Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. A. itin žiauriai nužudė žmogų.

2008 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 22:00 – 23:00 val., Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, D. A. kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų tarp D. A. ir K. S. metu, D. A. sudavus 5 smūgius K. S. į veidą ir jai išbėgus iš buto, D. A. ją pasivijęs pargriovė minėto namo laiptų aikštelėje ir sudavė nenustatytą skaičių smūgių K. S. į įvairias kūno vietas. K. S. išbėgus iš namo, D. A. pasivijęs ją daugiabučio namo, esančio Klaipėdos g. 121, Kretingoje, vidinio sodo prieigose, K. S. pagriovęs ant žemės, tyčia smogė nukentėjusiajai nenustatytą skaičių smūgių, iš viso kambaryje, laiptinėje ir lauke suduodamas nukentėjusiajai 10 smūgių kumščiais į veidą ir į rankas, 3 smūgius plyta į galvą, spaudė rankų pirštais rankas ir kairį petį, tyčia peiliu padarė vieną pjūvį kaklo priekiniame paviršiuje, vieną pjūvį kairiajame smilkinyje, penkis pjūvius ir dūrius kairėje ausyje, du pjūvius dešinėje ausyje, smūgiuodamas padarė apatinio žandikaulio dešinės pusės atvirą lūžį 43 danties srityje, kraujosruvas galvos skliauto minkštuose audiniuose – kairiojo smilkinio raumens srityje, dešinėje ir kairėje pakaušio pusėse, pakauškaulio dešinės pusės bei kaukolės pamato užpakalinės dalies ir vidurinės duobių srities lūžį, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą, bei kraujosruvas smegenų minkštuosiuose dangaluose, kairiojo didžiojo pusrutulio smilkinio – kaktos -momens srityje, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, susiliejančias kraujosruvas bei gleivinės nubrozdinimus abiejų lūpų kairės pusės vidiniame paviršiuje, tris nedideles apvalias smakro poodines kraujosruvas, suspaudęs rankų pirštais padarė kraujosruvas odoje ir poodyje kairio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, keturias nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir dvi nedideles apvalias kraujosruvas dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos IV piršto krumplio srityje, nedidelį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos II piršto nugariniame paviršiuje, pjautinę kairiojo smilkinio žaizdą, kairės ausies kaušelio apatinės dalies – lezgelio, kramelio ir vijoklio srities penkias pjautines bei durtines kiaurymines žaizdas, dvi pjautines dešinės ausies kaušelio žaizdas, didelę gilią kaklo priekinio paviršiaus žaizdą su ryklės, gerklų ir stambiųjų kaklo kraujagyslių ( kairiosios bendrosios miego arterijos, bei abiejų išorinių miego arterijų šakų – viršutinės skydliaukės, liežuvio ir kylančiosios ryklės arterijos) pažeidimu, taip nukentėjusiajai padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, sukėlė jai didelį fizinį skausmą ir kančias. Kraujosruvos bei nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, pjautinės kairės ir dešinės ausies žaizdos sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, apatinio žandikaulio lūžis ir kiauryminės kairės ausies kaušelio žaizdos su kremzlės pažeidimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaukolės kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas bei pjautinė kaklo žaizda su bendrosios bei išorinės miego arterijų pažeidimu ir kiauryminiu ryklės sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo didelės gilios kaklo priekinio paviršiaus žaizdos su stambiųjų arterijų pažeidimu, išsivysčius ūmiam išoriniam nukraujavimui, K. S. įvykio vietoje mirė.

Be to, D. A. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

2009 m. spalio 28 d., laikotarpyje nuo 12:00 val. ir 14:00 val., po išgertuvių išeidamas iš J. A. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrobė J. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 1208 Red“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 149 litai bei šio telefono viduje buvusią 10 litų vertės SIM mobiliojo ryšio kortelę, kurios sąskaita buvo papildyta 20 litų, padarydamas nukentėjusiajam J. A. 179 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis D. A. kaltu prisipažino tik iš dalies, parodė, kad K. S. jis sudavė kelis kartus ranka, jos nežudė, K. S., smūgiuodamas jai į galvą rankomis, plyta bei perpjaudamas peiliu gerklę, nužudė G. D..

Jis parodė, kad 2008 m. vasario 19 d. jis buvo išvykęs į Klaipėdą, ten pas pusbrolį vaišinosi ir gėrė alkoholinius gėrimus, nes buvo palaidojęs tėvą, dėl to išgyveno, todėl dažnai išgerdavo. Vakare apie 22 val. pusbrolis jį parvežė namo į Kretingą. Norėdamas gauti dar išgerti jis nuėjo pas G. D., nes pareidamas namo matė jo kambario lange šviesą. Su G. D. bendraudavo, nes G. D. dirbo lentpjūvėje, todėl užsidirbdavo ir turėdavo už ką nusipirkti cigarečių bei išgerti. G. A. nedirbo, gyveno su žmona, kuri gaudavo pašalpą vaikui. Beldėsi į duris, bet G. D. durų neatidarė. Išėjusi iš savo kambario kaimynė E. S., pasakė, kad G. D. yra parsivedęs namo K. S.. Tada jis beldė į duris dar kartą ir G. D. galiausiai jį įsileido. Jis pažinojo K. S., nes yra gėręs su ja alkoholinius gėrimus, prieš metus laiko yra turėjęs lytinius santykius. Jam įėjus į kambarį, K. S., kuri tuo metu sėdėjo ant lovos, pradėjo ant jo šaukti, kodėl jis jiems trukdo. Jis, supykęs, kad K. S. būdama ne savo namuose triukšmauja, nesmarkiai jai sudavė ranka kokius 6 kartus per veidą. Po to jis paklausė G. D., ar turi ko išgerti, nes matė ant stalo tuščią butelį, bet G. D. atsakė neigiamai. Tada D. A. pasiūlė K. S. su juo pasimylėti. K. S. sutikus, nes ji buvo laisvo elgesio, G. D. neprieštaraujant, jis su K. S. lytiškai santykiavo. Netrukus, tikėdamasis gauti išgerti, į kambarį užėjo kaimynas V. S., o po jo ir E. S.. E. S., pamačiusi pusnuogę K. S., ją išvarė namo. D. A. išėjo paskui K. S., nes G. D. išgerti neturėjo. Beeidamas nutarė parūkyti, grįžęs pas G. D. prašė cigaretės, bet G. D. cigaretės neturėjo ir jis vėl išėjo. Pasivijo K. S. belipančią laiptais žemyn 4 aukšte. Koridoriuje buvo tamsu. Tuo metu G. D. pašaukė palaukti. D. A. sustojo, o K. S. toliau lipo laiptais žemyn. Priėjęs G. D. pasakė, kad nori degtinės, o D. A. atsakė, kad jis pinigų neturi, o skolon niekas neduos. G. D. pasiūlė, kad degtinės skolon paimtų K. S.. K. S., kurią jie pasivijo 2 aukšto laiptų aikštelėje, skolon imti degtinės atsisakė. Tada jie abu su G. D. K. S. stumdė. Kuris pirmas pastūmė, neprisimena. D. A. K. S. pastūmė ranka. K. S. atsitrenkė į sieną ir nugriuvo. Kaip nugriuvo nematė, nes buvo tamsu. D. A. kumščiu sudavė gulinčiai K. S. kelis kartus ir liepė eiti parnešti degtinės. K. S. mušė ir G. D., nes jis girdėjo smūgių garsus. Jis atitraukė G. D. nuo K. S. ir K. S. išėjo į lauką, o G. D. ją nusivijo. Jis taip pat nubėgo jiems paskui. Matė kaip G. D. pasivijęs K. S. ją parvertė ir prispaudęs prie žemės reikalavo, kad ji parneštų degtinės. Priėjęs prie jų jis pirmas sudavė kumščiu į šoną K. S.. Po to pasitraukė toliau, pasižiūrėti, ar niekas jų nemato. Tuo metu išgirdo stiprų garsą ir atsisukęs pamatė, kad G. D. su plyta kelis kartus trenkė K. S. į galvą. Jis pavadino G. D. idiotu ir priėjęs spyrė G. D. į veidą. G. D. nuo smūgio nuvirto. K. S. gulėjo nejudėdama ir nieko nesakė. G. D. priėjo prie D. A. ir klausė:“ kas bus, kai ji atsigaus“ ir vėl nuėjo prie K. S.. Jis pamatė G. D. rankose peilį, kurį G. D. visada nešdavosi įsikišęs į rankovę, kai eidavo parsinešti degtinės. Peilis buvo vidutinio dydžio, virtuvinis. Šį peilį prieš Naujuosius metus D. A. buvo nusinešęs pas G. D. pjaustyti užkandą ir pas G. D. paliko. Kai D. A. priėjo prie gulinčios ant nugaros K. S., ji gargaliavo ir jis suprato, kad G. D. perpjovė K. S. gerklę. Jis sudavęs G. D. kelis smūgius, atėmė iš jo peilį, liepė G. D. paimti plytą ir abu, norėdami nužudymo įrankius paslėpti, nuėję peilį ir plytą išmetė į melioracijos griovį. Tą peilį gegužės mėnesį melioracijos griovyje eidamas pro šalį su draugu V. K. jis surado. Norėdamas, kad peilio niekas nesurastų, parsinešė namo ir paslėpė virtuvėje po dujinės viryklės apačia, o po kurio laiko įmetė į stalčių, o žmona vėliau jį padėjo prie visų peilių. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis tyrėjui neparodė tos vietos, kur įmetė peilį į griovį, parodė tik vietą kur įmetė plytą. Kad mušė K. S. jis anksčiau apklausose nesakė, nes bijojo būti apkaltintas dėl jos nužudymo. Rytą po įvykio jis pastebėjo, kad jo sportinių kelnių, su kuriomis mūvėjo naktį, apačia yra sukruvinta, todėl jas įdėjo į skalbimo mašiną. Tuo pačiu išskalbė ir savo vilkėtą sportinį raudoną džemperį, kuris sukruvintas nebuvo. Kaip susikruvino kelnes paaiškinti negali.

Nors kaltinamasis D. A. kaltu nužudęs K. S. neprisipažino, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada ir kitais įrodymais.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jis gyveno su seserimi K. S. ir 56 metų amžiaus nuolat girtaujančia motina. Sesuo buvo gero būdo, tyli, nekonfliktuodavo, jie gerai sutardavo, vienas kitam padėdavo. Jis dirbdavo, o K. tvarkydavo kambarius, plaudavo indus, skalbdavo rūbus, padėdavo mamai. Dabar jos labai trūksta. Jis turi dar 5 seseris, kurios sukūrusios savo šeimas ir kartu nebegyvena. K. S. turėjo 2 grupės negalią dėl psichinio sutrikimo, 2008 m. vasario 19 d. buvo gavusi 300 Lt dydžio pensiją, išeidama iš namų buvo pasiėmusi 50 litų. Sesuo buvo geros širdies, kai turėdavo pinigų visada nupirkdavo draugams degtinės, kad nupirktų degtinės jos mušti nereikėdavo. K. S. draugaudavo su daug vyrų, su kuriais turėdavo lytinius santykius, todėl kai ji vasario 19 d. vakare negrįžo namo, jis nesijaudino ir jos neieškojo, manė, kad ji pas ką nors pasiliko nakvoti. Mama sakė, kad K. S. išėjo pas D.. K. S. nei su D. A. nei su G. D. nedraugaudavo, G. D. pas D. susitiko atsitiktinai. Vasario 20 d. jis sužinojo, kad Kretingos mieste, Klaipėdos gatvėje, prie elektros transformatorinės rasta nužudyta jo sesuo K. S..

Iš 2008 m. vasario 20 d. surašyto įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad Kretingos mieste, 120 metrų atstume į rytų pusę Klaipėdos gatvės namo Nr. 121, esančiame sode netoli komposto krūvos rastas gulintis ant pilvo K. S. lavonas be vieno bato ir be striukės. Lavoną čiuopiant, jaučiamas sulaužytas apatinis žandikaulis, kaklo priekiniame paviršiuje matoma įstrižos krypties gili pjautinė žaizda su kraujagyslių sužalojimu, kairio smilkinio srityje virš ausies kaušelio matoma įstriža linijinė apie 5 cm ilgio, galimai mušta, žaizda. 0,45 m atstumu į kairę nuo lavono galvos rastas įspaustas į žemę bato pėdsakas. Padaryta šio pėdsako gipsinė atlieja. Šalia lavono rastas vienas dešinysis batas, juodos spalvos kelnės, sulankstyta juodos spalvos odinė striukė, kurios kišenėje rastas mobiliojo ryšio telefonas „NOKIA“ ( 1 t., b. l. 4-11 ).

Kaip matosi iš papildomos apžiūros protokolo, 2008 m. balandžio 24 d. naudojantis metalo ieškikliu buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, bei aplinkinė teritorija, taip pat melioracijos kanalas, tačiau peilio, plytos ar kitokio įrankio, kuriuo galėjo būti sužalota K. S., nerasta ( t. 1, b. l. 12-14).

Kaltinamasis G. D. kaltu visiškai neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas, jis nepadarė. Tuo laiku buvo savo namuose. Įsitikinęs, kad K. S. nužudė D. A.. 2008 m. vasario 19 d. jis buvo pas kaimynus J. ir D., gyvenančius antrame aukšte, kartu buvo ir K. S., ten visi išgėrė butelį degtinės. Po to apie 18 val. K. S. užėjo pas G. D. pasižiūrėti kaip jis gyvena ir pasiliko miegoti. Jis su K. S. turėjo lytinius santykius. Jis gyvena bendrabutyje (duomenys neskelbtini), 5 aukšte. Šalia jo gyvena kaimynai S., tą vakarą jie buvo namuose. Apie 22 val. į duris pasibeldė D. A., kuris gyvena tame pačiame bendrabutyje, tik kitame aukšte. Jis pradžioje D. A. nenorėjo įleisti, bet K. S. sutikus, atidarė duris. Įėjęs D. A. prašė cigaretės, kelis kartus sudavė K. S. per veidą. Kodėl sudavė, G. D. nesuprato, mano, kad sudavė todėl, kad D. A. buvo „pergėręs“. D. A. reikalavo, kad K. S. nusirengtų ir su juo lytiškai santykiautų, sakė, kad su ja anksčiau buvo turėjęs lytinius santykius, puolė prie K. S. grasindamas šakute, jis K. S. užstojo, atėmė iš D. A. šakutę. K. S. santykiauti su D. A. nesutiko, abu su D. A. barėsi, kilo triukšmas, kuris truko apie 5 minutes. Atėjo kaimynai S. ir K. S. su D. A. iš kambario išvijo. Kai K. S. iš kambario išbėgo, jis stengėsi D. A. nuraminti, kalbino, kad K. S. spėtų pabėgti, bet D. A. išbėgo iš kambario paskui K. S.. Praėjus apie 15 minučių po to kai D. A. ir K. S. išėjo, jis buvo išėjęs į koridorių parūkyti, nuėjęs pas kaimynus, gyvenančius antrame aukšte, bet jie jau miegojo ir į vidų neįsileido. Kai K. S. iš jo kambario išėjo, buvo apie 22 val., o apie 24 val. G. D. girdėjo kaip D. A. kieme garsiai keikėsi. Kitą rytą iš kaimynų sužinojo, kad K. S. yra nužudyta. Tą patį rytą pas jį buvo atėjęs D. A., jis buvo apsirengęs kitais rūbais. D. A. nieko nepasakojo, o jis bijojo D. A. ko nors klausti, nes D. A. yra nenuspėjamo būdo. D. A. yra jo kaimynas, draugiškų santykių su juo nepalaikė. D. A. savo peilio pas jį į kambarį atsinešęs ir palikęs nebuvo. Jis po įvykio kai sužalojo J. A. ir peilis buvo iš jo paimtas, virtuvinio peilio nebeturi, turi tik serviravimo peilį, kuris nėra aštrus ir apvaliu galu.

Liudytoja E. S. parodė, kad su G. D. apie 2-3 metus gyvena kaimynystėje, jų kambarių durys yra šalia, o kambarius skiria plona siena, todėl ji girdi, kas vyksta pas G. D. kambaryje. G. D. yra girtuoklis, blaivus beveik nebūna, yra mačiusi jį nugriuvusį, užmigusį tualete. D. A. pas G. D. išgerti užeidavo retai, jie draugai nebuvo. 2008 m. lapkričio 19 d. vakare apie 17-18 val. matė kaip G. D. parsivedė į savo kambarį K. S.. Abu buvo girti. K. S. artimiau nepažinojo, girdėjo, kad ji palaido elgesio, iš jos atimti 2 ar 3 vaikai. Kol nebuvo atėjęs D. A., pas G. D. kambaryje buvo tylu, girdėjo K. S. ir G. D. tyliai kalbantis. Apie 21 val. atėjęs D. A., ilgai beldėsi į G. D. duris, G. D. jo neįsileido. Ji matė, kad D. A. yra girtas, prašė, kad jis eitų namo, sakė, kad G. D. yra parsivedęs K. S., priminė, kad D. A. turi šeimą ir vaikų, bet D. A. neklausė ir namo nėjo. Po to būdama savo kambaryje girdėjo, kaip G. D. D. A. įsileido. Netrukus būdama savo kambaryje G. D. kambaryje išgirdo triukšmą – girdėjo besibarančių K. S. ir daugiausia D. A. balsą. G. D. balso beveik negirdėjo. Ji du kartus ėjo jų raminti. Matė, kad K. S. ir D. A. abu sėdi ant lovos, jai pasirodė, kad D. A. K. S. prievarta nurenginėja. K. S. buvo iki pusės nuoga, tik su liemenėle. Kai pas G. D. nuėjo ir jos vyras, S., ji nuėjusi S. išsivedė, sakė ir K. S. eiti namo. Iš G. D. buto visi išsiskirstė apie 22-22.30 val. jai atrodo, kad visi trys išėjo kartu, girdėjo triukšmą koridoriuje, lygtai girdėjo kaip G. D. užrakino lauko duris. Jai atrodo, kad G. D. grįžo į kambarį apie 23 valandą. Ji tada užrakino lauko duris. G. D. rūkydavo arba savo kambaryje arba koridoriuje. Rytą matė, kad D. A. sėdi pas G. D. kambaryje. Kažkada yra girdėjusi kaip G. D. sakė, kad neturi ką veikti ir eis ką nors papjauti. Kad G. D. su savimi nešiotųsi peilį, nėra mačiusi. G. D. nėra agresyvus, iš jo kiti kaimynai atimdavo cigaretes arba dar ką nors, bet G. D. muštis dėl to nepuldavo. Tą rytą kai buvo surasta negyva K. S., ji G. D. paklausė, ar ne jo darbas, o G. D. jai nieko neatsakė. Jų namo laiptinėje šviesos nėra, grįždami naktį namo, jie pasišviečia žibintuvėliu.

Liudytojas V. S. parodė, kad E. S. yra jo žmona, jie du ar trys metai gyvena su G. D. kaimynystėje. 2008 m. vasario 19 d. vakare G. D. kambaryje girdėjo triukšmą, pro durų tarpą matė, kad pas G. D. yra K. S. ir D. A.. Jis naktį miegojo, todėl kas vyko po to negirdėjo ir nežino. Žmona sakė, kad ėjo jų raminti.

Liudytoja A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 m. vasarą, tikslesnės datos nepamena, jos tuometinis vyras D. A., grįžęs po suėmimo dėl K. S. nužudymo, jai pasakojo, jog jam nuolat sapnuojasi ir vaidenasi K. veidas, kad jis blogai jaučiasi ir jam sąžinė nebeleidžia tylėti, kad jis nueis ir pats prisipažins dėl to, ką padarė. Nors D. A. jai tiesiogiai neminėjo, dėl ko jis ruošiasi prisipažinti, ji suprato, kad jis nužudė K. S. ir ruošiasi dėl to prisipažinti. Nors po to D. A. pradėjo abejoti, dvejoti ir kalbėti, jog lyg ir ne jis nužudė K. S., lyg tai padarė G. D., jos nuomone jis taip pradėjo kalbėti tik todėl, kad pats išsigando to, kad jai prisipažino tai padaręs, tai yra, kad yra nužudęs K. S.. Praėjus kelioms dienoms po šio prisipažinimo, D. A. jai papasakojo, kad po to įvykio, kaip ji suprato, po K. S. nužudymo, jis grįžo namo, nusirengė rūbus, kuriais vilkėjo, šiuos rūbus sudėjo į skalbimo mašiną ir išskalbė. Dar D. A. jos klausė, ar ji nežinanti, kaip reikia apgauti melo detektorių, o kadangi ji jam atsakė, jog apie tai neturi jokio supratimo, jis pasakė, kad jį kažkas išmokė apgauti melo detektorių, aiškino, kad norint tai padaryti, reikia palaikyti pastovų kvėpavimą, reikia, kad pulsas būtų vienodas. Grįžęs po suėmimo, D. A. parsinešė ant popieriaus lapo surašytus parodymus, kuriuos jis buvo davęs apklausiamas byloje ir jos paprašė, kad ji šį popieriaus lapą su jo parodymais paslėptų, sakydamas, jog jeigu šį lapą ras policijos pareigūnai, jam bus blogai. Kodėl D. A. taip sakė, ji nesuprato, tačiau važiuodamas į Klaipėdą į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėjama byla dėl K. S. nužudymo, jis persiskaitė tai, ką buvo užsirašęs šiame lape ir vėl liepė jai šį lapą paslėpti. Vėliau jai paklausus D. A., ko jis su policijos pareigūnais ėjo už Klaipėdos gatvės trečiojo bendrabučio, D. A. jai atsakė, jog ėjo parodyti, kur kartu su G. D. nunešė plytą, kuria daužė K. S., tačiau kuris šia plyta daužė K. S., tai yra, ar jis ar G. D., nepasakė ( Liudytojo apklausos protokolai, t. 3, b. l. 38-40, 41-42 ). Liudytoja apklausta tyrėja L. B. parodė, kad tikrai A. A. davė tokius parodymus ir ji šiuos parodymus užfiksavo protokole. A. A. šiuos parodymus perskaitė ir patvirtino savo parašu.

2009-01-09 iš liudytojos A. A. paimtas languotas popieriaus lapas su įtariamojo D. A. išdėstytu pasakojimu apie K. S. nužudymo aplinkybes, kuris apžiūrėtas kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. ( 3 t., b. l. 34, 35, 36-37 ). Nors D. A. parodė, kad šiuos parodymus rašė tyrėjui, bet kadangi padarė daug klaidų, jų tyrėjui nepadavė, kaip matosi iš užrašytų parodymų, jie nebuvo adresuoti tyrėjui ir tai patvirtina, kad D. A. užsirašė savo parodymus, kad jų neužmirštų ir duodamas juos teismui nesusipainiotų.

Kaltinamojo D. A. motina V. A. 2009-12-03 pateikė peilį ( Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, t. 3, b. l. 22).

Daiktų parodymo atpažinti metu įtariamasis D. A. atpažino peilį, 2009-12-03 paimtą iš jo motinos V. A., ir parodė, kad tai tas pats peilis, kurį tą dieną, kai buvo nužudyta K. S., turėjo G. D.. Laikydamas šį peilį rankoje, G. D. buvo pasilenkęs prie ant žemės gulinčios K. S., po K. S. nužudymo šį peilį jis paėmė iš G. D. rankų ir išmetė į netoliese esantį kanalą. ( Daiktų parodymo atpažinti protokolas, 3 t., , b. l. 26- 27 ).

Liudytoja V. A. parodė, kad D. A. yra jos sūnus. Apie K. S. nužudymą ji nieko negali pasakyti, žino, kad D. A. su K. S. nebendraudavo. D. A. jai pasakojo, kad K. S. į jį spjovė, tada jis jai vieną kartą sudavė į veidą, be to sakė, kad K. S. nužudė G. D.. Tyrėjas iš namų pasiėmė peilį, prie bylos prijungtas peilis yra jos. Nežino, ar šis peilis kurį tai laiką buvo dingęs, nes peilių virtuvėje turi daug. D. A. peilio su savimi nesinešiodavo. Su sūnumi D. A. ji sutaria gerai, jis yra paslaugus, tačiau išgeriantis.

Liudytojas V. K. parodė, kad pažįsta D. A., nes su juo gyvena tame pačiame Kretingos miesto kvartale. Yra su D. A. buvęs kartu žvejoti, vaikščiojęs prie upės, tačiau niekada nėra matęs, kad D. A. būtų radęs peilį ir apie tai girdi pirmą kartą. Prie melioracijos griovio nevaikšto ir ten taip pat nieko nėra radę. Su D. A. apie jo baudžiamąją bylą nėra kalbėjęs.

Kaltinamojo D. A. parodymai, kad K. S. nužudė G. D. prieštaringi, paneigti byloje surinktais įrodymais ir akivaizdu, kad pasakodamas apie G. D. vartotą smurtą prieš nukentėjusiąją jis iš esmės pasakoja apie savo padarytą nusikaltimą.

Kaip matosi iš D. A., G. D., liudytojos E. S. parodymų, D. A. įvykio naktį buvo girtas, kaip jis pats pripažino, ieškojo kur dar gauti išgerti alkoholinių gėrimų, buvo nusiteikęs agresyviai, nuėjęs pas G. D. be aiškios priežasties ėmė mušti K. S.. Kaip matosi iš liudytojos E. S. parodymų, G. D. su K. S. bendravo ramiai ir nesipyko, todėl D. A. parodymai, kad išeidamas iš kambario G. D. pasiėmė peilį akivaizdžiai išgalvoti, kaip ir teigimas, kad D. A. pas G. D. kambaryje buvo palikęs savo peilį. Išėjus iš G. D. kambario K. S. ir D. A., G. D. liko savo kambaryje. Nors liudytoja E. S. parodė, jog ji girdėjo, kaip G. D. išėjo kartu su D. A. ir K. S., ji to nematė, sprendė tik iš garsų. Be to, jos parodymai prieštarauja D. A. parodymams. D. A. parodė, kad pirma išėjo K. S., po to iš kambario išėjo jis, eidamas koridoriumi sugalvojo iš G. D. pasiskolinti cigaretės ir grįžo pas G. D. atgal. Cigaretės negavęs, vėl išėjo namo. Belipant laiptais žemyn, G. D. pašaukė ir pasiūlė paprašyti K. S., kad ji nupirktų degtinės. Tai prieštarauja E. S. parodymams, jog jos manymu D. A., K. S. ir G. D. iš kambario išėjo kartu. Todėl nėra pagrindo netikėti G. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme duotasis nuosekliais parodymais, kad išėjus K. S. ir D. A., jis pasiliko savo kambaryje, o maždaug po 10- 15 minučių buvo išėjęs į laiptinę parūkyti, buvo nuėjęs pas 2 aukšte gyvenančius kaimynus, kurie jo neįsileido ir jis vėl grįžo į savo kambarį. Šį G. D. sugrįžimą ir girdėjo liudytoja E. S., kuri parodė, kad G. D. grįžus ji užrakino jų bendro koridoriaus duris.

D. A. parodymai nenuoseklūs ir dėl tolimesnių įvykių. Ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjo, D. A. tvirtino, kad laiptinėje reikalaudamas parnešti degtinės K. S. mušė tik G. D. ir sudavė K. S. vieną smūgį ranka į veidą, nes jis girdėjo garsų pliaukštelėjimą, po to K. S. išbėgo. Kad buvo naudojamas toks smurtas apie kurį jis parodė teisiamajame posėdyje( abu su G. D. mušė K. S., ši buvo nugriuvusi ant žemės) D. A. nepasakojo, be to, neparodė, kad G. D. lauke mušė K. S. su plyta, sakė, jog nežino kur G. D. padėjo peilį, su kuriuo sužalojo K. S., kaip atrodė peilis nežino, jo neįsidėmėjo, anksčiau to peilio nebuvo matęs. Be to, parodė, jog nematė kaip G. D. parvertė K. S., matė, kad ji nugriuvo ant pilvo. Be to, priešingai negu teisiamajame posėdyje, parodė, jog nėra pastebėjęs, kad G. D. nešiotųsi peilį ( Įtariamojo apklausos protokolai, t. 1, b. l. 94-97, 99-100, 99-101).

Apklausiamas po to, kai jau buvo gauta teismo medicinos specialisto išvada ir bylos tyrėjui turint duomenis dėl K. S. padarytus sužalojimus ir mirties priežastį, D. A. savo parodymus papildė, teigdamas, kad laiptinėje G. D. K. S. sudavė ne vieną smūgį, bet keletą, mušimas truko apie pusę minutės, K. S. nuo smūgių suklupo, tada D. A. atitraukė G. D. nuo K. S., kad jis jos nebemuštų. Tada K. S. atsistojo ir išbėgo į lauką. Nors anksčiau teigė, jog K. S. nugriuvo ant pilvo, dabar patikslino, kad G. D. pasivijęs K. S. sugriebė už pečių ir ją parvertė ant žemės ir ji nuvirto ant nugaros. Tada G. D. abiem keliais atsiklaupė ant K. S. krūtinės, kairiąja ranka įsirėmė K. S. į krūtinę, o dešinės rankos kumščiu pradėjo smūgiuoti jai į galvą. K. S. muistėsi ir šaukė „už ką, paleiskit“, tačiau G. D. ją daužė apie minutę laiko. Kiek tiksliai G. D. sudavė smūgių jis negali pasakyti. D. A. tuo metu stovėjo šalia jų, maždaug 2 metrų atstumu ir stebėjo aplinką, kad kas nors neateitų. Baigęs K. S. mušti, G. D. vis dar klūpėdamas jai ant krūtinės, dar kartą paklausė, ar K. S. eis nupirkti degtinės. K. S. atsakius neigiamai, G. D. dešine ranka pagriebė ant žemės gulėjusią baltą silikatinę plytą ir ja pradėjo daužyti K. S. galvą. Šia plyta G. D. sudavė K. S. į galvą 4 stiprius smūgius, po kurių K. S. nurimo, nebekalbėjo, tik gargaliavo, jai iš burnos bėgo kraujas. D. A. priėjęs paėmęs už pakarpos nustūmė G. D. nuo K. S. ir jį apšaukė. Plyta liko gulėti prie K. S. galvos. G. D. pasakė, kad bus blogai, jei ji atsipeikėjusi pasakys kas ją sumušė. Tada G. D. iš savo rankovės išsitraukė peilį ir priėjęs prie K. S. vienu pjūviu perpjovė jai gerklę. Koks buvo peilis jis nepamena, tamsoje gerai neįsižiūrėjo. Jis pripuolęs G. D. apkumščiavo, pasipiktinęs tuo, ką jis padarė, o G. D. atsakė, kad niekas apie tai nesužinos. D. A. dar kartą priėjo prie K. S., gerai ją apžiūrėjo. K. S. gulėjo ant nugaros, buvo užsimerkusi, iš burnos stipriai plūdo kraujas, į aplinką neragavo ir stipriai gargaliavo. Tada G. D. pasakė, kad reikia eiti šalin. G. D. paėmė plytą, kuria mušė K. S., taip pat su savimi nešėsi peilį. Plytą eidami jie išmetė į kanalą, esantį už trečio bendrabučio, maždaug už 100 metrų nuo įvykio vietos. Peilis liko pas G. D.. Patikslino, kad šį kartą sako tiesą ir daugiau parodymų nekeis ( Įtariamojo apklausos protokolas, t.1, b.l. 102-104). Šiuos parodymus patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo ( Įtariamojo apklausos protokolas, t. 1, b. l. 106-108).

Taip pat iš esmės analogiškus parodymus D. A. patvirtino įvykio vietoje.

Parodymų patikrinimo vietoje metu D. A. parodė Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini) esantį butą ir paaiškino, kad šiame bute 2008 m. vasario 19 d. apie 21:00 – 22:00 val. įvykusio konflikto metu jis K. S. delnu sudavė apie keturis smūgius į veidą. Parodė laiptų aikštelę, esančią Kretingos mieste, Klaipėdos g. namo (duomenys neskelbtini) antrame aukšte ir paaiškino, kad šioje aikštelėje G. D. sudavė ranka K. S. apie penkis smūgius į galvą. Parodė vietą lauke ir pasinaudodamas medžiaginiu žmogaus kūno maketu parodė bei paaiškino, kad maždaug jo rodomoje vietoje G. D. K. S. pasivijo, parvertė ją ant žemės, apie minutę kumščiu smūgiavo jai į veidą, baltos spalvos silikatine plyta sudavė tris – keturis smūgius į jos galvą, prie K. S. pritūpė, o kai atsistojo, pamatė, kad G. D. rankoje laiko peilį, K. S. iš burnos bėgo kraujas, ji gargaliavo, iš to jis suprato, kad G. D. šiuo peiliu perpjovė K. S. gerklę. Jis pats visą tą laiką, kol G. D. mušė K. S. bei peiliu perpjovė jos gerklę, stovėjo apie 5-10 žingsnių atstumu nuo jų ir stebėjo aplinką, kad kas nors neateitų. Suprasdamas, kad G. D. peiliu sužalojo žmogų ir bijodamas, kad jų niekas neužkluptų nusikaltimo padarymo vietoje, jis G. D. patarė paslėpti plytą, o kur G. D. padėjo peilį, kuriuo perpjovė K. S. gerklę, nematė. Tęsdamas, D. A. parodė netoli nuo vietos, kurioje buvo nužudyta K. S., esantį dirbtinį melioracijos kanalą ir paaiškino, kad plytą, kuria smūgiavo į K. S. galvą, G. D. išmetė į šį kanalą ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. l. 109-111 ).

Apie tai, kad po įvykio išskalbė sukruvintas kelnes ir džemperį, peilį, kuriuo jo žodžiais G. D. nužudė K. S., jis įvykio naktį išmetė į melioracijos griovį, į kurį tuo pat metu G. D. įmetė plytą, kuria mušė K. S., D. A. papasakojo tik apklausiamas po įvykio praėjus metams. Be to pripažino, kad irgi mušė vieną kartą kumščiu į galvą parverstą ant žemės K. S. ( Įtariamojo apklausos protokolai, t. 3, b. l. 138-146).

Iš šių D. A. parodymų akivaizdu, kad pasakodamas apie panaudotą prieš K. S. smurtą, jis pradžioje stengėsi nuslėpti kokio intensyvumo smurtas buvo prieš ją panaudotas laiptinėje, po to lauke, nuslėpė, kad K. S. buvo mušama su plyta, kad ji buvo nužudyta jo peiliu, kad nužudymo metu jis susikruvino kelnes.

Nors D. A. teigė, kad išmestą į melioracijos griovį peilį surado eidamas jo pakraščiu kartu su liudytoju V. K., šis D. A. parodymus kategoriškai paneigė.

D. A. parodė, kad įvykio vietoje, po to, kai G. D. nužudė K. S., pasipiktinęs jo veiksmais bei norėdamas sutrukdyti spyrė G. D. į veidą, kuris nuo smūgio nukrito, kelis kartus smūgiavo jam į įvairias kūno vietas. Tačiau, nors kaltinamieji buvo sulaikyti iš karto po įvykio, jokių sužalojimo pas G. D. nebuvo fiksuota, jokių duomenų, kad G. D. būtų sužalotas, nors sužalojimai spyrus į veidą abejotinai turėjo būti matomi, nėra.

Neaiškus ir K. S. galvos sužalojimo mechanizmas. D. A. parodė, kad G. D. K. S. daužė galvą su plyta gulinčią ant nugaros. Tačiau, kaip matosi iš specialisto išvados, K. S. diagnozuotas kaukolės pamato užpakalinės dalies lūžis, kuris, kaip paaiškino teismo medicinos ekspertas, galėjo būti padarytas suduodant daiktu, turinčiu plokščią paviršiu arba suduodant stiprų smūgį į tokį paviršių ir toks smūgis turėjo būti suduotas į galvos užpakalinę dalį. Be to, paaiškino, kad po tokio sužalojimo K. S. turėjo prarasti sąmonę.

Kad D. A. apie K. S. nužudymą pasakoja ne visą tiesą, o savo sukurtą legendą, patvirtina ir jo žmonos pateiktas lapas su D. A. parašytu, kaip jis pats pripažino, K. S. nužudymo aprašymu, kurį, kaip parodė liudytoja, D. A. skaitė prieš eidamas į teismą ir liepė jai paslėpti. Akivaizdu, kad D. A. stengėsi įsiminti tai, ką turi papasakoti tyrėjui ir teismui, norėdamas nuslėpti savo dalyvavimą nusikaltimo padaryme.

Liudytojas A. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2008 m. vasario mėnesį su G. D. buvo laikomas vienoje Kretingos rajono policijos komisariato areštinės kameroje. Besikalbant, kas ir už ką sėdi, G. D. jam papasakojo, kad yra sulaikytas už moters nužudymą, sakė, kad ta moteris turėjo parnešti degtinės, kad jis su ta moterimi susiginčijo laiptinėje, kad jis tą moterį nusivijo prie transformatorinės, sakė, kad kartu buvo ir asmuo, vardu Dovydas.

Iš 2008-02-21 d. ir 2008-02-28 d. Kretingos rajono PK VO Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko ataskaitų matyti, kad G. D. ir A. P. buvo laikomi vienoje Kretingos rajono policijos komisariato areštinės kameroje. ( I tomas, b. l. 65, 66 ).

Liudytojas A. A. parodė, kad pažįsta G. D. ir D. A., su abiem yra tekę būti areštinėje vienoje kameroje. D. A. yra jo draugas, su juo yra pažįstamas apie 10 metų. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būnat areštinėje ir besikalbant, kas ir už ką sėdi, G. D. jam papasakojo, kad jį kaltina K. S. nužudymu, sakė, kad kartu gėrė, susiginčijo, o po to atsipeikėjo ir pamatė, kad K. S. nužudyta. Kur ir kaip buvo nužudyta K. S., nesakė, tačiau sakė, jog jis ją nusivijo kažkur į laukus ir kad kartu buvo D. A..

Iš 2008-04-02, 2008-04-03, 2008-04-04, 2008-04-05, ir 2008-04-06 Kretingos rajono PK VO Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko ataskaitų matyti, kad G. D. ir A. A. buvo laikomi vienoje Kretingos rajono policijos komisariato areštinės kameroje ( t 3, b. l. 29, 30, 31, 32, 33 ).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis davė nuoseklius ir vienodus parodymus, kad nužudyme nedalyvavo ( t.1, b. l. 131-133, 154-155, 158-159, 3 t., b. l. 131-132, 176-178 ).

Trasologo specialisto išvadoje Nr. 319 konstatuojama, kad avalynės pėdsakas, nukopijuotas vienoje gipsinėje atliejoje 2009-02-20 apžiūrint įvykio vietą galėjo būti paliktas tyrimui pateiktais batais, paimtais iš įtariamojo D. A. ir negalėjo būti paliktas iš G. D. paimtais batais ( t. 1, b. l. 45-48 ). Tai, patvirtina kad įvykio vietoje buvo D. A..

2008 m. vasario 19 d., laikotarpiu nuo 22:00 – 23:00 val., Kretingos mieste, Klaipėdos gatvės namo Nr. 125 B bute Nr. 67, būdami apsvaigę nuo alkoholio D. A. ir G. D. kilusio konflikto dėl asmeninių nesutarimų tarp D. A. ir K. S. metu, D. A. sudavus ne mažiau 5 smūgius K. S. į veidą ir jai išbėgus iš buto, D. A. ir G. D. ją pasiviję minėto namo laiptų aikštelėje, veikdami bendrininkų grupe, bendrais veiksmais pargriovė ją laiptų aikštelėje bei abu sudavė ne mažiau 7 smūgius K. S. į įvairias kūno vietas. K. S. išbėgus iš namo, D. A. ir G. D. ją pasiviję daugiabučio namo, esančio Klaipėdos g. 121, Kretingoje, vidinio sodo prieigose, matydami vienas kito agresyvius smurtinius veiksmus, veikdami vieninga tyčia, K. S. pagriovę ant žemės, abiem tyčia smogiant nukentėjusiajai ne mažiau 10 smūgių kumščiais į veidą ir į rankas, ne mažiau 3 smūgius plyta į galvą, spaudžiant rankų pirštais rankas ir kairį petį, tyčia peiliu padarant vieną pjūvį kaklo priekiniame paviršiuje, vieną pjūvį kairiajame smilkinyje, penkis pjūvius ir dūrius kairėje ausyje, du pjūvius dešinėje ausyje, padarė apatinio žandikaulio dešinės pusės atvirą lūžį 43 danties srityje, kraujosruvas galvos skliauto minkštuose audiniuose – kairiojo smilkinio raumens srityje, dešinėje ir kairėje pakaušio pusėse, pakauškaulio dešinės pusės bei kaukolės pamato užpakalinės dalies ir vidurinės duobių srities lūžį, galvos smegenų kairiosios smilkininės skilties sumušimą, bei kraujosruvas smegenų minkštuosiuose dangaluose, kairiojo didžiojo pusrutulio smilkininėje – kaktinėje-momeninėje srityje, daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas kairėje veido pusėje, nosies nugarėlės odos nubrozdinimą, susiliejančias kraujosruvas bei gleivinės nubrozdinimus abiejų lūpų kairės pusės vidiniame paviršiuje, tris nedideles apvalias smakro poodines kraujosruvas, suspaudus rankų pirštais padarė kraujosruvas odoje ir poodyje kairio peties sąnario viršutiniame paviršiuje, keturias nedideles apvalias grupines poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinio trečdalio vidiniame paviršiuje ir dvi nedideles apvalias kraujosruvas dešinio riešo sąnario vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešinio dilbio apatinio trečdalio nugariniame paviršiuje, abiejų plaštakų nugariniame paviršiuje ir kairės plaštakos IV piršto krumplio srityje, nedidelį odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės plaštakos II piršto nugariniame paviršiuje, pjautinę kairiojo smilkinio žaizdą, kairės ausies kaušelio apatinės dalies – lezgelio, kramelio ir vijoklio srities penkias pjautines bei durtines kiaurymines žaizdas, dvi pjautines dešinės ausies kaušelio žaizdas, didelę gilią kaklo priekinio paviršiaus žaizdą su ryklės, gerklų ir stambiųjų kaklo kraujagyslių ( kairiosios bendrosios miego arterijos, bei abiejų išorinių miego arterijų šakų – viršutinės skydliaukės, liežuvio ir kylančiosios ryklės arterijos) pažeidimu, taip nukentėjusiajai padarydami daugybinius kūno sužalojimus, sukėlė didelį fizinį skausmą ir kančias. Kraujosruvos bei nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, pjautinės kairės ir dešinės ausies žaizdos sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, apatinio žandikaulio lūžis ir kiauryminės kairės ausies kaušelio žaizdos su kremzlės pažeidimu sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kaukolės kaulų lūžis ir galvos smegenų sumušimas bei pjautinė kaklo žaizda su bendrosios bei išorinės miego arterijų pažeidimu ir kiauryminiu ryklės sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuo didelės gilios kaklo priekinio paviršiaus žaizdos su stambiųjų arterijų pažeidimu, išsivysčius ūmiam išoriniam nukraujavimui, K. S. įvykio vietoje mirė, tai yra, tyčia, itin žiauriai ją nužudė, po ko apie įvykdytą nusikaltimą niekam nepranešę, D. A. ir G. D. vienu metu iš įvykio vietos pasišalino, nusikaltimo įrankius – plytą ir peilį kartu paslėpė netoli įvykio vietos buvusiame dirbtiniame melioracijos kanale“ išteisinamas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme. Atitinkamai D. A. nekonstatuojama baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis K. S. nužudė bendrininkų grupe su G. D..

Kad įvykio naktį buvo labai girtas parodė pats kaltinamasis, parodė ir liudytoja E. S. bei kaltinamasis G. D..

Nukentėjusysis J. F. parodė, kad D. A. pardavė lombarde mobilųjį telefoną, po to paaiškėjo, kad mobilusis telefonas yra vogtas ir telefono aparatas buvo iš lombardo paimtas ir grąžintas savininkui. Prašo priteisti iš D. A. 40 Lt žalą, nes tokia suma D. A. buvo sumokėta už parduotą telefoną.

Ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymų patikrinimą vietoje, D. A. parodė Kretingos mieste, (duomenys neskelbtini) esantį butą, priklausantį J. A. ir paaiškino kad 2009 m. spalio 28 d. apie 12:00 – 14:00 val., jis per praviras duris įėjo į šį butą, o kadangi buto šeimininkas miegojo, jis pasiėmė ant minkšto kampo gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1208“. Tęsdamas parodymus, D. A. parodė Kretingos mieste, Birutės gatvėje esantį tiltą ir paaiškino, kad jis nuo šio tilto į Akmenos upę išmetė iš pagrobto mobiliojo ryšio telefono išimtą SIM mobilaus ryšio kortelę. Taip pat D. A. parodė Kretingos mieste, Rotušės a. 12-1 esantį lombardą ir paaiškino, kad šiame lombarde jis 2009 m. spalio 28 d. apie 16:00 val. pardavė pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną ( Parodymų patikrinimo vietoje protokolai, t. 2, b. l. 117 - 119, 120-122 ).

Kaip matosi iš byloje esančio pareiškimo, 2009 m. spalio 30 d. J. A. policijai pranešė, kad 2009 m. spalio 28 d. jis pastebėjo, kad namuose nebėra jo 149 litų vertė mobiliojo ryšio telefono „Nokia 1208“ bei joje buvusios 10 litų vertės SIM kortelės su 20 litų papildymu pokalbiams. Iš viso jam padaryta 179 litų žala. Jis įtaria D. A., nes D. A. tą dieną buvo pas jį atėjęs. Nuėjęs į lombardą, pamatė ten savo telefoną ( t. 3, b. l. 67).