, kaip abu gulėjo ant žolės, todėl jis priėjęs juos išskyrė. Kai R. atsikėlė, rankose laikė savo akinius, matė, kad buvo palinkusi akinių kojelė. Po kiek laiko į aikštelę atvažiavo R. tėtis, kuris išsiaiškinęs, kuris iš jų D., priėjęs prie jo pradėjo ranka daužyti D. per veidą. Sudavė kokius du kartus, po to suėmė D. už pečių ir apsukęs spyrė jam į nugarą. Nuo spyrio D., kiek paėjęs, nugriuvo ant žolės, pradėjo verkti. Jam buvo baisu, kai R. tėtis mušė D.

Liudytoja I. B. (b. l. 70), parodė, kad 2014-09-06 apie 16 val., jai būnant namuose parėjo jos mažametis sūnus R. B., kuris verkdamas papasakojo, kad buvo sumuštas pažįstamo D. už tai, kad nepakėlė kramtomos gumos. R. akinių rėmeliai buvo sulankstyti. Sūnus sakė, kad D. jį pargriovė, pradėjo mušti rankomis į veidą, spardė į tarpukojį. Šį pasakojimą išgirdęs jos vyras R. B. sėdo į automobilį ir išvažiavo, o grįžęs pasakė, kad papurtė D. ir vieną kartą įspyrė jam į užpakalį, sakė, kad D. pažadėjo prie R. nelįsti. Po įvykio sūnui pasidarė blogai, todėl jie kreipėsi į ligoninę. Sūnus serga epilepsija, todėl bet koks stresas jį veikia neigiamai.

Liudytojas R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., apklaustas naudojant vaizdo kamerą (b. l. 71), parodė, kad 2014 m. vasarą, dienos nurodyti jis negali, kartu su I. B., ir N., kurio pavardės nežino, (duomenys neskelbtini) kaime esančio mokyklos-darželio „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje mėtė kamuolį į krepšį. Vėliau prie jų atėjo D. ir D. Bežaidžiant D. liepė pakelti ant žolės kažkieno išspjautą kramtomą gumą, tačiau jis to nedarė, nes gumą išspjovė ne jis. Atsisakius kelti gumą, D. jį pastūmė, pargriovė ant žolės, užsilipęs ant jo pradėjo kumščiais daužyti jo veidą, sudavė apie 15 kartų, mušdamas grasino užmušti. Mušdamas D. sulankstė jo akinių rėmelį. Jis D. jokių smūgių nesudavė, o kai atsistojo, D. jam vieną kartą spyrė į tarpukojį. Nuo suduotų smūgių jis jautė fizinį skausmą, verkdamas nuėjo namo ir viską papasakojo savo mamai ir tėčiui. Vėliau su tėčiu atvyko iki aikštelės, kur jis liko automobilyje, o tėtis nuėjo išsiaiškinti. Matė, kaip tėtis D. spyrė vieną kartą į užpakalį.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 6-8) matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra vieša vieta.

Iš asmens duomenų matyti, kad I. S. yra mažamečio vaiko D. S., gim. (duomenys neskelbtini), motina (b. l. 20).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiųjų D. S., I. S., aukščiau paminėtų liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir viešoje vietoje, R. B., mažamečių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra sugriebė mažamečiui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), už galvos, sudavė delnu ne daugiau kaip 11 kartų jam per veidą, suėmęs už kaklo jį spaudė, užlaužęs ranką du kartus spyrė nukentėjusiajam į nugaros ir kairio šono sritis, tuo šiais veiksmais padarydamas kraujosruvą kairio žando srityje ir sukeldamas D. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, prisipažino viešoje vietoje, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, matant kitiems vaikams, panaudojęs fizinį smurtą mažamečio atžvilgiu, ką patvirtina ištirti aukščiau aprašyti nukentėjusiųjų D. S., I. S., įvykį mačiusių mažamečių liudytojų I. B., N. M., D. B., liudytojo R. S., I. B. parodymai, teismo medicinos specialisto išvados, kurioje nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam D. S. konstatuotas dėl aplinkybėse nurodytu laiku jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, fotonuotraukos.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog kaltinamojo R. B. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu, tai yra kaltinamajam mušant mažametį vaiką, kuriam dėl panaudoto fizinio smurto buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, kas buvo atlikta viešoje vietoje – ugdymo įstaigos sporto aikštelėje, matant pašaliniams asmenims – kitiems mažamečiams vaikams, kurie aiškiai dėl to jautėsi nemaloniai, sutrikdyti, išgąsdinti, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjęs buvo vežamas į gydymo įstaigas, akivaizdžiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taip pat kaltinamojo veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, sudėtis, kadangi dėl jo panaudoto fizinio smurto mažamečiam nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas.

Įrodymų visuma nustatyta, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis privalėjo suprasti ir suprato, kad savo neteisėtus veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, privalėjo suvokti ir suvokė, kad suduodamas mažamečiam vaikui gali jį sužaloti, sukelti jam skausmą ir to siekė. Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, nesugebėjimas susivaldyti, nepateisinamas savęs priešpastatymas aplinkiniams. Kaltinamasis, jei buvo nuskriaustas jo sūnus, privalėjo kreiptis į policiją, o ne veikti tokiu būdu, kuris teisinėje valstybėje įvardinamas kaip nusikalstama veika, apie ką R. B., būdamas suaugęs ir išsilavinęs žmogus, žinojo, todėl ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo pyktį suvaldyti. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis buvo sumuštas, nežymiai sužalotas, jautė fizinį skausmą, įvykį matę asmenys buvo sutrikę, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamojo atliktų (ar neatliktų) smurtinių veiksmų kiekis šiuo atveju įtakos jo veikos kvalifikacijai neturi, nes net jei mažamečiam nukentėjusiajam viešoje vietoje butų buvęs suduotas tik vienas smūgis ar panaudotas kitoks smurtinio pobūdžio veiksmas, kuris būtų mažamečiam sukėlęs tik fizinį skausmą, o ne sveikatos sutrikdymą, kaip buvo nustatyta šiuo atveju, kaltinamojo veika būtų kvalifikuojama pagal tokius pačius BK straipsnius. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – suduotų smūgių, ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiojo nežymaus sveikatos sutrikdymo, sukelto fizinio skausmo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką mažamečiam nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamasis viena veika tuo pačiu metu padarė du nusikaltimus, kuriais buvo pažeisti skirtingi objektai, sukeltos skirtingos pasekmės, kaltinamojo veika turi būti kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad R. B. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimą ir nežymų mažamečio asmens sveikatos sutrikdymą, fizinio skausmo jam sukėlimą).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusioji ir kaltinamasis teismui pateikė susitaikymo protokolą (b. l. 163), ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad susitaikė, dėl žalos atlyginimo susitarė, prašė bylą nutraukti. Prokuroras tokiam susitarimui pritarė.

Teismo pozicija dėl kaltinamojo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki bei šiuo atveju teismo pripažinta sudaranti idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja, susitarė dėl žalos atlyginimo, nukentėjusioji teismui pareiškė, kad atleidžia ir susitaiko su kaltinamuoju bei prašo bylą nutraukti, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę – neteistas, charakterizuojamas teigiamai, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiosios išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti susitaikius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog yra sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius bei patvirtinti sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į kaltinamojo charakteristiką, į tai, kad, teismo manymu, kaltinamojo veika buvo atsitiktinio pobūdžio, atsižvelgdamas ir į įvykio priešistorę, teismas mano, jog kaltinamajam nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės (-ių).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo, paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinis ieškinys. Byloje kaltinamajam buvo pareikštas valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys 292,29 Lt sumai, (b. l. 53), kuris ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo buvo atlygintas (b. l. 59).

Daiktiniai įrodymai. Liudytojų apklausų ikiteisminio tyrimo metu vaizdo įrašai, saugomi prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš kaltinamojo priteistini 9,81 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303-307 str., teismas

nusprendžia:

R. B., remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiuoju pripažintam ir nukentėjusįjį asmenį atstovaujančiam asmeniui bei kaltininkui susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje (nežymus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas ir viešosios tvarkos pažeidimas), ir baudžiamąją bylą R. B. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patvirtinti 2015 metų vasario 3 d. susitaikymo protokole (b. l. 163) tarp nukentėjusiosios I. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir kaltinamojo R. B. sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo susitarta, kad R. B. nukentėjusiajai I. S., jau atlyginęs 1000 Lt, įsipareigoja 2000 Lt (arba 579,24 Eur) neturtinę žalą atlyginti iki 2015-02-04 ir 1000 Lt neturtinę žalą bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų (arba 579,24 Eur) atlyginti iki 2015-04-01, pervedamas nurodytas sumas į I. S. atsiskaitomąją sąskaitą banke „Swedbank“, AB, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti kaltinamajam, kad: BK 38 str. 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš kaltinamojo R. B. proceso išlaidas valstybei – 9,81 Eur (devynis eurus 81 ct) teismo pašto išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas pašto išlaidoms – 5660).

Daiktinius įrodymus – ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų apklaustų vaizdo įrašus, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.