- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- A17.-197-971/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00091-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pažeidėjas
- R. P.
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Marjanui Isajevui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., išsiskyrusi, nedirbanti, administracine tvarka bausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2018-03-18, apie 18.27 val., būdama girta, kai nustatytas 1,99 prom. girtumas, būdama adresu (duomenys neskelbtini)., į A. S., gim.(duomenys neskelbtini), namus iškvietė specialiąsias tarnybas – policijos pareigūnus, žinodama, kad pagalba nereikalinga, pranešė informaciją, kuri neatitiko tikrovės, t. y., pranešė, kad jos brolį mušą jos sugyventinis, muša rankomis, pasiėmė peilį, brolis nesąmoningas, kraujuojantis. Šia savo veika R. P. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir - ANK) 493 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. P. pripažino, kad ji iškvietė policijos pareigūnus, tačiau teigė tą padariusi, nes išsigando. Parodė, kad pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini)., ji, brolis A. S. ir jos sugyventinis G. R. pjovė malkas. Baigę pjauti, nuėjo pas brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini)., kur visi vartojo alkoholį. Tarp brolio ir sugyventinio dėl alkoholio įvyko konfliktas ir jie pradėjo stumdytis, šaukė vienas ant kito. Viskas vyko kambaryje. G. R. pastūmė brolį, ji išsigando. G. R. norėjo atsipjauti dešros ir pasiėmė peilį, jai pasirodė, kad jis nori pulti. Brolis buvo nuvirtęs, todėl jai pasirodė, kad jis be sąmonės. Ji pamatė kraują ant žemės, galvojo, kad sužalotas brolis, todėl taip ir pranešė pareigūnams. Kraujas prilašėjo jiems tvarkant mėsą, bet ji nematė, be to, buvo neblaivi. Kraujas buvo nuo mėsos. Ji išėjo skambinti pareigūnams ir po jos išėjo G. R.. Tuo metu jai pasirodė, kad konfliktas gali peraugti į rimtesnį, todėl iškvietė pareigūnus.
Administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Marjanas Isajevas palaikė surašytą protokolą. Nurodė, kad protokolas R. P. surašytas pagrįstai. Pranešime buvo nurodyta, kad brolis mušamas rankomis, kad jis yra nesąmoningas, kad yra peilis. Apklausus dalyvavusius asmenis nurodytos aplinkybės nepasitvirtino.
Liudytojas L. S., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė kad kartu su kolega P. K. vyko pagal pranešimą, kad R. P. brolį mušą sugyventinis, kad turi peilį. Nuvykus stotelėje juos pasitiko basa pranešėja (R. P.). Po to nuvyko pas pranešėjos brolį. Apžiūrėjus patalpas, grumtynių žymių nesimatė. Ant grindų matėsi kraujo dėmės, paklausus, paaiškino, kad prilašėjo iš skerdienos ir parodė mėsą, sudėtą šaldytuve. Jokių sužalojimų ant pranešėjos brolio veido ar kūno nesimatė, jis buvo sąmoningas, bet neblaivus. Brolis sakė, kad konfliktas buvo, kad buvo susikibę su G. R., bet peilio nebuvo. Pradinė pranešimo informacija nepasitvirtino. Pranešėja buvo girta, sunkiai orientavosi aplinkoje. Jos brolis ir G. R. taip pat buvo girti.
Liudytojas G. R. parodė, kad su R. P. yra sugyventiniai. Dienos nepamena, su R. P. sodyboje pjovė medį. Bepjaudami išgėrė alaus. Einant į namus, ėjo pro R. P. brolio A. S. namus ir užėjo pažiūrėti, ką šis veikia. R. P. turėjo butelį ir sugalvojo išgerti. Geriant R. P. padėjo broliui tvarkyti mėsą. Baigiant gerti jis su A. S. kažko nepasidalino, pradėjo šūkauti, jokių muštynių nebuvo. Kartais juokais apsistumdo. Matė, kad jiems bešūkaujant R. P. išėjo. Buvo išėjęs jos ieškoti, nerado, sugrįžo atgal. A. S. rūkė, sėdosi prie pečiaus ir nugriuvo, jis pakėlė jį ir pasodino vėl. Nesulaukęs R. P. išėjo į namus ir po kiek laiko atvažiavo policija. Policija nieko nesakė, tik užsirašė duomenis. Ryte R. P. pasakė, kad iškvietė policiją, sakė, kad išsigando. Gal ir buvo pasitampymas su rankomis, tačiau A. S. nesudavė. Ji gal irgi išgėrusi buvo ir pasirodė, kad jie mušasi. Buvo A. S. prie plaukų kruvina, gal griūnant nusibrozdino. Peilio nebuvo, jis nebuvo pasiėmęs. Jis yra smurtavęs prieš R. P..
Liudytojas P. K., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė kad pagal iškvietimą vyko kartu su kolega L. S.. Buvo pranešimas, kad buvęs sugyventinis mušą brolį, turi peilį, brolis be sąmonės. Nuvykus pagal iškvietimą prie stotelės pasitiko moteris, kuri neatrodė labai susijaudinusi. Moteris paaiškino, kad išgertuvių metu įvyko grumtynės, ji išsigando, kad kas nenutiktų broliui, todėl iškvietė policiją. Nuvykus pas brolį, matėsi, kad jis neblaivus. Brolis paaiškino, kad jie su G. R. tik apsistumdė, jokie sužalojimai nepadaryti. Paklausus, kur peilis, moteris jo nerado. Ant žemės matėsi kraujo lašai, paklausus, iš kur jie, paaiškino, kad iš skerdienos ir mėsą parodė šaldytuve. Jokių sužalojimų nesimatė ant brolio, nebuvo grumtynių pėdsakų. Nuvykus pas G. R., jis taip pat buvo neblaivus, visiems trims nustatytas girtumas, todėl paaiškinimai nebuvo paimti.
Liudytojas A. S. parodė, kad yra R. P. brolis. Parodė, kad tą dieną buvo išgėręs, todėl ne viską atsimena. Jis su seserim ir G. R. girtavo. Dėl ko įvyko konfliktas, nepamena, bet jie su G. R. apsistumdė. Neatsimena, ar buvo suduoti smūgiai, neatsimena, ar buvo nukritęs ant grindų. Jam buvo nubrozdinta prie akies, nes atsitrenkė į krosnį. Mano, kad sesuo išsigando, kai pamatė nubrozdinimą ir išbėgo kviesti policiją. Jai išėjus, jie baigė stumdytis ir G. R. išėjo į namus. Peilio niekas neturėjo.
Administraciniu nusižengimu yra laikoma uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmuo atsakomybėn traukiamas tik tuomet, kai nustatomi visi pažeidimo sudėties elementai, t. y. pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Jei nenustatomi visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
LR ANK 493 straipsnio 2 dalis numato administracinę atsakomybę už žinomai melagingą (žinant, kad pagalba nereikalinga) priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba asmeniui nereikalinga. Pagal teismų praktiką, tokiais atvejais privaloma nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis, nagrinėjamu atveju, į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitrinkančius duomenis ir suvokdamas, kad kviečia policiją be priežasties, tai sąmoningai atlieka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. P. skambino ir pranešė, kad jos sugyventinis muša jos brolį, muša rankomis, pasiėmė peilį, brolis nesąmoningas, kraujuoja (garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, b. l. 31). Teismo posėdžio metu R. P. parodė, kad tarp sugyventinio ir brolio buvo konfliktas, jie apsistumdė, vienas ant kito šaukė. Ji pripažino, kad galėjo išsigąsti ir tinkamai neįvertinti susidariusios situacijos, tačiau nurodė, kad ji bijojo, jog konfliktas neišaugtų į didesnį ir niekas nenukentėtų. Liudytojas A. S. parodė, kad konfliktas buvo, kad jie su G. R. buvo susikibę, ar G. R. sudavė smūgius, patvirtinti negalėjo, tačiau jis nurodė, kad jam pargriuvus, jis trenkėsi galva į krosnį ir prie antakio jam buvo nubrozdinimas, matėsi kraujas. Liudytojas G. R. parodė, kad iš tikro buvo kilęs žodinis konfliktas tarp jo ir A. S., kad jie su A. S. vienas ant kito garsiai šūkavo, apsistumdė, A. S. esą sėsdamas nugriuvo, nusibrozdino ir R. P. galėjo pagalvoti, jog jie mušasi. Kad R. P. kilusio konflikto metu galėjo išsigąsti patvirtina ir tai, jog G. R. nurodė, kad buvo išėjęs jos ieškoti, ją kvietė, bet ji neatsiliepusi. Kad R. P. buvo išsigandusi patvirtina ir garso įrašas, kuriame girdėti, kad ji susijaudinusi, nurodo, kad nežino, kokie sužalojimai padaryti broliui. Liudytojas G. R. pripažino, jog anksčiau buvo vartojęs smurtą prieš sugyventinę R. P., kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl R. P., pati anksčiau patyrusi smurtą, būdami neblaivi ir išsigandusi, galėjo ir ne visai adekvačiai įvertinti situaciją ir iškviesti policijos pareigūnus, siekdama padėti broliui.
Vertinant liudytojų, policijos pareigūnų parodymus, pažymėtina, kad tai, jog atvykę į įvykio vietą, po to aiškinantis įvykio aplinkybes, jie jokių išorinių smurto žymių ant A. S. kūno nematė, nepaneigia to, jog įvykio vakarą tarp G. R. ir A. S. buvo kilęs konfliktas, kurio metu galėjo būti smurtaujama – patys konflikto dalyviai pripažįsta, kad jie stumdėsi, buvo susikibę, A. S. buvo nugriuvęs, dėl ko jis nugriuvo, įvykio dalyviai nurodo skirtingas aplinkybes.
Be to, šioje byloje sprendžiant, ar specialiųjų tarnybų iškvietimas yra žinomai melagingas, atsižvelgtina į situaciją, buvusią iškvietimo metu, o ne po jo. Tai, kad policiją iškvietęs asmuo, atvykus policijos pareigūnams, nesugeba rišliai paaiškinti iškvietimo aplinkybių, o grėsmė jau išnykusi, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pagalbos poreikio nebuvo jos šaukiantis. Visos abejonės traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Be to, kaip minėta, ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo skambindamas pagalbos telefono numeriais turi žinoti, kad nėra pagalbos poreikio, ir norėti taip veikti. R. P., kaip ir kiti kartu girtavę asmenys, buvo neblaivi. Tai galėjo turėti įtakos gresiančio pavojaus, tuo pačiu ir pagalbos poreikio būtinybės suvokimui. Be to, net ir nustačius, kad realaus pagalbos poreikio nebuvo, iš byloje esančių ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad R. P. tiesioginės tyčios suklaidinti pagalbą teikiančias įstaigas neturėjo.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad R. P. veiksmuose nėra nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, būtino subjektyviosios pusės požymio – tyčios. Asmuo administracine tvarka gali būti nubaustas tik tada, kai yra nustatyta nusižengimo sudėties požymių visuma. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio nusižengimo byla R. P. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 637, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
administracinio nusižengimo bylą R. P. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 493 straipsnio 2 dalyje, nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.