- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2YT-38819-964/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26347-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti jos prašymą, suinteresuotas asmuo - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – tarnyba) sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymą, ir įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą atnaujinti ginčo nagrinėjimą, įvertinti pateiktus argumentus iš esmės.
2. Nurodė, kad tarnyba atsisakė nagrinėti jos prašymą, konstatavusi, kad praleistas įstatyme nustatytas terminas kreiptis raštu į pardavėją. Paaiškino, kad pirmą kartą prekės trūkumus pastebėjo apie (duomenys neskelbtini). Apie tai pranešė pardavėjui telefonu. Tada kreipėsi į pardavėją, tačiau šis neregistravo jos kreipimosi bei nepateikė rašytinio atsakymo. Bandė problemą spręsti su įmonės vadovu, tačiau nepavyko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
3. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme (toliau – VTAĮ) įtvirtinti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos atsisakymo nagrinėti ginčą pagrindai. VTAĮ 23³ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad vartojimo ginčus nagrinėjanti institucija atsisako nagrinėti vartojimo ginčą, kai vartotojas kreipėsi į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją pasibaigus šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytam terminui arba prieš tai nesikreipė į pardavėją ar paslaugų teikėją šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. VTAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vartotojas, manantis, jog pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Vartotojas privalo kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią vartotojas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. VTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vartotojas turi teisę kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją ne vėliau negu per vienus metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją.
5. Bylos duomenys patvirtina, kad Tarnyba (duomenys neskelbtini) raštu atsisakė nagrinėti vartotojos (duomenys neskelbtini) ginčą dėl netinkamos kokybės prekės - tachtos, nes vartotoja (duomenys neskelbtini) kreipėsi į pardavėją praėjus daugiau nei 3 mėnesiams, t.y. (duomenys neskelbtini) pastebėjusi prekės (tachtos) trūkumus, į pardavėją kreipėsi tik (duomenys neskelbtini).
6. Atsižvelgdamas į pareiškėjos argumentus, kad prekės (tachtos) trūkumai buvo vertinami ilgą laiką, prekė buvo mažai naudojama ir trūkumai nedidėjo, papildoma žala baldui nebuvo daroma bei tai, kad galutiniai trūkumai paaiškėjo baldą tik naudojant nuolat ir pareiškėjai teigiant, kad kreipimasis į pardavėją telefonu laikytinas pareigos pranešti pardavėjui apie trūkumus tinkamu pareigos įgyvendinimu, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėja klaidingai interpretuoja kreipimosi į pardavėją momentą. Ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, kad jau (duomenys neskelbtini) pastebėjo prekės (tachtos) trūkumus ir apie šiuos trūkumus pranešė pardavėjui, kuris nepateikė jokio atsakymo, nes, kaip nurodo pareiškėja, jos kreipimasis nebuvo registruotas. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog pardavėjas nereagavo į klientės kreipimąsi, neteikia pagrindo išvadai, kad terminas turi būti skaičiuojamas nuo pirkėjos raštiško kreipimosi į pardavėją (šiuo atveju (duomenys neskelbtini)). Priešingai, terminai skaičiuojami nuo to momento, kada asmuo sužino ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą (duomenys neskelbtini) sprendimą, teisės aktų nepažeidė, todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vartotojo kreipimasis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją neatima iš vartotojo teisės kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka su prašymu nagrinėti ginčą iš esmės (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis).
9. Už pareiškimą neturi būti mokamas žyminis mokestis, todėl, jį sumokėjus, jis pareiškėjai grąžinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87, 290-291 straipsniais,
nutaria:
skundą atmesti.
Grąžinti pareiškėjai (duomenys neskelbtini), 21 Eur (dvidešimt vieną eurą) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. gruodžio 13 d. per teismų portalą EPP, mokėjimo užduoties kodas ZN81965.
Išaiškinti pareiškėjai, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi.
Nutartis neskundžiama.