- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-531-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-0-00023-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- L. J.
- Advokatai
- Ingrida Maldeikienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo L. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. J. paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2006 m. liepos 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie 2006 m. liepos 13 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėta visa šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir L. J. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 27 (dvidešimt septynioms) dienoms. Paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. balandžio 10 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. L. J. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – sintetinį kanabinoidą ADB-FUBINACA, kurios grynas kiekis 0,0228 g, kurią laikė iki 2018 m. spalio 18 d., kol apie 16 val. (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus kratų kambaryje, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai, atlikdami visuminę asmens kratą ir asmeninių daiktų apžiūrą, psichotropinę medžiagą rado ir paėmė.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis L. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninant jam paskirtą bausmę. Taip pat prašo bendrinant paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu taikyti ne visišką, tačiau dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 3 dalis).
2.1. Skunde apeliantas nurodo, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra neadekvati padarytai nusikalstamai veikai. Jis prisipažįsta, kad įgijo psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, tačiau įsigytas kiekis yra itin mažas, 0,5 g – tai vos viena suktinė. Kadangi skundo autorius atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl ir bausmė jam buvo paskirta pati griežčiausia. Apelianto teigimu, pataisos namuose jo neteisėtai įgytą sintetinį kanabinoidą vartoja apie 90 proc. nuteistųjų, nes kitų galimybių legaliai atsipalaiduoti pataisos įstaigoje, kur vyrauja hierarchija, kastų sistemos, smurtas ir pan., nėra. Nuteistasis pažymi, kad dėl to paties įvykio yra nubaustas drausmine nuobauda, todėl šiuo metu yra baudžiamas antrą kartą už tą pačią veiką.
3. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirti L. J. švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo L. J. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina apeliacinio skundo ribose. L. J. apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas, motyvuojant, jog bausmės tikslai gali būti pasiekiami paskiriant švelnesnę bausmę.
6. L. J. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), padarymo. Įstatymų leidėjas už šio nusikaltimo padarymą numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. Baudžiamasis įstatymas neįtvirtina konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka bausmės rūšį ar jos dydį, tačiau visais atvejais privalu laikytis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Taip pat svarbu įvertinti ankstesnius nuteistojo teistumus, jam taikytas poveikio priemones bei jų efektyvumą. Teismas turi pareigą ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko kriminalinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys.
7. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino L. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – neteisėta veika padaryta būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra tyčinė. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad L. J. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, t. y. psichotropinė medžiaga buvo įgyta ir laikyta iki kratos metu ją paėmė apsaugos ir priežiūros pareigūnai pataisos įstaigoje.
8. Apelianto teigimu, griežčiausia bausmės rūšis jam buvo paskirta vien dėl to, kad jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tačiau teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria. Ankstesni nuteistojo teistumai yra vertinami visų jį charakterizuojančių duomenų kontekste. Vis dėlto, negalima ignoruoti fakto, jog skundo autorius anksčiau ne kartą buvo įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuteistas. Nors anksčiau L. J. nebuvo teistas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau jis ne kartą teistas už labai sunkių, negrįžtamas pasekmes sukėlusių nusikaltimų padarymą (b. l. 36-39). Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija nuteistąjį charakterizuoja neigiamai (b. l. 41-42), kadangi L. J. savivertės jausmas yra dirbtinai pakeltas, valios savybės silpnos, nuteistasis yra impulsyvus, stresinėse situacijose gali pasielgti neapgalvotai, jo požiūris į priežiūrą ir apribojimus yra neapibrėžtas. Pažymėtina ir tai, kad L. J. neformaliąsias nuteistųjų bendrijos tradicijas suvokia kaip neišvengiamas, dėl darbo drausmės ir vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų jis buvo atleistas iš darbo VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bausmės atlikimo metu nuteistasis daugiau nei šešiasdešimt kartų baustas drausmine tvarka, o paskatintas vos tris kartus, už sistemingus ir grubius režimo reikalavimų pažeidimus L. J. net keturis kartus buvo perkeltas bausmės atlikimui iš paprastosios į drausmės grupę. Už narkotinių, psichotropinių medžiagų bei alkoholinių gėrimų bei jų surogatų vartojimą nuteistasis drausminėmis nuobaudomis baustas keturiolika kartų, nuo 2008 m. lapkričio 19 d. jis įtrauktas į tikslinę programą, skirtą darbui su nuteistaisiais, kurie pataisos namuose bausti už apsvaigimą. Taigi, nusikaltimas, už kurio padarymą apeliantas mano esantis per griežtai nubaustas, nėra atsitiktinis, L. J. turi priklausomybę svaigiosioms medžiagoms ir šios problemos nesistengia spręsti. Todėl skirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas nėra pagrindo.
9. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 259 straipsnio 1 dalis numato diskreciją skirti kaltininkui laisvės atėmimo bausmę iki dvejų metų. Analizuojamu atveju L. J., nepaisant jo asmenybės neigiamos charakteristikos, nustatytos vienos atsakomybę lengvinančios ir vienos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, paskirta mažesnė bausmė (devyni mėnesiai laisvės atėmimo) nei įstatymų leidėjo numatytas vidurkis (vieneri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų). Be to, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems mėnesiams. Dar labiau mažinti šios bausmės dydžio nėra pagrindo, juo labiau, kad nuteistasis, pirmosios instancijos teisme pilnai pripažinęs savo kaltę, apeliaciniame skunde savo neteisėtus veiksmus stengiasi minimizuoti bei pateisinti, teigdamas, jog įgijo itin mažą kiekį psichotropinės medžiagos, be to, pataisos įstaigoje neva beveik visi nuteistieji (90 procentų) vartoja psichiką veikiančias medžiagas, todėl ir jis neatsispyrė pagundai tokiu būdu atsipalaiduoti. Šie L. J. skundo teiginiai patvirtina, kad jis nesuvokia narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimo daromos žalos tiek savo organizmui, tiek aplinkiniams. Šių medžiagų vartojime apeliantas neįžvelgia nieko blogo, kas liudija, jog savo elgesio jis nesiruošia keisti. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, L. J. asmeniniam vartojimui įgyto sintetinio kanabinoido kiekis viršija nedidelį kiekį, tačiau nesiekia didelio kiekio ribos. Todėl spręsti, kad įgytos draudžiamos medžiagos kiekis buvo itin mažas, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis, nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad net ir nuo vieno karto psichotropinės medžiagos įtraukimo L. J. stipriai apsvaigo, dėl ko jį teko skubiai gabenti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.
10. Nors nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas neįvardijo, kodėl taiko visišką bausmių sudėjimo būdą, ir tokios aplinkybės nemotyvavo, tačiau rezoliucinėje dalyje yra pritaikytas būtent šis bausmių bendrinimo variantas. Teisėjų kolegija pritaria, jog šiuo atveju naujai paskirtą bausmę reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis. Šiuo atveju, skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Jau minėta, kad apylinkės teismas rinkosi visišką bausmių sudėjimą, t. y. prie ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies – 3 metų 7 mėnesių 27 dienų, buvo pridėti 6 mėnesiai ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui 27 dienoms. Nors skundžiamame nuosprendyje ir nepateikta motyvų, kodėl pasirinktas nuteistajam nepalankesnis bausmių bendrinimo būdas, tačiau įvertinus tai, kad L. J. nesistengia ir nesugeba nuosekliai laikytis pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, nedaro atitinkamų išvadų, nereaguoja į jam duodamas pastabas, spręstina, jog keisti bausmių bendrinimo būdą nėra pagrindo. Pažymėtina, kad net struktūrizuotoje aplinkoje L. J. nesugeba elgtis pavyzdingai jam trūksta vidinės motyvacijos keisti savo elgesį teigiama linkme.
11. Taip pat atkreiptinas skundo autoriaus dėmesys, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes, už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam griežta laisvės atėmimo bausme. Vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl galimo dvigubo nubaudimo, nes už tą pačią veiką L. J. buvo nubaustas ne tik baudžiamąja, tačiau ir drausmine tvarka. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą (teisės principas non bis in idem). Šis principas yra įtvirtintas ir BK 2 straipsnio 6 dalyje bei BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkte, kurie draudžia dvigubą asmens baudžiamąjį persekiojimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai).
13. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas (arba persekiojamas) už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (S. Z. v. Russia, no. 14939/03, Grand Chamber judgement of 10 February 2009, § 82). Kita vertus, non bis in idem principo taikymo sritis yra apribota tik baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais. Tuo tarpu drausmės pažeidimas, kaip drausminės atsakomybės taikymo pagrindas, nei Lietuvos teismų, nei EŽTT praktikoje nelaikomas baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimu. Priešingai nei teigia apeliantas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis drausminei atsakomybei realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2012, 2K-507-788/2015). Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės draudžia nuteistiesiems vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tuo tarpu baudžiamasis įstatymas draudžia šias medžiagas gaminti, perdirbti, įgyti, laikyti, gabenti ar siųsti. Todėl apelianto teiginiai apie dvigubą nubaudimą atmestini kaip nepagrįsti ir šiais argumentais keisti ar naikinti apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
14. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad bausmė L. J. pirmosios instancijos teismo individualizuota tinkamai. Paskirtoji bausmė – realus laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui ir 27 dienoms, atitinka bausmės paskirtį, yra teisinga, adekvati bei proporcinga pažeistai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai keliamas pavojus pažeidžiant teisės aktais nustatytą narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos tvarką.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. J. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.