Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Lazdijų rajono agentūros (toliau – ir Institucija) 2009 m. vasario 18 d. nutarimu A. D. buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir skirta administracinė nuobauda – 1 150 Lt bauda. Nurodyta, kad A. D. jam nuosavybės teisės priklausančiame žemės sklype išlaistė srutas ant įšalusios žemės, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti (toliau – ir Reikalavimai) 21 punktą.

A. D. pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad jokių srutų nepylė, žemės sklypas, ant kurio jos buvo išpiltos, jam nuosavybės teise nepriklauso.

II.

III.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad procesinio sprendimo naikinti vien tuo pagrindu, kad buvo klaidingai nurodytas A. D. vardas, negalima, padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti pirmosios instancijos teisme, A. D. kaltė įrodyta specialistų paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolu, fotonuotraukomis bei byloje apklaustų liudytojų parodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo j a:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti.

A. D. Institucijos 2009 m. vasario 18 d. nutarimu pripažintas kaltu dėl ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų eksploatavimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, – užtraukia baudą piliečiams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų.

ATPK 51² straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. Bendroji taisyklė įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ar vykdantys ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo laikytis tokiems objektams bei veiklai nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir standartų. Konkretus draudimas, už kurio nepaisymą A. D. patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 21 punkte. Jame numatyta, kad OT (organinės trąšos) neturi būti skleidžiamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės, išskyrus tame pačiame punkte numatytus išimtinius atvejus. To paties teisės akto 6 punkte numatyta, kad šiuose reikalavimuose nustatytos nuostatos privalomos tik tiems ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG (sutartinis gyvulys); ūkiams, kuriuose laikoma mažiau kaip 10 SG, šios nuostatos taikomos tiek, kiek tai tiesiogiai nurodyta šiuose reikalavimuose – Reikalavimų 21 punkto atžvilgiu ši išmintis neįtvirtinta. Taigi, norint konstatuoti, kad A. D. pažeidė Reikalavimų 21 punkte įtvirtintą draudimą bei kvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį, reikia nustatyti, kad A. D. turi savo vardu įregistravęs ūkį, kuris atitinka Reikalavimų 6 punkte įtvirtinus kriterijus, bei kad paskleidė ant žemės sklypo srutas, pažeisdamas draudimą to nedaryti nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad apeliantas yra ūkininkas, tačiau šis faktas nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Byloje nėra duomenų, kad A. D. vardu yra įregistruotas ūkis Ūkininkų ūkių registre, kaip tai numato Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymas, jeigu įregistruotas – nesurinkti įrodymai, kad jam taikomas Reikalavimų 21 punkte įtvirtintas draudimas. Be to, A. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad srutos buvo išpiltos ne ant jo, o ant kaimynui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, prašė apklausti minėtą asmenį liudytoju (b. l. 56-57), tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino, konstatuodamas, kad šis faktas A. D. administracinei atsakomybei pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį neturi jokios teisinės reikšmės. Teisėjų kolegija su minėtais pirmosios instancijos teismo motyvais nesutinka. Pažeidimo padarymo vieta, jos teisinė priklausomybė nagrinėjamoje byloje yra reikšminga tuo, kad gali patvirtinti, jog A. D., išpildamas srutas, vykdė būtent ūkinę veiklą (tręšė jam nuosavybės teise priklausančią ar kitu pagrindu valdomą žemę), kas yra būtina jo administracinės atsakomybės pagal Reikalavimų 21 punktą ir atitinkamai pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį kilimo sąlyga. Pažymėtina, kad nei vienas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas negalėjo neginčijamai patvirtinti, kad srutos buvo išpiltos būtent ant A. D. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, be to, neaišku, ar srutos buvo tiesiog išpiltos, ar paskleistos ant viso žemės sklypo, todėl šios aplinkybės turi būti iš naujo ištirtos ir įvertintos.

Dėl apelianto argumentų, kad klaidingas jo asmens duomenų nurodymas ikiteisminio tyrimo metu pažeidė jo teisę į teisminę gynybą, pažymėtina, kad analogiškus argumentus A. D. pateikė skunde, adresuotam Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris išsamiai dėl jų pasisakė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais ir jų nebekartoja, apelianto argumentus šioje dalyje atmesdamas kaip nepagrįstus.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, nebuvo tinkamai surinkti, ištirti ir įvertinti visi įrodymai, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.