Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje, kuria ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-02-27 nutartimi ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nustatė terminą iki 2009-03-13 ieškinio trūkumams pašalinti, nurodydamas, kad priešingu atveju ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuo žyminio mokesčio neatleidžiami ūkio subjektai – įmonės, todėl ieškovai privalo sumokėti indeksuotą minimalų žyminį mokestį, t.y. 64 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su ieškinio priėmimu bei jo prašymų turiniu, su žyminio mokesčio instituto taikymu, ir, nustatydamas ieškovui pakankamą (protingą) terminą ieškinio trūkumams pašalinti, teisingai taikė procesines teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 135 str. 2 d., 138 str.). Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

CPK 83 str. 1 d. pateiktas išsamus sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir nors šis sąrašas nėra baigtinis, nes šio straipsnio 14 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio asmenys gali būti atleidžiami kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytai pagrindais, tačiau bet kokiu atveju sąvoka „valstybės ar savivaldybės įmonė“ negali būti aiškinama plečiamai. Kitais CPK ar kituose įstatymuose numatytai pagrindais nuo žyminio mokesčio atleistinos įmonės yra įsakmiai įvardintos įstatymuose, pavyzdžiui CPK 83 str. 1 d. 11 p..

Pagal CPK 83 str. 1 d. 10 p. nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybės institucijos (įstaigos) – už ieškinius bylose dėl lėšų išieškojimo valstybės ar savivaldybės naudai. Valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) – tai atstovaujamosios, valstybės vadovo, vykdomosios teismo valdžios institucijos, teisėsaugos institucijos ir įstaigos, auditą, kontrolę atliekančios institucijos ir įstaigos, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos), kurios finansuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžetų ir valstybės pinigų fondų. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybių įsteigtos įmonės, nors ir yra valstybės ar savivaldybės, jų institucijų arba kitų asmenų, nesiekiančių naudos sau įsteigti juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti viešuosius interesus, šios įmonės nėra išlaikomos iš valstybės biudžeto, jų turtas yra atskiras nuo savininko (steigėjo, akcininko) turto ir pagal savo prievoles atsako savo turtu, todėl nuo žyminio mokesčio negali būti atleidžiamos.

Nagrinėjamu atveju SĮ „Vilniaus miesto būstas“ yra iš Vilniaus miesto savivaldybės turto įsteigtas ribotos civilinės atsakomybės viešais juridinis asmuo, todėl kaip ir visi savivaldybių ar valstybės kapitalo pagrindu įsteigti juridiniai asmenys už teisme pareikiamą ieškinį privalo mokėti žyminį mokestį. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog SĮ „Vilniaus miesto būstas“ vienintelis steigėjas yra Vilniaus miesto savivaldybė, o įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, nesuteikia savivaldybės įmonei jokių teisinių privilegijų, nes įstatymų leidėjas nenumato galimybės nuo žyminio mokesčio atleisti ūkio subjektą – savivaldybę įmonę, kad ir įgyvendinančią išimtinai steigėjo (savivaldybės) valią. Šiuo atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio, esminę reikšmę turi ieškovo kaip savivaldybės įmonės teisinė forma. Kita vertus, savivaldybės įmonės dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose automatiškai nereiškia esant viešąjį interesą, kadangi šiuo atveju ieškovo prašymas išieškoti įsiskolinimo sumą už nuomą, komunalines paslaugas bei eksploatacines išlaidas iš konkretaus atsakovo liečia tik šiuos asmenis, tarp kurių yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kadangi procesinis terminas įvykdyti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-02-27 nutarties reikalavimus jau yra pasibaigęs, apeliantui nustatytinas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 7 str., 75 str. 2 d., 115 str. 2 d. ,138 str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ naują terminą iki 2009 m. birželio 08 d. nutartyje dėl trūkumų pašalinimo nustatytiems įpareigojimams įvykdyti.