Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. ir jo atstovui advokatui Muradui Bakanui,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui Donatui Miliui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. M. atstovo advokato Murado Bakano skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. M. (toliau – pareiškėjas) 2025 m. rugsėjo 22 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2025 m. liepos 30 d. 12.00 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Toyota Highlander, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, reguliuojamoje sankryžoje degant žaliam šviesoforo signalui, sukdamas į kairę pusę, nepraleido per perėją einančios pėsčiosios, kai degė žalias šviesoforo signalas, ko pasekoje pėsčiąją kliudė vairuojamu automobiliu. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji, kuriai nustatytas nežymus sveikatos surikdymo mastas. Apgadintas automobilis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 28, 32 punkto reikalavimą (b. l. 62-64).

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 4 dalį administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 8 punktą, nes dėl to paties nusižengimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Nutarime nurodyta, kad 2025 m. liepos 30 d. A. M. buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, ROIK: (duomenys neskelbtini), pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 4 dalį. 2025 m. rugpjūčio 12 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai E. I. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymui. 2025 m. spalio 9 d. nukentėjusiosios advokatas pateikė prašymą pakartotinai kreiptis į teismo ekspertizę, pateikiant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus diagnostinio tyrimo medicininius dokumentus dėl išvados apie nukentėjusiosios sutrikdymo mąsto nustatymą. 2025 m. gruodžio 5 d. papildomai paskyrus užduotį atlikti objektų tyrimą iš papildomų medicininių sužalojimų, 2026 m. vasario 5 d. gauta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. I. sveikata sutrikdyta nesunkiai, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) punktą, kuriame E. I. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, prašoma laikyti negaliojančiu. Kadangi dėl to paties fakto yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, buvo nuspręsta panaikinti administracinę teiseną, siekiant išvengti dvigubo persekiojimo veiksmų (b. l. 82-84).

4. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. M. advokatas Muradas Bakanas skundžia Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukta administracinio nusižengimo teisena. Prašo panaikinti minėtą nutarimą. Prideda prie skundo duomenis iš viešosios erdvės apie E. I. aktyvią veiklą po eismo įvykio.

1) atliktas neišsamus administracinio nusižengimo bylos tyrimas dėl pateiktos specialisto išvados, kurioje iš naujo nustatyti E. I. padaryti kūno sužalojimai. Turėjo būti tinkamai atlikta specialisto išvada, t. y. pateiktas vaizdo įrašas, kad specialistas matytų įvykio mechanizmą; pateikti ankstesni iki eismo įvykio magnetinio rezonanso išrašai ir E. I. ankstesni iki eismo įvykio apsilankymų gydymo įstaigose išrašai iš el. sveikatos sistemų tam, kad būtų nustatyta ar E. I. sveikatos pablogėjimas neatsirado dėl kitų priežasčių, ar nebuvo kreiptasi dėl kojų problemų prieš eismo įvykį ir ar nebuvo lėtinių ligų.

2) galimai siekiama nesąžiningai pasinaudoti situacija, siekiant ilgiau išbūti nedarbingume dėl turimų kitų teisminių procesų bylos vilkinimui. Galimai yra priešiškas politinis nusistatymas dėl atstovavimo skirtingoms partijoms, E. I. – (duomenys neskelbtini), jis – (duomenys neskelbtini) miesto garbės pilietis, dalyvaujantis šio miesto savivaldybės, Europos Sąjungos sporto projektuose. Patalpinta informacija, kuri Europos Sąjungos lėšomis turi būti viešinta ir patalpinta savivaldybės puslapyje – dingsta, be įrašo, todėl pateikia išsaugotas nuotraukas.

3) E. I. sveikatos pablogėjimas kelia abejonių dėl jos ligos, nes ji esant plyšusiems raiščiams dalyvauja veiklos grupės susirinkime, puikiai vaikšto ir fotografuojasi, 2025 m. rugsėjo 17 d. nustačius raiščių plyšimą nesigydo, o dalyvauja savivaldybės susirinkimuose, minėjime, susitikimuose, vietos savivaldos dienoje ir kt. renginiuose (prideda foto su įrodymais) (b. l. 3-5, 9-18).

6. A. M. teismo posėdyje palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, jam kelia abejones E. I. sužalojimo mastas, todėl nori, kad būtų panaikintas nutarimas. Mano, kad specialisto išvada duota neteisingai ir jo nelaimės dėka ji bando susitvarkyti antrą koją, ji naudojasi juo, nori išsireikalauti iš jo pinigų. Girdėjo iš policijos atstovo, kad ji taikytųsi su juo, jis irgi sutiktų taikytis. Po tos jo nelaimės, kur padarė žalą E. I. eismo įvykio metu, po kelių dienų ją mato laisvai vedančią gyvenimą. Po kiek laiko ją susitinka (duomenys neskelbtini), ji buvo kaip sveikas žmogus. Po kažkokio laiko mato, kad jai labai blogai su koja. Pradžioje mato ją dalinai raišą, stovinčią ant tos kojos. Nori jos paklausti, kaip jos sveikata, bet ji jam į akis nežiūri. Po kiek laiko jai atsiranda didžiulės problemos dėl tos kojos.

7. A. M. atstovas advokatas Muradas Bakanas teismo posėdyje prašo jo skundą tenkinti. Kokios aplinkybės buvo netirtos – yra nurodyta jo skunde. Nebuvo ištirtos visos aplinkybės nesant visų surinktų duomenų. Negalima buvo nutraukti šios administracinės bylos, o turėjo būti surinkti visi duomenys ir tada tikrintos aplinkybės. Turėtų nutarimas būti panaikintas, surinkti duomenys ir tada spręsti klausimą dėl specialisto išvados. Administracinio nusižengimo byloje nebuvo ištirti visi duomenys ir nebuvo surinkti visi įrodymai. Nebuvo surinkti duomenys, ar nukentėjusioji neturėjo iki tol sveikatos sutrikimų dešinio kelio srityje. Ar tikrai tas sužalojimas atsirado eismo įvykio metu. Mano, kad turėjo būti išreikalauti duomenys iš (duomenys neskelbtini), ar E. I. yra gydžiusi, duomenis apie jai nustatytas diagnozes, susijusias su dešine nukentėjusiosios koja, nes tokios diagnozės neatsiranda momentiškai. Kairė koja jau operuota dėl tokios pat diagnozės. Šitie sužalojimai, kurie specialisto išvadoje konstatuoti, atsirado ne eismo įvykio metu, o jie buvo jau ankščiau. Turėtų būti visapusiškai ištirta administracinėje byloje, nustatant ar tikrai sužalojimas atsirado eismo įvykio metu. Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas iš šitos bylos, gavus specialisto išvadą, tačiau jis prasideda nesulaukus įsiteisėjimo administracinėje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo skundas atmestinas.

9. ANK 565¹ straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 565¹ straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą.

10. Kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje, kuris pavadintas ,,Teisė nebūti persekiojamam ar baudžiamam du kartus“, jis nustato, kad ,,niekas neturi būti vėl persekiojamas (tried – angl.) ar baudžiamas (punished – angl.) tos pačios valstybės už teisės pažeidimą (offence – angl.), už kurį jis jau buvo išteisintas ar nuteistas (lietuviškame teksto variante įrašyti žodžiai ,,galutiniu nuosprendžiu“, kurių nėra angliškame teksto variante) pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą“. Taigi Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015). Non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu.

11. Nagrinėjamu atveju ginčijamas nutarimas iš esmės dėl to, ar buvo pagrįstai nutraukta administracinio nusižengimo teisena, konstatavus, kad dėl to paties įvykio yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, bei ar tokia situacija atitinka draudimo bausti du kartus už tą pačią veiką (non bis in idem) principą.

12. Pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta kito asmens sveikata. Tuo tarpu BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimą, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

13. Vertinant šių teisės normų santykį, matyti, kad jos saugo tą patį teisinį gėrį – žmogaus sveikatą ir saugų eismą keliuose, o veikos objektyvieji požymiai iš esmės sutampa: abiem atvejais būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimą, eismo įvykio kilimą ir priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir padarinių nukentėjusiajam. Esminis skirtumas tarp šių teisės normų yra padarinių pavojingumo laipsnis – pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį konstatuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas, o pagal BK 281 straipsnio 1 dalį – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

14. Subjektyviųjų požymių aspektu abi veikos taip pat sutampa – jos padaromos dėl neatsargumo (paprastai nusikalstamo nerūpestingumo ar neatsargumo), todėl kaltės forma šiuo atveju nesudaro esminio skirtumo, kuris leistų atriboti šias veikas kaip skirtingas.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui A. M. administracinė atsakomybė buvo taikoma už tai, jog jis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – reguliuojamoje sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido pėsčiosios E. I. ir ją kliudė, dėl ko nukentėjusiajai iš pradžių buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vėliau, 2026 m. vasario 5 d. gavus papildomą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai E. I. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir dėl šių tų pačių faktinių aplinkybių pagal gautą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 281 straipsnio 1 dalį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2026 m. vasario 9 d. tarnybinio pranešimo pagrindu.

16. Nagrinėjamu atveju tiek administracinio nusižengimo teisena, tiek baudžiamasis procesas grindžiami tuo pačiu įvykiu – tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje įvykusiu eismo įvykiu, kai pareiškėjas A. M. nepraleido pėsčiosios ir ją kliudė. Šių veikų skirtumas yra susijęs tik su padarinių pavojingumo laipsniu – administracinė atsakomybė siejama su nežymiu sveikatos sutrikdymu, o baudžiamoji atsakomybė – su nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tačiau šis skirtumas nekeičia pačios veikos esmės, o lemia tik skirtingą jos teisinį kvalifikavimą priklausomai nuo nustatyto sveikatos sutrikdymo masto. Subjektyviųjų požymių aspektu abi veikos pasižymi ta pačia kaltės forma – neatsargumu, todėl ir šiuo aspektu nėra esminių skirtumų, leidžiančių šias veikas vertinti kaip skirtingas.

17. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo ir jo atstovo argumentai dėl galimų papildomų aplinkybių (ankstesnių nukentėjusiosios sveikatos sutrikimų, specialisto išvados pagrįstumo, papildomų įrodymų rinkimo būtinybės) yra susiję su padarinių nustatymu ir jų priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu, tačiau šių aplinkybių vertinimas yra baudžiamojo proceso dalykas. Šios aplinkybės nepaneigia to, kad abiem atvejais nagrinėjami tie patys faktiniai veiksmai. Esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, būtent ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas ir tyrimą organizuojantis bei jam vadovaujantis prokuroras sprendžia dėl būtinų procesinių veiksmų atlikimo, įrodymų rinkimo apimties ir jų vertinimo. Todėl pareiškėjo atstovas turi teisę tokius prašymus dėl papildomų duomenų išreikalavimo, ekspertizių skyrimo ar kitų proceso veiksmų atlikimo reikšti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui arba prokurorui, kuris kontroliuoja ikiteisminį tyrimą. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad pareiškėjo atstovo nurodomi argumentai dėl neišsamaus aplinkybių ištyrimo administracinio nusižengimo byloje nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą, kadangi, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl tos pačios veikos, administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta, o visų reikšmingų aplinkybių ištyrimas perkeltas į baudžiamąjį procesą.

18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo ir nusikalstamos veikos sudėtys sutampa pagal esminius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o jų atribojimas grindžiamas tik padarinių kvalifikavimo skirtumu, todėl šios veikos laikytinos tapačiomis non bis in idem principo taikymo prasme. Esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl tų pačių faktinių aplinkybių, institucija neturėjo diskrecijos spręsti dėl administracinio nusižengimo teisenos tęsimo, nes ANK 565¹ straipsnio 8 punkte įtvirtinta imperatyvi pareiga tokią teiseną nutraukti. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato 2026 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo atstovo advokato skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 569, 622, 642 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. M. atstovo advokato Murado Bakano skundą atmesti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.