Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-12-13 · Civilinė byla Nr. 2A-272

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-12-13
Bylos Nr.
2A-272
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Konstantinas Gurinas (pran.), Vigintas Višinskis
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
V. A.
Trečiasis asmuo
V. R., D. R.
Kategorijos
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 272/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija: 30.10; 21.4.1.2; 20.3.10; 20.3.7; (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Konstantino Gurino (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. Aurimui Mieželaičiui,atsakovės atstovui adv.Algiui Tursui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2 -1140-41/05 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei V. A. dėl įkeldinimo į butą, bei atsakovės V. A. priešieškinį ieškovui A. L. dėl paveldėto turto padalijimo, paveldėjimo teisės liudijimo, nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais, nuosavybės teisių pripažinimo; tretieji asmenys byloje V. R. ir D. R. .

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. A. , kuriuo prašė įkeldinti jį į jam priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad iki savo žmonos M. L. mirties su ja gyveno santuokos metu įgytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiam butui nupirkti buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), sutuoktinė paėmė paskolą, kuri buvo grąžinama iš bendrų sutuoktinių lėšų. Po žmonos mirties ieškovas paveldėjo ½ dalį velionės turto, jam buvo išduotas nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį aukščiau nurodyto buto, tad jam priklauso ¾ dalys buto. ¼ dalį buto paveldėjo mirusiosios duktė iš pirmos santuokos V. A. , kuri iki šios neįleidžia ieškovo į butą.

Atsiliepimas

Atsakovė V. A. su ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį (ir vėlesnius jo patikslinimus) dėl nuosavybės teisės liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo, išduotų ieškovui, pripažinimo negaliojančiais, dėl nuosavybės teisių į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo, dėl paveldėto turto padalijimo, dėl M. L. ir A. L. santuokoje įgyto turto dalių nustatymo, dėl nustatymo fakto, kad atsakovė faktiškai priėmė ir pradėjo valdyti motinos M. L. palikimą, dėl laidojimo išlaidų išieškojimo. Nurodė, kad jos motina M. L. 1991-02-23 sudarė santuoką su A. L. . Santuokos metu A. L. vardu buvo privatizuotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už abiejų sutuoktinių lėšas, todėl jis laikytinas bendrąja jų jungtine nuosavybe, kiekvienam iš sutuoktinių priklauso po ½ dalį šio buto. Nepaisant to, ieškovas 2001-07-20 šį butą pardavė S. U. ir T. F. už 48000 Lt, tuo sumažindamas paveldėto turto masę ir pažeisdamas atsakovės, kaip įstatyminės įpėdinės teises. Kadangi šio buto įgijėjai yra sąžiningi, butas negali būti išreikalautas iš sąžiningų įgijėjų. 1996-08-21 M. L. vardu buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), už lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei iš AB LTB suteikto 38000 Lt kredito, kuris vėliau buvo pakeistas į ilgalaikę 42000 Lt dydžio paskolą 3 metams. Pagal išankstinį susitarimą su motina, atsakovė pažadėjo motinai padėti pinigais, kad ji nusipirktų sau atskirą butą, o motina pažadėjo šį butą padovanoti dukteriai. Atsakovė įkeitė bankui savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), tokiu būdu užtikrindama motinos vardu paimtos paskolos grąžinimą. M. L. butą padovanojo dukteriai, nors po jos mirties Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi ši dovanojimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia. Nepaisant to, butas turi būti atiduotas atsakovei, nes buvo nupirktas už asmenines M. L. lėšas bei už iš AB LTB gautą paskolą. Ieškovas prie paskolos padengimo neprisidėjo, nes net nežinojo apie paskolos paėmimą. 1997 m. pabaigoje M. L. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, tuo metu su ieškovu bendro ūkio nevedė, su juo kartu negyveno jau prieš paduodant ieškinį dėl santuokos nutraukimo (teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo buvo priimtas 1998-01-23), paskutiniais gyvenimo metais būtent atsakovė gyveno su motina, ja rūpinosi. Atsakovė nurodė, kad po motinos mirties ji baiginėjo grąžinti paskolą, mokėjo bankui palūkanas, viso asmeniškai grąžino bankui 78232,72 Lt, kas sudaro beveik visą buto vertę, todėl yra pagrindas pripažinti ją buto savininke bei pripažinti, kad po motinos mirties ji faktiniais veiksmais priėmė turtą. Atsakovė taip pat nurodė, kad notaras, išduodamas ieškovui paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimus, žinojo, kad atsakovė yra mirusiosios įstatyminė įpėdinė, kad ji faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė. Atsakovė lankėsi pas notarą, raštu prašė neišduoti ieškovui nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimų, tačiau notaras šiuos liudijimus išdavė.

Atsiliepime į priešieškinį ieškovas A. L. nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovo A. L. ieškinį atmetė, o atsakovės V. A. priešieškinį patenkino:

pripažino Paveldėjimo teisės liudijimą, reg. Nr. 5-1653, išduotą 2002-04-04 Vilniaus 1-ame notarų biure bei Nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. 5-1652, išduotą 2004-04-04 Vilniaus 1-ame notarų biure, negaliojančiais;

pripažino atsakovei V. A. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisė iš ieškovo A. L. atsakovės V. A. naudai 68 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei ieškovą atleido.

Priteisė iš ieškovo A. L. valstybei 43,75 Lt bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą.

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų: pripažinti, kad 78232,72 Lt už M. L. vardu paimtų iš AB LTB paskolos buto pirkimui yra grąžinta atsakovės asmeninėmis lėšomis; nustatyti, kad A. L. ir M. L. nuosavybės teise priklausė po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ; nustatyti, kad V. A. po motinos mirties faktiniais veiksmais priėmė palikimą ir pradėjo jį valdyti; išieškoti iš atsakovo 5000 Lt laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų; prailginti terminą kreditorinėms pretenzijoms pareikšti, nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, taip pat Vilniaus m. 1 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2²⁸ -655/98 dėl santuokos nutraukimo bei Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2⁴⁰- 1088-2000 dėl įgaliojimo ir jo pagrindu sudarytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais medžiagą, padarė išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas M. L. ir ieškovui kartu nebegyvenant ir nevedant bendro ūkio, už asmenines M. L. lėšas, gautas pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį, iki santuokos su ieškovu turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei iš AB LTB gautą kreditą, kurio padengimu rūpinosi M. L. bei jos duktė atsakovė V. A. . Ieškovas nežinojo apie paskolos butui pirkti paėmimą bei atsakovei priklausančio buto įkeitimą paskolos grąžinimui užtikrinti, ir prie paskolos grąžinimo neprisidėjo. Taip pat teismas nustatė, jog didesnę paskolos, paimtos buto įgijimui, dalį, t.y. 78232,72 Lt padengė atsakovė V. A. , kuri paskolos grąžinimą užtikrino jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), ir padarė išvadą, kad atsakovė esmine dalimi prisidėjo prie nuosavybės sukūrimo. Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas pardavė tretiesiems asmenims S. U. ir T. F. už 48000 Lt bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir M. L. priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , įregistruotą jo vardu, bet nepaveldėjus ½ šio buto dalies, priklausiusios jo sutuoktinei M. L. , padarė išvadą, kad tokiu būdu ieškovas sumažino paveldimo po sutuoktinės M. L. mirties turto masę, nes ½ dalį šio buto lygiomis dalimis turėjo paveldėti abu M. L. įstatyminiai įpėdiniai (ieškovas ir atsakovė). Ieškovas nepagrįstai disponavo didesne, negu jam priklausytų, paveldimo po sutuoktinės mirties turto dalimi, nors negalėjo nežinoti, kad ir atsakovė turi teisę į dalį buto, esančio (duomenys neskelbini) , ar bent į piniginį šios buto dalies ekvivalentą. Taip pat teismas nurodė, kad būtų pažeisti teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei teisėtų lūkesčių principai, jeigu ieškovui būtų pripažinta nuosavybės teisė į ¾ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas jau faktiškai iširus ieškovo ir jo sutuoktinės M. L. šeimos santykiams, jiems kartu nebegyvenant, nevedant bendro ūkio, nekooperuojant lėšų ir ieškovui jokia forma neprisidėjus prie šios nuosavybės sukūrimo, o atsakovei būtų palikta tik ¼ dalis buto, kuris didžiąja dalimi buvo įgytas jos pačios bei M. L. asmenine nuosavybe esančiomis lėšomis. Be to, teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į ¾ dalis pripažinimas ieškovui prieštarautų gerai moralei, pažeistų teisingumo, sudarančio visuomenės pagrindą, įgyvendinimą, todėl Vilniaus m. 1-ame notarų biure ieškovui išduoti nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimai, nors formaliai atitinka paveldėjimo teisės normas, pripažintini negaliojančiais vadovaujantis CK 1.81 str., kaip sandoriai, prieštaraujantys gerai moralei.

Šalies argumentai

Ieškovas A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005-02-09 sprendimą ir priimti naują, kuriuo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Dėl M. L. veiksmų, išreiškiančių jos valią bei valios išorinę išraišką, apeliantas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-12-19 nutartimi ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini) padovanojimas atsakovei buvo pripažintas neteisėtu. M. L. yra mirusi, nepalikusi testamento, o jos valios įrodinėjimas kvestionuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir nustatinėjant jos teisėtus lūkesčius, valią iš neteisėto veiksmo, neteisėto sandorio, yra neteisingas ir neteisėtas. Teismas, remdamasis liudytojų AB LTB darbuotojų L. T. ir L. S. parodymais, padarė nepagrįstą išvadą, jog paskolos grąžinimu ir visais su tuo susijusiais klausimais rūpinosi M. L. ir atsakovė V. A. . Tiek iš jo, tiek iš atsakovės pateiktų AB Lietuvos taupomasis bankas kasos orderių matyti, kad pinigus priimdavo ne minėti liudytojai, o visai kiti asmenys. Šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai, juo labiau, kad tikslus tokių banko darbuotojui kasdieninių, niekuo neišsiskiriančių aplinkybių prisiminimas praėjus 5-7 metams yra abejotinas. Apeliantas teigia, kad paskolą ir palūkanas mokėjo jis ir, kaip ir V. A. , šias aplinkybes įrodinėjo pateikdamas už M. L. vardu paimtą paskolą apmokėtus banko kasos orderius. Abiem šalims pateikus skirtingų datų kasos orderius, apmokėtus M. L. vardu, teismas nepagrįstai nustatė, kad paskolą ir palūkanas grąžino V. A. . Be to, teismas nepagrįstai atmetė liudytojos S. S. parodymus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuosavybės teisių į ginčo objektą pripažinimo klausimą, rėmėsi LR Civilinio kodekso komentaru, tačiau minėtas komentaras nėra civilinės teisės šaltinis ir jis nesuteikia teismui teisės susiaurinti ar apskritai panaikinti teisės normos taikymo galimybę ir spręsti civilinius turtinius santykius ne pagal galiojančius LR teisės aktus, o remiantis „geros moralės normomis, visuomenėje vyraujančia gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo samprata“.Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiais nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimus, nurodydamas, kad jie nors ir formaliai atitinka paveldėjimo teisės normas, tačiau prieštarauja gerai moralei. Atsakovė V. A. praleido terminą pareikšti pretenzijas arba reikalavimus dėl M. L. paskolos grąžinimo savo lėšomis. Ir šis juridinis faktas nėra susijęs su gera morale.Atsakovė V. A. patikslintame priešieškinyje atsisakė reikalavimų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau teismas, išeidamas už priešieškinio ribų, neteisėtai nagrinėjo šio buto klausimą ir atitinkama suma sumažino apelianto buto, adresu (duomenys neskelbtini) , nuosavybės dalį. Atsakovė nėra paveldėtoja, kadangi praleido terminą priimti palikimą. Dėl šios priežasties ji negalėjo reikšti priešieškinio dėl paveldimo turto padalinimo. Pagal iki 2001-07-01 d. galiojusio CK 595 str. 1 d., V. A. savo pretenzijas galėjo pareikšti per 6 mėnesius, t. y. iki 2002-05-19. Teismas turėjo taikyti specialiąsias paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, o ne remtis bendrais ieškinio senaties terminais.

Atsiliepimas

Atsakovė V. A. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį, kaip nepagrįstą, atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos aplinkybių, kilęs tarp šalių teisinis ginčas iš esmės tėra ginčas tarp M. L. įpėdinių dėl po jos mirties atsiradusio palikimo. Tokia išvada daroma todėl, kad ieškovui (M. L. vyrui) gavus nuosavybės bei paveldėjimo teisės liudijimus bei tikslu disponuoti paveldėtu turtu, pareiškus ieškinį dėl įkeldinimo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovė (M. L. dukra) pareiškė priešieškinį dėl ieškovui išduotų nuosavybės teisės į butą patvirtinančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais.

Todėl, atsižvelgus į nagrinėjamo ginčo pobūdį bei į tai, kad, kaip yra nustatyta byloje, atsakovė po motinos mirties palikimą priėmė, gyveno bute (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius mokesčius (t.2, b.l. 8), išmokėjo buto pirkimui M. L. paimtą iš banko kreditą, darytina išvada, kad skundo teigimai apie tai, kad atsakovė nėra M. L. paveldėtoja, nes praleido terminą priimti palikimą bei reikšti savo pretenzijas dėl paveldimo turto padalinimo, nėra pagrįsti. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir Pirmojo notarų biuro pažyma (t.2, b.l. 48).

Tuo tarpu kalbant apie šalių pareikštų reikalavimų pagrįstumą, turėtina omenyje, kad kaip matyti iš bylos duomenų, nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini) patvirtinantys liudijimai ieškovui buvo išduoti vadovaujantis šeimos teisėje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šia taisykle buvo vadovaujamasi ir sprendžiant šalių ginčą dėl minėto buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad jos priimta nutartis neužkerta V. A. kelio įrodinėti, kad jai priklauso didesnė turto dalis sprendžiant paveldėto turto padalijimo klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nutartis, prijungta Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2-18-2001 b.l. 342-345).

Byloje nustatyta, kad perkant butą (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos lėšos, gautos pardavus butą (duomenys neskelbtini) bei M. L. gautas kreditas Lietuvos taupomajame banke. Tokia išvada patvirtina ne tik įvykių seką (buto (duomenys neskelbtini) pardavimas (1996 m. rugpjūčio 6 d.), kredito ėmimas bei buto (duomenys neskelbtini) pirkimas (1996 m. rugpjūčio 21 d.,prijungta civ. byla Nr. 2-18-2001, b.l. 55, 168, 209), bet ir šalių, jų tarpe ir paties ieškovo, paaiškinimai. Taip A. L. , duodamas paaiškinimus 2005 m. sausio 26 d. teismo posėdyje, nurodė, kad buto (duomenys neskelbtini) pirkimo tikslu buvo parduotas M. L. butas (duomenys neskelbtini) bei paimtas kreditas (t.2, b.l. 102).

Tačiau byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad parduotas butas (duomenys neskelbtini) priklausė M. L. asmeninės nuosavybės teise ir apeliaciniame skunde ši teismo išvada neginčijama. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, jų tarpe pinigų mokėjimus patvirtinančių dokumentų, taip pat Taupomojo banko darbuotojų liudytojų L. T. ir L. S. parodymų, ieškovas kredito grąžinimo nevykdė, o paskolą ir palūkanas tame tarpe ir po M. L. mirties mokėjo atsakovė.

Apeliaciniame skunde pateikti ieškovo argumentai šių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo nenuginčijo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad labiau yra tikėtini atsakovės paaiškinimai dėl kredito gavimo bei grąžinimo aplinkybių.

Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovė turėjo tiesioginį teisinį suinteresuotumą kreditą grąžinti, nes ji, garantuodama kredito grąžinimą, įkeitė savo turtą (civ. byla Nr. 2-18-2001 b.l. 125, 126). Be to, pats ieškovas, duodamas paaiškinimus jau minėtoje civilinėje byloje dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis 2000 m. lapkričio 22 d. nurodė, kad jam nėra žinoma apie M. L. paimtą kreditą (civ. byla Nr. 2-18-2001 b.l. 183). Kolegijos nuomone, ši aplinkybė ne tik patvirtina tai, kad ieškovas nedalyvavo gaunant bei grąžinant kreditą, bet ir paliudija M. L. 1997 m. Vilniaus m. pirmajam apylinkės teismui pateiktame ieškinyje dėl santuokos nutraukimo nurodytus faktus apie tai, kad A. ir M. L. iki šio pareiškimo padavimo bendro ūkio nevedė (Vilniaus m. pirmo apylinkės teismo civ. byla Nr. 2-655-1998 b.l. 2). Tiesa vėliau, jau šios bylos nagrinėjimo metu, ieškovas pateikė teismui kitokią su kredito grąžinimu susijusią versiją bei teigė, kad kreditą ir palūkanas išmokėjo jis. Tačiau toks ieškovo aiškinimas nepaneigia aukščiau išvardintų byloje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovas kredito grąžinime nedalyvavo ir turi būti siejamas su A. L. pasirinkta gynimosi nuo priešieškinio teisine pozicija.

Be to, turėtina omenyje, kad iš Taupomojo banko paimto kredito kartu su palūkanomis grąžinimui buvo panaudota beveik 80 000 Lt. Tuo tarpu pats A. L. 1999 m. gruodžio mėn. kreipdamasis su ieškiniu dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiais, prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio motyvavo savo sunkia turtine padėtimi ir savo pragyvenimo šaltiniu nurodė pensiją (civ. byla Nr. 2-18-2001 b.l. 2, 5, 7). Šis faktas taip pat leidžia suabejoti ieškovo teiginių dėl kredito grąžinimo pagrįstumu.

Todėl vertinant aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, - buto (duomenys neskelbtini) įsigijimas iš dalies už lėšas, gautas realizavus M. L. asmeninį turtą (pastarosios ir A. L. šeimos santykiams pašlijus bei nevedant bendro ūkio) bei paimant kreditą, kurio grąžinime ieškovas nedalyvavo, - darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovui išduotus į minėtą butą nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pripažinti negaliojančiais. Šia prasme apelianto teigimas, kad priimant tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis CK 1.5 str. nėra pagrįstas.

Tuo tarpu vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) pripažinimo atsakovei pagrįstumą, turėtina omenyje ne tik prieš tai paminėtos aplinkybės, susijusios su jo įsigijimu, bet ir tai, kad ieškovas A. L. 2001 m. liepos 22 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 27-28). Šis sandoris sudarytas po Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kuria šis turtas buvo pripažintas A. ir M.L. bendra jungtine nuosavybe, priėmimo ir esant neišspręstam po M. L. mirties atsiradusio palikimo pasidalijimo klausimui. Todėl laikytina, kad realizuodamas savo nuožiūra butą, kurio ½ dalis sudarė po M. L. mirties atsiradęs palikimas, ieškovas iš esmės išreiškė savo valią dėl palikimo padalijimo natūra būdo. Esant pasakytam, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti atsakovės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju apelianto teigimas, kad pasisakydamas dėl buto (duomenys neskelbtini) , pirmosios instancijos teismas išėjo už priešieškinio ribos, nėra pagrįstas, nes atsakovė atsisakiusi nuo priešieškinio dalies dėl nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini) (šį procesinį veiksmą atsakovė motyvavo tuo, kad butas šiuo metu priklauso sąžiningiems įgijėjams), turtinių pretenzijų į gautas už jį lėšas neatsisakė (t.2, b.l. 38).

Pripažindamas nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad jo įsigijimui buvo panaudotos lėšos, kurių viena dalis 57 200 Lt buvo gauta pardavus M. L. asmeninės nuosavybės teisė priklausiusį butą (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ieškovui, kaip M. L. pirmos eilės įpėdiniui, kartu su atsakove priklausytų ½ dalis nurodytos sumos, kas sudaro 28 600 Lt. Ši suma turėtų būti priteista iš atsakovės ieškovo naudai. Tačiau turint omenyje, kad ieškovas, pardavęs už 48 000 Lt butą (duomenys neskelbtini) pasinaudojo visa už jį gauta suma, tame tarpe ir M. L. palikimą sudariusia dalimi, t.y. ir atsakovės daliai tenkančiais 12 000 Lt (48000 : 2 = 24000; 24000 Lt : 2 = 12000 Lt), iš atsakovės ieškovo naudai priteistina suma mažintina iki 16 600 Lt (28 600 Lt - 12000 Lt = 16 600 Lt). Šia prasme sprendimas keistinas.

Naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. vasario 9 d. sprendimą pakeisti.

Papildyti sprendimo rezoliucinę dalį ir priteisti iš atsakovės V. A. 16 600 Lt (šešiolika tūkstančių šešis šimtus litų) ieškovo A. L. naudai. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. L. 800 Lt atstovavimo išlaidų atsakovei V. A. .

Priteisti iš ieškovo A. L. 13 Lt, o iš atsakovės V. A. 2 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Konstantinas GurinasTeisėjai Gintaras PečiulisVigintas Višinskis