Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irmai Oržekauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. D. ir jo atstovui adv. Manvydui Šivickui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo K. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono PK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2016-04-08 d., 17 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratį motociklą „(duomenys neskelbtini)“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į transporto priemonės būklę, nepaliko tarpo iš šono ir atsitrenkė į kelkraštyje buvusį apšvietimo stulpą, kurį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Keturratis nustatyta tvarka buvo neįregistruotas, jam neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, bei jį tikrinančio pareigūno reikalavimu nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais K. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 126, 127, 219, 226 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d.

K. D. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino iš dalies, kaltinimo dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nepripažino. Nurodė, kad 2016-04-08 d. savo tėvų kieme tvarkė keturratį motociklą, kurį vėliau išvažiavo išbandyti. Važiuojant netikėtai užstrigo akseleratoriaus rankenėlė ir jis nuvažiavo nuo kelio, kliudė stulpą ir apsivertė. Atsistojęs atvertė motociklą ir nuvažiavo į tėvų kiemą. Link jo ėjusiam D. S. ir jo tėčiui pasakė, kad jam viskas gerai. Kad kažkuris iš jų būtų jam sakęs, jog jie nevažiuotų iš įvykio vietos, negirdėjo. Nematė, kad būtų nukritusi apšvietimo lempa, todėl ir išvažiavo. Po kiek laiko atvažiavo policija ir pranešė, kad jis kliudė stulpą, todėl nukrito apšvietimo lempa ir kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Pareigūnai už pažeidimus surašė protokolą. Keturratis buvo neregistruotas, neapdraustas, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Tuo metu su savimi vairuotojo pažymėjimo neturėjo ir nepamena, ar pareigūnai prašė parodyti vairuotojo pažymėjimą, ar ne. Kai nupirko naują lempą, paprašė seniūnijoje dirbančio žmogaus, kad ją uždėtų. Kai viską sutvarkė, nuvyko pas seniūną ir paprašė, kad parašytų pažymą, jog žala nepadaryta. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Jo kaltė įrodyta.

Liudytojas G. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016-04-08 d. su sūnumi ir marčia sodinimui iš rūsio nešė bulves ir matė keliu važiuojantį keturratį motociklą. Vėliau išgirdo bumbtelėjimą ir nuėjo pažiūrėti, kas įvyko. Eidami pamatė prie stulpo ant šono gulintį keturratį motociklą. Šalia stovėjo vairuotojas, kuris buvo užsidėjęs motociklininko šalmą. Vairuotojas pasakė, kad užsikirto „gazo“ rankenėlė, todėl nesuvaldė motociklo ir nuvažiavo nuo kelio. Daugiau vairuotojas jam nieko neaiškino, tik užsikūrė keturratį ir nuvažiavo. Viskas įvyko staigiai, todėl ar sūnus dar ką nors sakė vairuotojui, nepamena. Stulpas buvo pasviręs, todėl jį su savo sūnumi atstatė į vietą. Lempa buvo nukritusi ant žemės ir sudužusi. Stulpas iki įvykio buvo tiesus ir su lempa. Neseniai pagal projektą visoje gatvėje buvo pastatyti nauji stulpai. Jo sūnus nusprendė paskambinti policijai, nes nepažinojo to žmogaus, kuris apvirto motociklu ir kuris pasišalino. Po dviejų ar trijų dienų vairuotojas tą stulpą sutvarkė. Uždėjo naują šviestuvą, kuris dabar šviečia.

Liudytojas S. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) apylinkių seniūnas. Tikslios dienos nepamena, bet buvo savaitgalis, kai pas jį į (duomenys neskelbtini) atvažiavo K. D., kuris pasakė, kad su motociklu buvo autoįvykis ir jis įvažiavo į apšvietimo stulpą. K. D. nurodė, kad dabar viskas sutvarkyta ir veikia. Paprašė jo parašyti pažymą, jog jis neturi pretenzijų. Tuomet jis pirmadienį nuvažiavo į įvykio vietą, kad įsitikinti, ar viskas tvarkoje, viskas buvo sutvarkyta, šviestuvas veikiantis. Todėl kitą dieną atėjusiam K. D. išdavė pažymą, kad žala seniūnijai nepadaryta.

Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba su automobiliniu keltuvu seniūnijoje. Kažkurią dieną K. D. paprašė jo uždėti šviestuvą. Tuomet jis liepė K. D. atvežti naują šviestuvą, kad galėtų jį įdėti. Jis viską sutvarkė, t.y. įdėjo šviestuvą, nes dedant jo stulpe nebuvo. Stulpas pažeistas nebuvo. Už atliktą darbą jam sumokėjo K. D..

Be šių parodymų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d. numatytus pažeidimus, įrodyta ir visa kita surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: policijos pareigūnų G. Zalenso ir V. Juktonio tarnybiniais pranešimais, kuriuose pareigūnai nurodė, kad 2016-04-08 d. apie 17.40 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu keturratis motociklas kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jį apgadino ir vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą, pareigūnai pamatė apgadintą apšvietimo stulpą Nr. 7 ir prie jo stovintį pranešėją D. S., kuris paaiškino, kad apie 17.30 val. išgirdo gatve važiuojantį keturratį motociklą ir didelį garsą. Išėjęs į gatvę pamatė, kad juodos spalvos keturratis atsitrenkęs į kelkraštyje stovintį apšvietimo stulpą. Užsikūręs keturratį motociklą, vairuotojas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namo kiemą. Nuvažiavus motociklui, pranešėjas pamatė, kad apgadintas apšvietimo stulpas, todėl apie įvykį pranešė policijai (b. l. 6-7); D. S. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2016-04-08 d., apie 17.30 val., išgirdo gatve važiuojantį keturratį motociklą ir didelį garsą. Išėjęs į gatvę pamatė, kad keturratis, kuris buvo be valstybinių numerių, atsitrenkė į kelkraštyje stovintį apšvietimo stulpą. Jis priėjęs vairuotojo paklausė, ar šiam nieko neatsitiko, tačiau vairuotojas nieko neatsakė. Užsikūręs keturratį motociklą, vairuotojas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) esantį namo kiemą. Vėliau pamatė, kad yra apgadintas apšvietimo stulpas (akivaizdžiai pasviręs) ir ant žemės prie stulpo nukritęs ir sudužęs apšvietimo žibintas. Vairuotojas buvo su šalmu, todėl nematė, kas važiavo motociklu, spėjo jį nufotografuoti telefonu (b. l. 8, 65); eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, kad tiksli eismo įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Pažymėtas apšvietimo stulpas ir nukritusi apšvietimo stulpo lempa. Taip pat nurodyta, kad vairuotojas iš įvykio vietos pasišalinęs (b.l. 9); papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, nurodyta, kad transporto priemonei „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas dešinės pusės užpakalinis ratas (b.l. 10); foto lentelėse užfiksuotas keturratis motociklas ir vairuotojas prie apšvietimo stulpo Nr. 7, taip pat užfiksuotas apgadintas stulpas ir ant žemės nukritusi lempa (b.l. 11-15); V. B. paaiškinimu, kuriame jis nurodė, kad 2016-04-08 d., važiuodamas dviračiu, pastebėjo apvirtusį juodos spalvos motociklą ir prie jo esantį vairuotoją. Vairuotojas pats pasikėlė motociklą ir pasakęs, kad pagalba nereikalinga, nuvažiavo į namus (b. l. 67) bei kita bylos medžiaga.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo K. D. paaiškinimų seka, jog jis pripažįsta faktinę aplinkybę, kad jo nustatyta tvarka neįregistruotas, be valstybinės techninės apžiūros, privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu neapdraustas motociklas siekė pakelės apšvietimo stulpą, tačiau nesutinka su tuo, jog įvykio metu jis padarė žalą bei, kad tyčia, pasišalino iš eismo įvykio vietos. K. D. nurodė, kad trenkėsi į apšvietimo stulpą, tačiau įvykio metu nepastebėjo, kad kažką apgadino, todėl iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokius K. D. paaiškinimus teismas vertina kaip siekį išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia byloje surinkti įrodymai, t.y. policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio schema, foto nuotraukos, darytos D. S., netrukus po įvykio ir į įvykio vietą atvykusių, iškviestų policijos pareigūnų, kuriose užfiksuoti apgadintas apšvietimo stulpas ir nukritusi apšvietimo lempa, D. S. ir V. B. rašytiniai paaiškinimai, posėdžio metu duoti liudytojų G. S., S. T., A. B. parodymai, kurie yra nuoseklūs ir tarpusavyje sutampa. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais, nes juos patvirtina ir visi kiti virš aptarti rašytiniai įrodymai. Iš surinktų įrodymų matyti, kad eismo įvykio metu buvo nulenktas apšvietimo stulpas, kurį po eismo įvykio į vietą atstatė, išgirdę triukšmą ir atėję pasižiūrėti šalia gyvenantys D. ir G. S.. Be to, iš surinktų įrodymų matyti, kad eismo įvykio buvo nukrėstas ir sudaužytas apšvietimo žibintas, kurį paties K. D. iniciatyva sutvarkė ir įdėjo A. B.. Be to, pažymėtina, kad liudytojas G. S. patvirtino, kad iki įvykio stulpas ir žibintas nebuvo pažeisti. Tą savo paaiškinime nurodė ir D. S. Tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija pažymoje nurodė, jog dėl 2016-04-08 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) g. eismo įvykio metu žala nebuvo padaryta (b. l. 17), nepaneigia žalos padarymo fakto. Teismo posėdžio metu liudytojas seniūnas S. T. nurodė, kad į jį kreipėsi K. D., kuris pranešė, kad su motociklu įvažiavo į apšvietimo stulpą, tačiau viską sutvarkė ir paprašė parašyti pažymą, jog žala seniūnijai nepadaryta. O nuvykęs į įvykio vietą ir įsitikinęs, kad joje viskas sutvarkyta, šviestuvas veikiantis, išdavė K. D. pažymą, jog seniūnijai žala nepadaryta. Todėl įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad K. D. motociklu kliudęs stulpą, jį bei žibintą apgadino, tai matė, suprato, tačiau vis tiek pasišalino iš įvykio vietos.

Aptarti duomenys neabejotinai įrodo, kad K. D., atsitrenkęs važiuojančiu motociklu į stulpą ir nuo to net apvirtus motociklui, suprato, kad padarė eismo įvykį bei privalėjo įsitikinti, ar iš tiesų kitam turtui, t.y. apšvietimo stulpui nepadaryta žala (kai iš liudytojo G. S. parodymų matyti, jog stulpo pažeidimai po įvykio buvo akivaizdūs, nes jis buvo pasviręs, buvo nukritusi ir sudužusi apšvietimo lempa, ką patvirtina ir rašytinai bylos duomenys), tačiau to nepadarė, o skubiai pasišalino iš įvykio vietos ir tokie jo veiksmai įrodo, kad jis suprato, jog padarė teisės pažeidimą, todėl K. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, kuriame nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 219.1. punkte numatyta, jog įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą. Šios aplinkybės leidžia daryti neginčijamą išvadą, kad dėl eismo įvykio buvo padaryta turtinė žala ir nesant nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis K. D. privalėjo kviesti policiją į eismo įvykio vietą. Vietoj to, K. D. pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jis pažeidė ir Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinama, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Remiantis liudytojo D. S. ir V. B. rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, liudytojo G. S. parodymais teismo posėdžio metu nustatyta, jog atvykus policijos pareigūnams į eismo įvykio vietą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nebuvo. Todėl teismas, įvertinęs visas teismo posėdžio metu ištirtas aplinkybes daro išvadą, jog K. D. suvokė, ką daro po eismo įvykio, kurio dalyvis buvo jis, veikė sąmoningai ir tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Tuo būdu, esant visiems šiems byloje surinktiems ir virš aptartiems visiems įrodymams, K. D. kaltė dėl padarytų pažeidimų yra neginčijamai įrodyta.

K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo noru pašalino padarytą turtinę žalą, gailisi padaręs pažeidimus, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-29-2013 ir kt.).

Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus K. D., atsižvelgiama į teisės pažeidimų pobūdį, kad pažeidimai nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinimai nėra žymūs, į tai, kad jis savo noru pašalino padarytą žalą, dėl ko seniūnija jam pretenzijų neturi, į jo asmenybę, į tai, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką (pvz. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A2.6.-6-1411/2012, kurį Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)200/2013 paliko galioti), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis. Todėl atsižvelgus į byloje nustatytą situaciją, kilusius padarinius, aptartus K. D. asmenybę apibūdinančius duomenis, skiriant nuobaudą pagal LR ATPK 130 str. 1 d. taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos, ir baudos dydis mažintinas, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trumpintinas. Už administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 8 d., skirtinos baudos, artimos vidurkiui, nuobaudos bendrintinos (LR ATPK 30², 33 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

K. D. nubausti: pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 40 Eur bauda;

pagal LR ATPK 130 str. 1 d., taikant LR ATPK 30¹ str., 700 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 35 Eur bauda;

pagal LR ATPK 123 str. 5 d. 28 Eur bauda;

pagal LR ATPK 124¹ str. 8 d. 7 Eur bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str., K. D. skirti galutinę nuobaudą – 710 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Išaiškinti, kad paskirtą baudą jis turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) Nr. (duomenys neskelbtini) ir įmokos kodą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.