- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-25
- Bylos Nr.
- A-63-1647-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“
- Atsakovas
- Palangos miesto policijos komisariatui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vivita“ skundą atsakovui Palangos miesto policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Vivita“ (toliau – pareiškėjas) skundu (b. l. 4) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Palangos miesto policijos komisariato (toliau – atsakovas) 2007 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 1 dėl ekonominės sankcijos už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) pažeidimo padarymą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo nutarimu įmonei nepagrįstai paskirta 1 100 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą. Teigė, jog Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytos sankcijos jo atžvilgiu taikytos teisingai tik formaliai, nes nepilnametė, kuriai buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, iš išvaizdos atrodė kaip visiškai subrendusi pilnametė mergina, jos amžius nekėlė pardavėjai, pardavusiai alkoholį, jokių abejonių. Paaiškino, kad buvo parduotas nedidelis kiekis ir nestipraus alkoholinio gėrimo, todėl ši aplinkybė galėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėjo, kad realiai patikrinti visų pirkėjų asmens dokumentus siekiant nustatyti jų amžių nėra galimybių dėl žmonių srauto, todėl dokumentų reikalaujama tik iš tų asmenų, kurių išvaizda kelia abejonių dėl jų pilnametystės. Paaiškino, kad įmonės administracija ėmėsi visų priemonių, kad tokio pobūdžio pažeidimai nebūtų daromi – darbuotojai buvo instruktuoti, jiems reguliariai primenama apie draudimą parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams, aiškinamos įstatymo nuostatos ir tai buvo pripažinta lengvinančia atsakomybę aplinkybe. Pareiškėjas teigė, kad aplinkybė, jog jis antrą kartą per metus padarė analogišką nusižengimą, negali būti laikoma sunkinančia, kadangi ji nėra įvardinta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje. Pabrėžė, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas turi esminę reikšmę, nes atsižvelgiant į jas nustatomas konkretus skiriamos baudos dydis.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 13) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus asmenims jaunesniems kaip 18 metų. Šio įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 5 punktas įtvirtina, kad alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Pažymėjo, kad jei toks asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Paaiškino, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarimu pardavėjai D. P. paskirta 50 Lt bauda už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 3 dalies pažeidimą – už alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiui. Pažymėjo, jog įsiteisėjus teismo nutarimui, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pareiškėjui paskirta artima minimaliai 1 100 Lt bauda, nes direktorius V. G. su darbuotojais sudarytose darbo sutartyse darbuotojus supažindino su Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis ir tai pripažintina lengvinančia aplinkybe.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. sprendimu (b. l. 53 – 56) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatavo, jog faktai, kad pirkėja buvo nepilnametė ir kad ji pareiškėjo alkoholinių prekių parduotuvėje nusipirko alkoholinių gėrimų, byloje nėra ginčijami, todėl šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo (nustatančio draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų) pažeidimą. Teismas, įvertinęs Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, konstatavo, kad ši norma yra skirta užtikrinti minėto (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p. nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Akcentavo, kad nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal analizuojamos normos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Teismas nurodė, kad įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo alkoholinių prekių pardavėjas. Teismas pabrėžė, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu D. P. neginčijo aplinkybių, susijusių su pirkėjo amžiumi, neiškėlė jokių abejonių dėl pirkėjos amžiaus, nepateikė teismui įrodymų apie kokius nors ypatingus pirkėjos išvaizdos požymius, kurie tokias abejones pašalintų. Įvertinęs faktines aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo darbuotojas nesielgė taip, kaip jis privalėjo elgtis pagal įstatymą. Teismas atkreipė dėmesį, jog Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės kliudė vykdyti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, toliau pažeidinėjo šio įstatymo reikalavimus nepaisydami kompetentingos institucijos nurodymo nutraukti neteisėtus veiksmus. Nurodė, kad įstatymo leidėjas nėra detalizavęs taisyklių, taikant ekonomines sankcijas, ir nėra baigtinio sunkinančių aplinkybių sąrašo. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 22 d. išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A15-15-1056-2004, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, kuria konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, todėl konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant ATPK bendrosios dalies normas (Administracinių teismų praktika Nr. 6, psl. 205 – 211). Paaiškino, kad pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas pakartotinumas yra inkriminuojamas kai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, kad per vienerius metus dvi darbuotojos yra patrauktos administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį, konstatavo, kad 2007 m. liepos 10 d. nutarimu pagrįstai yra inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinumas. Teismas, įvertinęs Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas dėl lengvinančių aplinkybių, sutiko, kad aplinkybė, jog pareiškėjo direktorius pardavėjas buvo supažindinęs darbo sutarties punktais apie teisinį alkoholio kontrolės įstatymo reglamentavimą ir tuo siekė išvengti žalingų pasekmių, yra lengvinanti.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 60) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Palangos miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarimas administracinėje byloje negalėjo turėti prejudicinės galios, nes šioje byloje pareiškėjas nebuvo įtrauktas proceso dalyviu, o administracinėn atsakomybėn trauktino asmens pozicija yra tik jo asmeninis reikalas. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad alkoholinius gėrimus pirkusią merginą nebuvo pagrindo laikyti nepilnamete, turėtų būti vertinama visų įrodymų kontekste.
2. Teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą asmens, kuriam buvo parduoti alkoholiniai gėrimai, taip apribodamas galimybes apginti savo interesus.
3. Toks Alkoholio kontrolės įstatymo aiškinimas, kai nustatant sunkinančias aplinkybes taikoma įstatymo analogija, prieštarauja bendriesiems įstatymo pradmenims, jų prasmei, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijams, nes teisės taikymo praktikoje galioja principas, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, priešingai nei atsakomybę lengvinančių, negali būti plečiamas.
4. Teisinės atsakomybės sankcijos negali būti taikomos nesant kaltės, o pažeidimus, numatytus ATPK 164 straipsnio 3 dalyje, įvykdė du skirtingi įmonės darbuotojai, todėl neaišku, kuo pasireiškia pareiškėjo, kaip atskiro subjekto, kaltė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70 – 71) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjo savininkas ar jo įgaliotas atstovas nebuvo administracinio teisės pažeidimo liudytoju, todėl nebuvo įtrauktas dalyvauti administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime. Jo subjektyvi nuomonė apie alkoholinius gėrimus pirkusio asmens išvaizdą administracinės bylos nagrinėjimui reikšmės neturi.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjo prašymas įtraukti į bylos nagrinėjimą nepilnametį asmenį gali pažeisti vaiko interesus.
3. Įsiteisėjęs Palangos miesto apylinkės teismo nuarimas administracinio teisės pažeidimo byloje patvirtina Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo faktą, o pareiškėjo kaltė pasireiškia tuo, kad per vienerius metus toje pačioje alkoholinių gėrimų prekybos vietoje padarytas tos pačios rūšies pažeidimas skirtingų įmonės darbuotojų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėja ginčija atsakovo nutarimo pagrįstumą, teikdama, kad nepažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo, nes pirkusios alkoholinius gėrimus merginos amžius pardavėjai nesukėlė abejonių, jog ji yra jaunesnė nei 18 metų.
Kolegija pažymi, kad faktai jog minėta pirkėja buvo nepilnametė ( turėjo 16 metų) ir kad 2007-06-22 apie 20 val. 15 min. ji nupirko pas pareiškėją du buteliu alkoholinio gėrimo, byloje nėra ginčijami. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti formalų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo ( nustatančio draudimą parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 18 metų ) pažeidimą.
Pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį, alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; tokiam asmeniui nepateikus amžių liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. Aiškinant šią teisės normą konstatuotina, kad ji yra skirta užtikrinti minėto ( Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Pagal analizuojamos normos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą. Todėl darytina išvada, kad įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo alkoholinių prekių pardavėjas.
Kaip jau minėta, šiuo atveju alkoholinių gėrimų pirkėjai buvo 16 metų, t.y. turėjo atrodyti jaunatviškai. Pareiškėja nepateikė įrodymų apie kokius nors ypatingus pirkėjos išvaizdos požymius, kurie tokias abejones pašalintų. Priešingai iš byloje esančio pardavėjos paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo byloje, matyti, kad ji pirkėjos amžiaus neklausė, dokumentų pateikti neprašė. Darytina išvada, kad šiuo atveju pardavėja nesielgė taip kaip turėjo elgtis pagal įstatymą. Vertinant išdėstytas aplinkybes konstatuotina , kad atsakovo priimtas nutarimas yra pagrįstas.
Apelianto argumentai dėl nepagrįstai nustatytos sunkinančios aplinkybės yra atmestini. Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato baigtinio sunkinančių aplinkybių sąrašo. Vyriausiasis administracinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę „Dėl ekonominių sankcijų teisinės prigimties“ kurioje nustatyta, kad alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, todėl konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų bendrosios dalies normas ( administracinė byla Nr.A15-1056-2004). ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas sunkinančia aplinkybe nurodo atvejus, kai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjos darbuotojos per metus buvo baustos administracinėmis nuobaudomis už analogiškus pažeidimus, todėl šią aplinkybę atsakovas pagrįstai nurodė atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Pirmos instancijos teismas pilnai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias šį ginčo santykį. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sprendimo neteisėtumą, todėl apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus pirmosios instancijos teismo sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Vivita“ skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.