- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-25
- Bylos Nr.
- e2YT-12708-1101/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07835-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- J. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja valstybės įmonė „Turto bankas“ ir R. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. Š. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K. po palikėjo (sutuoktinio) M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą atsiradusį palikimą, faktiškai pradedama jį valdyti.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvas M. K. mirė (duomenys neskelbtini), o motina I. K. – (duomenys neskelbtini). M. K. ir I. K. nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Jų santuokoje gimė du vaikai, t. y. pareiškėja J. Š. ir R. K. Po M. K. mirties dėl palikimo priėmimo pas notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė, nes M. K. vardu registruoto turto nėra. Po I. K. mirties pas notarą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėja. Santuokos metu I. K. įsigijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas I. K. vardu.
3. Pareiškime pareiškėja paaiškino, kad įregistruotų M. K. palikimo priėmimo faktų nėra, paveldėjimo byla neužvesta, o palikėjas nekilnojamojo turto, įregistruoto jo vardu, neturėjo. Dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinio mirties, priėmimo, I. K. nesikreipė dėl teisinių žinių stokos ir sąžiningo suklydimo. Pareiškėjos teigimu, po M. K. mirties bute, adresu (duomenys neskelbtini), I. K. liko gyventi viena. Komunalinius mokesčius už butą mokėjo tik I. K. Ji po savo sutuoktinio mirties likusį turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
5. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškimu visiškai sutinka ir patvirtino aplinkybę, kad po jos tėvo M. K. mirties bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki mirties liko gyventi motina I. K., kuri mokėjo buto komunalinius mokesčius, rūpinosi butu ir jį prižiūrėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Bylos duomenys patvirtina, kad I. K. (mirusi (duomenys neskelbtini)) ir M. K. (miręs (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudarę santuoką. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke yra įregistruota tik I. K., tačiau turtas yra įgytas santuokos metu (1992 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu), todėl priklausė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalį, turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė).
7. Palikimas po M. K. mirties atsirado (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, konstatuojamas tais atvejais, kai įpėdinis pradeda valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą.
8. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pareiškėjos pareiškime nurodytais duomenimis, po M. K. mirties jo sutuoktinė I. K. toliau liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiuo būtu rūpinosi, mokėjo mokesčius. Atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.
9. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po M. K. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjos motina I. K. po sutuoktinio M. K. mirties savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusia palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjos motina I. K. po sutuoktinio M. K. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad ji galėtų įgyvendinti savo, kaip I. K. įpėdinės, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjai J. Š. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.