Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui A. I. , ieškovo atstovui Albinai Cirulienei, atsakovei L. I. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. I. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. N2-2348-217/2006, pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovei L. I. , trečiajam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismo posėdžio metu apeliantas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o atsakovė prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove išsituokę 1989 m. balandžio 17 d., kartu negyvena nuo 2004 m. kovo mėnesio, kada ieškovas išvyko į Azerbaidžaną. Atsakovui grįžus į Lietuvą 2005 m. gegužės mėnesį, atsakovė buvo jau pakeitusi butą ir jo kartu gyventi nepriėmė. Sūnus R. I., gim. (duomenys neskelbtini) gyvena su ieškove (mama). Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su sūnumi, tačiau kategoriškai nesutinka, kad atsakovas galėtų pas ją namuose lankyti sūnų. Vaikas nenori bendrauti su tėvu, kuris jį vadina „hipnozu“, „sektantu“.

Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 1 d. numatyta, kad tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 3 d. numatyta, kad tėvas, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o 4 d. numatyta, kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Nagrinėjamu atveju, tėvai nesutaria dėl vaiko bendravimo tvarkos – ieškovas pageidauja su vaiku bendrauti be apribojimų atsakovės namuose, o atsakovė nesutinka su tuo, kad ieškovas bendrautu su vaiku pas ją namuose, t. y. nesutarimas - dėl bendravimo vietos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą ieškovo su jo sūnumi Rachmadu bendravimo tvarką – šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 val. iki 15 val. Jonavos mieste, atskirais atvejais, jei važiuojama į kitą miestą nuo 12 val. iki 16 val., prieš tai suderinus su vaiko motina L. I. ir pagrįstai atmetė ieškinį dalyje – be apribojimų lankyti sūnų L. I. ( atsakovės) namuose, adresu (duomenys neskelbtini) . Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 d. numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką, o minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Taip pat teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.). Šis ginčo santykių teisinės reglamentavimas grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., VTAPĮ 4 str. 1 p.), todėl teismas aiškindamas ir taikydamas teisės normas turi šiuo principu remtis. Taigi nustačius, kad mama (atsakovė) neprieštarauja vaiko bendravimui su ieškovu (tėvu), nesutinka tik su bendravimo vieta (atsakovės namuose), vaikas nenori bendrauti su tėvu, tėvas jį užgaulioja (vadina „hipnozu“, „sektantu“), maksimalesnis, negu nustatytas, bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Ieškinio atmetimas dalyje dėl neriboto bendravimo su vaiku atsakovės namuose yra pagrįstas, nes tai neatitiktų vaiko norų bei pažeistų atsakovės kaip būsto savininkės teises (atsakovas prieš savininkės valią galėtų nevaržomai lankytis ir būti jos vieno kambario bute).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, jog teismas atėmė teisę ieškovui dalyvauti sūnaus auklėjime ir ugdyme bei nesilaikė prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principo, laikytini nepagrįstais. Atvirkščiai, teismas savo sprendimu suteikė ieškovui pakankamai plačias galimybes dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme (kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį po 3-4 valandas), kuriomis ieškovas turėtų naudotis protingai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir norus.

Apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė tyčia trukdo bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, laikytinas nepagrįstu, nes šios aplinkybės byloje nenustatytos. Tiek atsakovė, tiek vaikas tvirtina, jog nėra trukdoma bendrauti vaikui su ieškovu. Vaikų teisių apsaugos tarnyba tokių duomenų (jog trukdoma bendrauti) taip pat nepatvirtina.

Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės netinkamo vaiko auklėjimo ir priežiūros, nagrinėjamu atveju esminės reikšmės neturi, nes ginčas kilęs ne dėl motinos valdžios apribojimo, o dėl tėvo bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.