Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. A., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A., 2015 m. lapkričio 11 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,25 promilės girtumas) vieną kartą kumščiu sudavė savo sutuoktinei nukentėjusiajai J. A. į nosį, taip padarė jai nosies kaulo lūžį ir nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario – nukentėjusiosios J. A. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis D. A. apklausiamas teismo posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 11 d. namuose (duomenys neskelbtini) iš ryto gėrė alkoholinius gėrimus su sutuoktine J. A. Paskui per pietus nuėjo pas draugus, ten pratęsė išgertuves, prisigėrė iki atminties netekimo, net nepamena, kaip grįžo namo, kas ten įvyko. Atsibudo areštinėje. Smūgio neatsimena. Yra susipažinęs su bylos medžiaga, net ir tai nepadėjo prisiminti aplinkybių. Neatsimena visiškai, ar sudavė smūgį, bet taip galėjo būti, pripažįsta kaltę. Anksčiau būdamas neblaivus yra smurtavęs prieš žmoną, kai yra visiškai girtas, tampa agresyvus. Dėl padaryto gailisi. Mėnesį neišgėrinėja, anksčiau išgerdavo, bet ne tiek, kad prarastų atmintį. Per savaitę porą kartų vartodavo tik alų, stipresnių negeria. Būdavo anksčiau, kad ir degtinės išgerdavo, bet tai buvo anksčiau, gal prieš tris mėnesius. Įžvelgia problemą savo gyvenime dėl alkoholio vartojimo, lankosi dabar pas anoniminius alkoholikus, mano, kad jam reikia gydytis, sutinka gydytis. Žino, kokias pasekmes sukėlė žmonai, kad reikėjo operuoti, sutinka atlygtini žalą, pripažįsta ieškinį, sutinka atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusioji J. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 11 d., apie 16.00 val. su savo vyru D. A. grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Atrakinus buto duris ir įėjus į butą, o tiksliau į prieškambarį, D. A. be jokios priežasties ir nieko nepasakęs, sugniaužęs dešinės rankos kumštį vieną kartą smogė jai į veido sritį, pataikė į nosį. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas, kraują pamatė ant savo rūbų. Po smūgio į nosį, jis jai pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, o tiksliau sakė, jog užmuš. Bijodama dėl vyro veiksmų, ji iš karto išbėgo į bendro naudojimo laiptinės patalpas ir liftu leisdamasi į apačią paskambino į bendrą pagalbos centrą. Atvažiavę medikai ją išvežė į Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikas, kur jai buvo diagnozuotas nosies kaulo lūžis. D. A. prieš ją panaudojo fizinį smurtą būdamas neblaivus. Ji nori skirtis ir pradėjo skyrybų procesą, nes jis nepasikeitė ir savo pažado nevartoti alkoholio nebevykdo. Vaikų neturi, bet turi paskolą pasiėmę butui (duomenys neskelbtini), kuris užstatytas „Swedbank“ bankui, taip pat turi bendrai kitą užgyventą turtą per trejus santuokos metus, - tai automobilis, buitinė technika, baldai. Jai dėl įvykio padaryta neturtinė žala, o turtinės žalos nepatyrė, nes drabužius nuo kraujo išsiplovė pati, o gydymosi išlaidas dengė valstybė, tačiau dėl likusios nosies deformacijos VšĮ VUL Santariškių klinikose operaciją atlikęs gyd. R. P. nurodė, kad ateityje bus reikalinga nosies plastinė operacija. Ji kurį laiką gyveno pas savo draugę D. K., (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu vėl grįžo gyventi kartu su D. į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Daugiau prieš ją D. nesmurtavo, tačiau anksčiau iš pavydo ir kitų priežasčių, kurių ji nežino, buvo prieš ją pakėlęs ranką, tačiau oficialiai apie tai ji niekur nepranešė. Tačiau dėl jo agresyvaus elgesio 2015 m. kovo mėnesį kvietė policiją ir rašė pareiškimą. Nori papildyti, kad D. šiuo metu lankosi pas psichiatrą Antakalnio psichikos sveikatos centre pas gydytoją R. R., vartoja antidepresantus ir raminamuosius bei neuroleptinius vaistus. Įvykio metu galimai taip pat buvo vartojęs vaistus ir alkoholį, po įvykio gulėjo ligoninėje Santariškių klinikoje dėl kasos uždegimo (pankretito) kurį sukėlė ilgalaikis alkoholio vartojimas. Taip pat D. buvo pakliuvęs girtas į nakvynės namus „Sala“ 2015 m. gruodžio 28 d. apie 1 val. iš Medeinos g., kur rastas girtas gulintis sniege prie esančios troleibuso stotelės (b. l. 9, 10-11).

Iš VTMT Vilniaus skyriaus gauta specialisto išvados Nr. G4241/15 (01) matyti, kad J. A. kliniškai nustatytas nosies kaulų lūžis, padarytas paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 31-32).

Iš nukentėjusiosios J. A. 2015 m. lapkričio 11 d. protokolo-pareiškimo matyti nurodytos įvykio aplinkybės ir faktas, kad jai sudavė sutuoktinis D. A. (b. l. 5).

Iš 2015 m. lapkričio 12 d. pranešimo apie smurtą artimoje aplinkoje nurodytų duomenų matyti, kad nukentėjusiąją sužalojo jos sutuoktinis (b. l. 24).

Iš policijos registruojamų įvykių išklotinės matyti, kad bendrajame pagalbos centre 2015 m. lapkričio 11 d., 16.09 val. gautas pranešimas apie tai, kad namuose pranešėją sumušė vyras, kraujuoja nosis (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad D. A. kaltė 2015 m. lapkričio 11 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini), būnant apsvaigus nuo alkoholio vieną kartą kumščiu sudavus savo sutuoktinei nukentėjusiajai J. A. į nosį ir taip padarius jai nosies kaulo lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdžius savo šeimos nario sveikatą, visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Pažymėtina, kad kaltinamasis D. A. kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios sutuoktinės J. A. sveikatą pripažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 11 d. namuose (duomenys neskelbtini) iš ryto gėrė alkoholinius gėrimus su sutuoktine J. A. Paskui per pietus nuėjo pas draugus, ten pratęsė išgertuves, prisigėrė iki atminties netekimo, net nepamena, kaip grįžo namo, kas ten įvyko. Atsibudo areštinėje. Smūgio neatsimena. Yra susipažinęs su bylos medžiaga, net ir tai nepadėjo prisiminti aplinkybių. Neatsimena visiškai, ar sudavė smūgį, bet taip galėjo būti, pripažįsta kaltę. Anksčiau būdamas neblaivus yra smurtavęs prieš žmoną, kai yra visiškai girtas, tampa agresyvus. Tokie kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, jie atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų turinį. Štai nukentėjusioji J. A. tyrimo metu parodė, kad 2015 m. lapkričio 11 d., apie 16.00 val. su savo vyru D. A. grįžo namo, (duomenys neskelbtini). Atrakinus buto duris ir įėjus į butą, o tiksliau į prieškambarį, D. A. be jokios priežasties ir nieko nepasakęs, sugniaužęs dešinės rankos kumštį vieną kartą smogė jai į veido sritį, pataikė į nosį. Iš nosies jai pradėjo bėgti kraujas, kraują pamatė ant savo rūbų. Po smūgio į nosį, jis jai pradėjo grasinti fiziniu susidorojimu, o tiksliau sakė, jog užmuš. Bijodama dėl vyro veiksmų, ji iš karto išbėgo į bendro naudojimo laiptinės patalpas ir liftu leisdamasi į apačią paskambino į bendrą pagalbos centrą. Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje esančio jos rašyto 2015 m. lapkričio 11 d. protokolo-pareiškimo turinys (b. l. 5), taip pat policijos registruojamų įvykių išklotinėje užfiksuoti duomenys (b. l. 25) bei 2015 m. lapkričio 12 d. pranešime apie smurtą artimoje aplinkoje išdėstytos aplinkybės (b. l. 24). Teismo vertinimu, susiejus pirmiau aptartus kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus bei kitus įrodymus į vieningą visumą matyti, kad būtent D. A. smurtaudamas sužalojo nukentėjusiąją J. A.. Aplinkybę, kad dėl kaltinamojo D. A. veiksmų nukentėjusiajai J. A. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G4241/15 (01), kurioje konstatuota, kad J. A. kliniškai nustatytas nosies kaulų lūžis, padarytas 2015 m. lapkričio 11 d. paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 31-32). Taigi, aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad D. A. veika – smūgis nukentėjusiajai J. A. kumščiu į nosį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, nesunkiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu.

Konstatuotina, kad pirmiau išdėstytų įrodymų ir teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad D. A. suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai J. A. suvokė, kad tokiu veiksmu kelia pavojų nukentėjusiosios sveikatai, numatė, jog taip gali sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to siekė, tačiau padarinių nedetalizavo, t. y. buvo abejingas tam, kokie padariniai atsiras. Tai yra kaltinamasis D. A. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei įvertinus tai, kad D. A. ir J. A. yra sutuoktiniai, kaltinamojo D. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kaip nesunkus šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Dėl D. A. skirtinos bausmės ir BK 75 straipsnio taikymo

Teismas, skirdamas D. A. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – D. A. padarė apysunkį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Padaryta veika baigta, nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine, nors neapibrėžta tyčia, be to, nusikaltimas padarytas iš esmės be jokios priežasties nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, kur žmogus paprastai turi jaustis saugus. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas (b. l. 78), Psichiatrinis gydymas jam taikytas nuo 2011 m. gegužės 25 d. iki 2011 m. birželio 2 d., diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Abstinencijos būklė (b. l. 66), Psichikos sveikatos centre neįrašytas (b. l. 68), 2016 m. kovo 29 d. VTPT prie SAM Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus Specialisto išvada Nr. 89TPK-157/2016 nustatyta, kad D. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 76), į narkologinę įskaitą neįrašytas (b. l. 67). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė, kad pasiryžęs atlyginti padarytą žalą jai, o Valstybinei Ligonių kasai jau atlygino. Dėl šių aplinkybių teismas nustato byloje kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai įvertina skirdamas bausmę. Atsižvelgiama ir į tai, kad byloje nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tai patvirtino ir pats kaltinamasis apklausiamas teisme. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose, t. y. laisvės atėmimas, bausmės dydis nustatytinas nesiekiantis sankcijoje numatyto šios bausmės rūšies vidurkio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamąjį D. A. ir jo padarytą nusikalstamą veiką, tokio dydžio laisvės atėmimo bausmė optimaliai atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis prisipažįsta kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam D. A. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. A. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2015 m. lapkričio 11 d., 16.15 val., paleistas 2015 m. lapkričio 12 d. 15.45 val. (b. l. 48, 49), todėl vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas pirmiau nurodytas D. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena).

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti D. A. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad D. A. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog D. A. anksčiau neteistas, dirbantis, išreiškė norą atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgus į tai, teismas linkęs suteikti D. A. galimybę pakeisti gyvenimo būdą ir pasitaisyti neizoliuotam nuo visuomenės. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, kartu nustatant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 10 punktuose numatytas pareigas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti darbą, gydytis nuo alkoholizmo, kadangi kaltinamasis teismo posėdyje išsakė sutikimą gydytis. BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas kaltinamajam D. A. netaikytina, kadangi nukentėjusioji J. A. pareiškė ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2015 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 54-56), kuri paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje byloje nustačius, kad kaltinamasis D. A. atsakingas už nukentėjusiosios J. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kalinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Nukentėjusioji J. A. pateikė ieškinį 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti, be to, teismo posėdyje jos atstovė prašė atlyginti jos patirtas 200 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

Ieškinys ir prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti tenkinami.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis D. A. suduodamas kumščiu į nosį sutuoktinei nukentėjusiajai J. A. nesunkiai sutrikdė pastarosios sveikatą. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos požymius. Padarytas sužalojimas pasireiškė tuo, kad nukentėjusiajai J. A. nustatytas nosies kaulų lūžimas, sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosies kaulų lūžio sveikata sutrinka ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Iš byloje pateikto ieškinio ir pridėtų medicininių dokumentų (b. l. 17, 104) matyti, kad iki šiol gydymas iš esmės nebaigtas, nosies pertvara iškrypusi, rekomenduojami tyrimai dėl operacinio gydymo. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo D. A. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai ir dėl to jai atsirado neturtinė žala. Nukentėjusioji, būdama jauna moteris, patyrė fizinį skausmą, buvo sunku kvėpuoti, ateityje gali patirti tam tikrų suvaržymų, nes buvo stebima medikų, gydoma, reikalingas operacinis gydymas. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą – ji smurtą patyrė iš artimo žmogaus, buvo operuota, šiuo metu ribojamas jos fizinis darbas, negali būti karštose patalpose, jos išvaizda pakitusi, vizualiai matyti, kad nosis deformuota, o tai kelia diskomfortą bendraujant. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei sveikatai ir dvasinei būklei yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį ir jį priteisiant iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo D. A., atsižvelgiama ne tik į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, tačiau vadovaujamasi ir CPK 140 straipsnio 2 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis atsakovo ieškinio pripažinimo pasekmes, t. y. į tai, kad kaltinamasis ir civilinis atsakovas D. A. šį ieškinį pripažino ir sutiko jį visiškai atlyginti. Ši aplinkybė CPK 265 straipsnio 2 dalies prasme riboja teismo galimybes peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas. Remiantis pirmiau aptartomis aplinkybėmis bei teisiniu reglamentavimu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios J. A. pareikštas ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai – nukentėjusiajai J. A. iš kaltinamojo D. A. priteistini 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. A. patyrė 200 eurų išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, darbui apmokėti (pinigų priėmimo kvitas – b. l. 105). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo D. A. (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. A. skirti galutinę bausmę – aštuonis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į kaltinamajam D. A. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą vieną dieną laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 11 d., 16.15 val. iki 2015 m. lapkričio 12 d. 15.45 val.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3, ir 10 punktais, D. A. paskirtos aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių ir psichotropinių), tęsti darbą ir gydytis nuo alkoholizmo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą D. A. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš D. A. priteisti nukentėjusiajai J. A. penkis tūkstančius eurų (5000 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei du šimtus eurų (200 Eur) proceso išlaidų nukentėjusiosios advokato darbui apmokėti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.