- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2S-428-538/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08901-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Pareiškėjas
- R. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-428-538/2014
NUTARTIS
2014 m. kovo 6 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo R. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, prašydamas pratęsti jam terminą senelės E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), būdama našle, mirė pareiškėjo senelė iš tėvo pusės E. R., kurios paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota: (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). Senelė turėjo du sūnus, tai yra pirmos eilės įpėdinius: P. R., kuris yra pareiškėjo tėvas, ir S. R.. Po senelės mirties, kaip dabar tapo aišku, 1/2 dalį minėto nekilnojamojo turto, kaip pirmos eilės įpėdinis, 2001-12-20 paveldėjo pareiškėjo tėvas, senelės sūnus P. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį P. R. testamento nepaliko, todėl paveldimas turtas priklauso įpėdiniams pagal įstatymą lygiomis dalimis, todėl sutinkamai su Civilinio kodekso 5.11 straipsnio l dalies l punktu jo turto paveldėtojas, kaip pirmos eilės įpėdinis, yra pareiškėjas kaip jo sūnus. Kaip įstatyminis įpėdinis sutinkamai su Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalimis pareiškėjas turėjo per tris mėnesius su pareiškimu kreiptis į vietos notarą apie palikimo priėmimą, tačiau to nepadarė, kadangi tuo metu jam nebuvo žinoma, jog tėvas paveldėjo dalį senelės turto, o be to, buvo įsitikinęs, kad visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus S. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini), kadangi jis iki mirties gyveno senelei priklausančiame bute-(duomenys neskelbtini). Atsitiktinai iš buvusių senelės kaimynų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), sužinojo, kad senelės bute niekas tiek po jo tėvo, tiek ir po jo brolio S. R. mirties negyvena ir šis vieno kambario butas yra tuščias. Tada pareiškėjas kreipėsi į advokatą teisinės pagalbos ir, surinkus duomenis, sužinojo šias toliau nurodytas aplinkybes, susijusias su senelės nekilnojamuoju turtu - palikimu. Iš pridedamų dokumentų ir nuorašų matyti, kad, kaip nurodė anksčiau, po senelės mirties 1/2 dalį nekilnojamojo turto, kaip pirmos eilės įpėdinis 2001-12-20 paveldėjo pareiškėjo tėvas, senelės sūnus P. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini), o po jo mirties jam priklausantį turtą 2011-12-02 paveldėjo valstybė. Pareiškėjo tėvo brolis, senelės sūnus S. R. jokio senelės turto nepaveldėjo. Tokiu būdu šiuo metu yra likusi niekieno nepaveldėto aukščiau nurodyto pareiškėjo senelės E. R. nekilnojamojo turto 1/2 dalis. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 5.11 straipsnio l dalies 2 punktu jos turto paveldėtojas, kaip antros eilės įpėdinis, yra pareiškėjas – jos vaikaitis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-10 nutartimi atmetė pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam mirus pareiškėjo senelei E. R.. Nurodė, kad iš byloje nustatytų aplinkybių teismas negali konstatuoti, kad pareiškėjo pareiškime nurodytos ir teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybės gali būti pripažintinos svarbiomis dėl termino praleidimo. Pareiškėjui buvo žinoma apie jo senelės E. R. mirtį, tačiau kaip nurodo pareiškėjas, kad jis buvo įsitikinęs, kad visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus S. R., o ne pareiškėjo tėvas P. R.. Nuo pareiškėjo senelės E. R. mirties praėjo virš 12 metų. Pareiškėjas būdamas protingas, atidus ir rūpestingas turėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, t.y. nežinodamas tiksliai, kas paveldėjo po jo senelės mirties jai priklausiusį turtą, bei nežinodamas termino palikimui priimti, turėjo išsiaiškinti ir domėtis įstatymų nuostatomis bei palikimo priėmimo faktu, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus senelei.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti pareiškėjui terminą senelės E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui pagal įstatymą priimti. Nurodo, kad pripažįsta, jog jo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys yra daugiau subjektyvios nei objektyvios, tačiau, šioje situacijoje gyvenimiškos ir svarbios. Kaip nurodė ir savo pareiškime, senelė turėjo du sūnus, tai yra pirmos eilės įpėdinius: P. R., kuris yra pareiškėjo tėvas ir S. R.. Po senelės mirties ½ dalį jos nekilnojamojo turto, kaip pirmos eilės įpėdinis, 2001-12-20 paveldėjo pareiškėjo tėvas, senelės sūnus P. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Prieš mirtį P. R. testamento nepaliko, todėl pareiškėjas, kaip įstatyminis įpėdinis, sutinkamai su CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. turėjo per tris mėnesius su pareiškimu kreiptis į vietos notarą apie palikimo priėmimą, tačiau to nepadarė, kadangi tuo metu jam nebuvo žinoma, jog tėvas paveldėjo dalį senelės turto, o be to, buvo įsitikinęs, kad visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus S. R., kuris mirė 2011-02-18, kadangi jis su pareiškėjo tėvu P. R. po senelės mirties gyveno jai priklausančiame bute-(duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra labai svarbi, kadangi senelės sūnaus S. R. gyvenimas jos bute po senelės mirties, privertė susidaryti tikrai pagrįstą išvadą, kad jis paveldėjo jos turtą. Suinteresuotas asmuo - Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė į bylą duomenis, kad S. R. nuo 2001-10-30 iki mirties yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjui ši aplinkybė sąžiningai nebuvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas senelės palikimu pradėjo rūpintis praėjus daugiau kaip 12 metų po jos mirties, todėl savo teises ir teisėtus interesus gina ir įgyvendina neatidžiai ir nerūpestingai. Pažymi, jog jis yra antros eilės įpėdinis, o senelės sūnus S. R. buvo pirmos eilės įpėdinis, kuris mirė 2011-02-18, todėl terminą palikimui priimti praleido tik 2 metus, o ne 12.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prašo atskirąjį skundą atmesti bei palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-10 nutartį. Nurodo, kad įstatymo nustatytu terminu pareiškėjas pas notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Negalima paneigti to, kad apeliantas galbūt žinojo apie tėvo prievoles, todėl sąmoningai mirusiojo palikimo nepriėmė. Mirusiajam priklausančio turto dalį 2011-12-02 paveldėjo valstybė, kuriai įstatymas nesuteikia teisės atsisakyti palikimo. Byloje pateikta medžiaga apie mirusiojo P. R. valstybės paveldėtas skolas, kurios ženkliai viršija valstybės paveldėto turto vertę. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog S. R. tėvas iki mirties gyveno pareiškėjo senelės bute, kadangi iš pateiktų įrodymų matyti, kad S. R. nuo 2001-10-30 iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad jog 2001-04-30 mirė pareiškėjo senelė E. R., 2003-12-28 mirė pareiškėjo tėvas P. R., (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo dėdė S. R. (b.l. 8, 11, 12). Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biure yra užvesta paveldėjimo byla po E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. R. R. teisės aktų nustatyta tvarka pareiškimo apie palikimo priėmimą nėra pateikęs. Po E. R. mirties liko jai nuosavybės teise priklausęs nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini). ½ dalį E. R. priklausančio turto paveldėjo mirusiosios sūnus P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 54-74), o po jo mirties – valstybė. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo R. R. prašymą atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam mirus pareiškėjo senelei E. R., priimti. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi bei teigia, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais.
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu. Inter alia šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra tokia, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jei kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbiu priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kaip byloje nustatyta, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo senelė E. R., pareiškėjo tėvas P. R. palikimą priėmė, (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas P. R., tačiau pareiškėjas po tėvo mirties palikimo nepriėmė, todėl jo palikimą paveldėjo valstybė. Pareiškėjas teigia, kad jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė su pareiškimu į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, kadangi tuo metu jam nebuvo žinoma, jog tėvas paveldėjo dalį senelės turto, o be to, buvo įsitikinęs, kad visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus S. R.. CK 5.11 str. 2 d. nurodyta, kad antrosios eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas būdamas protingas, atidus ir rūpestingas turėjo savo teises ir teisėtus interesus ginti ir įgyvendinti laiku, t.y. nežinodamas tiksliai, kas paveldėjo po jo senelės mirties jai priklausiusį turtą, bei nežinodamas termino palikimui priimti, turėjo išsiaiškinti ir domėtis įstatymų nuostatomis bei palikimo priėmimo faktu, kad tinkamai galėtų įgyvendinti savo teises bei teisėtus interesus mirus senelei. Taip pat tokie veiksmai turėtų būti atlikti per protingą bei pateisinamą terminą. Byloje nustatyta, kad nuo pareiškėjo senelės E. R. mirties praėjo daugiau kaip 12 metų ir byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu būtų išreiškęs valią priimti palikimą ar būtų objektyvios priežastys, dėl kurių jis negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos priežastys dėl to, kad jis buvo įsitikinęs, jog visą senelės turtą paveldėjo kitas jos sūnus – S. R., nėra svarbi priežastis, dėl kurios pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti. Be to, pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jos S. R. negyveno E. R. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip nurodo pareiškėjas, ir gyveno (duomenys neskelbtini) pensionate, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo 2001-10-30 ir Plungės rajono apylinkės teismo 2002-11-18 sprendimu buvo pripažintas neveiksniu (b. l. 87). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas turėjo pagrindą manyti, kad po E. R. mirties palikimą priėmė S. R., todėl pareiškėjo nurodyta priežastis negali būti laikoma svarbia ir nesudaro pagrindo pratęsti terminą palikimui priimti (CPK 178 str., 185 str.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo nutarties atskirojo skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 328 str., CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 10 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.