Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-22 · Byla Nr. N-502-594-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-22
Bylos Nr.
N-502-594-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Artūras Drigotas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N5 –594/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius 2006 m. lapkričio 3 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2006 m. spalio 28 d. A. K. individualios įmonės darbuotojai kirto mišką ir atliko miškotvarkos darbus (ruošė aplinką stačio miško kirtimui) Tauragnų sen., Kuktiškių girininkijos miške. Atliekant darbus, ant žemės griuvo išpuvusiomis šaknimis eglės sausuolis ir sunkiai sužalojo šalia jo dirbusį A. M. . Vykdant šio įvykio tyrimą, A. K. IĮ savininkas A. K. nepateikė A. M. darbo sutarties, verslo liudijimo ar patento, už šį pažeidimą atsakomybė numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio l dalyje.

II.

Utenos rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimu A. K. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1000 litų baudą.

Teismas konstatavo, kad A. K. individualios įmonės darbuotojai 2006-10-28 kirto mišką ir atliko miškotvarkos darbus (ruošė aplinką stačio miško kirtimui) Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, Kuktiškių girininkijos miške. Atliekant minėtus darbus ant žemės griuvo išpuvusiomis šaknimis eglės sausuolis ir sunkiai sužalojo šalia jo dirbusį A. M. , kuris dirbo A. K. individualioje įmonėje darbdaviui su juo nesudarius darbo sutarties, neturėdamas verslo liudijimo ar patento. Šiais veiksmais A. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismas nurodė, kad A. K. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrodyta jo paties, D. V. , L. M. , R. K. , D. V. , D. D. paaiškinimais (b. l. 3-10).

Teismas, skirdamas A. K. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Taip pat teismas atsižvelgė į A. K. asmenybę apibūdinančius duomenis: neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, išlaiko tris nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas sūnus turi sveikatos problemų, remia našlę nedirbančią motiną, sutuoktinė gauna minimalią algą. Esant A. K. atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus teigiamus jo asmenybę apibūdinančius duomenis, sunkią materialinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas skyrė mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali (ATPK 30¹ straipsnis).

III.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo teisme. Apelianto manymu, teismo nutarimas buvo priimtas neįvertinant aplinkybių, kad A. K. , būdamas įmonės savininku, leisdamas dirbti nelegaliai, neinstruktavęs ir neapmokęs saugiai dirbti A. M. , sukėlė sunkias pasekmes, nes A. M. buvo sužalotas. Sunkus darbuotojo sužalojimas, apelianto nuomone, turėtų būti vertinamas kaip sunkinanti aplinkybė. Apelianto manymu, skirta bauda yra per švelni nuobauda, dėl to nepasiekiami ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Atsiliepimas

A. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė ir įvertino reikšmingus įrodymus. Visi darbuotojai buvo instruktuoti, apdrausti draudimu nuo nelaimingų atsitikimų. Be darbo sutarties dirbti A. M. negalėjo leisti, dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau darbo sutarties su juo nepasirašė, nes jis neatnešė jokio asmens dokumento. Nelaimingas atsitikimas galėjo įvykti su bet kuriuo asmeniu. A. K. nurodo, kad yra vedęs, išlaiko tris mažamečius vaikus, vieno sūnaus sveikata bloga, šeimos ir įmonės turtinė padėtis bloga, įmonė veiklą vykdo neseniai, pelnas minimalus, sutuoktinė dirba toje pačioje įmonėje, gauna minimalų darbo užmokestį. Be to, materialiai padeda motinai ir sutuoktinės motinai. Anksčiau administracine tvarka nebaustas, neteistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo trijų iki dešimties tūkstančių litų. A. K. , pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, nepagrįstai paskirta mažesnė bauda, nei sankcijoje numatyta minimali. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis numato, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Apylinkės teismas, skirdamas mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, neįvertino aplinkybių, apibūdinančių pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, kokia žala padaryta ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi saugomoms vertybėms. Byloje nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. A. K. sunki materialinė padėtis nepagrįsta byloje surinktais duomenimis. Vien tai, kad jis augina tris vaikus, iš kurių vienas turi sveikatos problemų, kad išlaiko motiną ir sutuoktinės motiną, kad sutuoktinė gauna minimalų darbo užmokestį, pilnai neapibūdina A. K. materialinės padėties, nes jis yra individualios įmonės savininkas, kaip matyti, įmonėje dirba keletas darbuotojų, nėra duomenų, kad įmonės veiklos rezultatai būtų prasti. Taigi, apylinkės teismas, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, o surinktus duomenis įvertinęs netinkamai, nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ straipsnį ir peržengė įstatymų leidėjo nustatytas poveikio priemonių už pažeidimo padarymą ribas. Pažymėtina, kad darbdaviui skiriama nuobauda turi daryti jo elgesiui realų poveikį, pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju paskirta 1000 Lt bauda tokius tikslus pasiektų.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas tenkinamas – byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti, Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 21 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisArtūras DrigotasRičardas Piličiauskas