- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-18
- Bylos Nr.
- ATP-1141-634/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
administracinio teisės pažeidimo protokolas N. K. surašytas už tai, kad jis 2014-08-06 apie 20.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus 2,74 prom. girtumas), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo A. Š. vardu registruotą automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais N. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 str.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-09-15 nutarimu N. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., skirtas 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.
Nesutikdamas su šiuo teismo nutarimu N. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog automobilio jis nevairavo, savo kaltės nepripažįsta. Tyrimo metu buvo apklaustas tik vienas automobilyje buvęs asmuo, t.y. A. K., nors be jo automobilyje buvo ir kiti asmenys. Liudytojo A. K. parodymus apie tai, kad apeliantas pastarajam sakė, jog ieško žmogaus, kuris galėtų prisiimti kaltę dėl šio pažeidimo, vertina kritiškai. Mano, jog būtent A. K. turėtų būti patrauktas atsakomybėn dėl jam patikėto automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojimo administracinio teisės pažeidimo padarymo metu. Prašo peržiūrėti bylą ir apklausti kitus automobilyje buvusius asmenis. Nurodo, kad automobilyje buvo trys asmenys su baltais marškinėliais, tačiau vien tai, kad apeliantas sėdėjo A. K. ant kelių priekinėje keleivio pusėje, lėmė jo patraukimą administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodo, kad priimtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, išsiaiškintos visos būtinos aplinkybės teisingam administracinės bylos išnagrinėjimui, o apelianto pasirinkta gynybos versija – būdas išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
N. K. skundas atmestinas.
Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, ginčijamas įrodymų vertinimas su iš to išplaukiančiomis pasekmėmis – nuobaudos skyrimo pagrįstumu, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas N. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. K. kaltės padarius ATPK 129 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, N. K. kaltę padarius pažeidimą numatytą ATPK 129 str. įrodo liudytojų A. K., E. K., G. S. paaiškinimai duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (b. l. 37-38), bylos nagrinėjimo metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2014-08-06 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1-2), pareigūnų E. K., G. S. tarnybiniai pranešimai (b. l. 3-4), asmens blaivumo testo parodymai (b. l. 5), rašytiniai A. K. ir N. K. paaiškinimai (b. l. 9-10), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 12) bei kita bylos medžiaga. Surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog N. K. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus (2,74 promilių) girtumo laipsnis, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Bylos medžiaga patvirtina, kad policijos pareigūnų E. K., G. S. nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės buvo nuoseklios viso proceso metu, t. y. tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir apylinkės teismo posėdžio metu policijos pareigūnai nurodė tapačias aplinkybes, jog tarnybos metu gavo pranešimą, kad nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja raudonos spalvos automobilis VW Golf, kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo, minėtą automobilį pastebėjo atvažiuojantį priešais ir sukantį sankryžoje į šalutinį kelią, kadangi su automobiliu prasilenkė, todėl gerai matė kas jį vairuoja. Automobiliui sustojus vairuotojas, dėvintis baltos spalvos sportinius marškinėlius, perlipo ant priekinės keleivio sėdynės ir atsisėdo kitam keleiviui ant kelių. Nustatė, jog automobilį vairavo N. K., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nustatytas 2,74 promilių girtumo laipsnis. Pažeidimą nustačiusių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, nėra. Tokiu būdu netikėti nuosekliais, patikimais ir objektyviais policijos pareigūnų parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.
Apeliantas neigia vairavęs transporto priemonę, savo poziciją grindžia tuo, jog minėtame automobilyje jis tiesiog sėdėjo priekinėje keleivio pusėje A. K. ant kelių. Tikint pažeidėjo pateikta versija apie įvykio aplinkybes būtų sunku paaiškinti paties pažeidėjo elgesį, kuomet jis, kaltinamas pakankamai grubaus pažeidimo padarymu, įvykio vietoje buvusiems policijos pareigūnams nenurodė konkretaus transporto priemonės vairuotojo, šio asmens neįvardino nei teikdamas paaiškinimą policijos komisariate, nei apeliaciniame skunde. Ši apelianto versija neatrodo logiška, prieštaraujanti byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl aukštesnysis teismas ją vertina kaip apelianto pasirinktą gynybos poziciją. Juolab, kad liudytojai E. K., G. S. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad buvo šviesus paros metas, geras matomumas, todėl akivaizdžiai matė, kaip N. K. vairavo transporto priemonę, o ją sustabdžius persėdo šalia vairuotojo sėdinčiam keleiviui ant kelių. Be to, liudytojas A. K. tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek policijos komisariate nurodydamas nagrinėjamo įvykio aplinkybes patvirtino, kad automobilį neblaivus vairavo N. K.. Paaiškino, kad įvykio dieną su N. K. ir kitais draugais nuvažiavo prie ežero, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs jis užmigo automobilyje ir pabudo tik tada, kai N. K. atsisėdo jam ant kelių, siekdamas suvaidinti, kad vairuotojas neva pabėgo. N. K. jam yra pasakojęs, kad ieško žmogaus, kuris prisiimtų kaltę dėl šio pažeidimo padarymo (b. l. 37). Nors apeliantas kritiškai vertina minėto liudytojo parodymus, tačiau vien tik subjektyvi apelianto nuomonė nesuteikia pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurias patvirtina pažeidimą nustačiusių pareigūnų paaiškinimai bei kiti byloje esantys duomenys.
Įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl N. K. kaltės padaryti, todėl apelianto argumentas, jog nebuvo apklausti kiti automobilyje buvę asmenys atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš skundžiamo nutarimo akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nuobaudą už N. K. padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjo asmenybę, jo padarytų pažeidimų pobūdį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad N. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas 2,74 promilių girtumas. Pažymėtina, kad neblaivus asmuo, vairuojantis transporto priemonę, kelia grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui, toks pažeidėjo elgesys buvo itin neatsakingas, parodantis atsakomybės jausmo visuomenei neturėjimą bei galėjęs sukelti labai sunkias pasekmes ir tik atsitiktinumo dėka jų nesukėlęs. Bylos duomenimis nustatyta, kad N. K. už vairavimą būnant neblaiviam anksčiau yra baustas net 8 kartus (b. l. 13-19). Nei ankstesniais nutarimais skirtos baudos ar administracinio arešto paskyrimas teigiamos įtakos N. K. elgesiui neturėjo, jis savo elgesio nekeičia, daro analogiško pobūdžio pažeidimus, toliau ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias ir bendrai pripažintas elgesio taisykles, elgiasi teisei priešingu būdu. Byloje duomenų apie ankstesnių baudų už administracinius teisės pažeidimus sumokėjimą, nėra. Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad N. K. paskirta ATPK 129 str. sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda – areštas yra visiškai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo ir visų ištirtų aplinkybių visetą bei leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus ATPK 20 str. Pirmosios instancijos teismo paskirta 25 parų administracinio arešto nuobauda atitinka straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį, todėl nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga.
Skiriant administracinį areštą transporto priemonės konfiskavimas padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 str., yra privaloma skirti administracinė nuobauda nepriklausomai nuo to, ar ši transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui (ATPK 26 str.). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 str. pažeidimą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. teisės pažeidėjas automobilį valdė ar naudojo neteisėtai. Priešingu atveju, turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika; kadangi savininkas pagal sutartį (įgaliojimo, panaudos, nuomos ir pan.) turtą perdavė kitam asmeniui, o šis, darydamas administracinį teisės pažeidimą, jį prarado, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama; tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą; toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilio VW Golf, valst., Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra A. Š., jai apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai (b. l. 31), tačiau ji posėdyje nedalyvavo, jokių prašymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog automobilio savininkė ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, pažeidimo padarymo metu automobilio faktinis naudotojas buvo A. K., kuris bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad automobilis VW Golf yra jo uošvienės A. Š.. Važiuojant iki ežero automobilį vairavo jis, grįžtant taip pat turėjo vairuoti jis, tačiau išgėręs atsisėdo į automobilį ir užmigo. Automobilio rakteliai buvo viduje (b. l. 37). Apylinkės teismas įvertinęs šiuos duomenis padarė pagrįstą išvadą, jog A. K. būdamas transporto priemonės – padidinto pavojaus šaltinio naudotoju, nustatytoje bylos faktinėje situacijoje nebuvo pakankamai rūpestingas ir pareigingas, todėl jis taip pat yra, nors ir netiesiogiai, atsakingas už nustatyto teisės pažeidimo padarymą. Šiuo atveju A. K. būdamas faktiniu automobilio naudotoju nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams, palikdamas automobilio raktelius prieinamoje vietoje sudarė galimybę juo naudotis, tokiu būdu elgėsi itin rizikingai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonės savininkas neturi būti pasyvus saugant transporto priemonę nuo neteisėto panaudojimo. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės savininkė, ar faktinis naudotojas būtų kreipęsi į policiją dėl minėtos transporto priemonės vagystės. Apygardos teismo vertinimu, iš nustatytų bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad automobilis buvo paimtas prieš savininkės ar faktinio automobilio naudotojo valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai, todėl ši situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, sudaranti pagrindą, skiriant administracinę nuobaudą, svarstyti ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo galimumą. Savininko teisės ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimo padarymui panaudojo daiktą (automobilį ar kt.), kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šiuo atveju tokios išvados daryti negalima. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir pagrįstas.
Taigi faktinės įvykio aplinkybės byloje nustatytos teisingai, įrodymai surinkti ir įvertinti nepažeidžiant procesinių normų reikalavimų, teismo išvados dėl N. K. kaltės motyvuotos ir pagrįstos. Nuobauda paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančių normų, įtvirtintų ATPK 30, 30², 33 straipsniuose, individualizuota tinkamai, nelaikytina aiškiai per griežta ir yra proporcinga padarytam pažeidimui. Todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais apygardos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą nepakeistą ir N. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.