Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje išnagrinėjo L.B. apeliacinį skundą dėl 2011 m. liepos 8 d. Lazdijų apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo baužiamoji byla, L. B. pripažinus kaltu pagal BK 284 str. 1 d., BK 38 str. pagrindu jam susitaikius nu nukentėjusiuoju nutraukta ir jis nuo bau­džia­mo­sios at­sakomybės atleistas, paskyrus jam bau­džia­mo­jo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 30 (trisdešimt) va­landų (po 10 valandų per mė­ne­sį) nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstai­go­se ar nevalstybinėse orga­ni­za­ci­jose.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. buvo pripažintas kaltu už tai, kad 2011 m. liepos 1 d. apie 1 val. nakties, Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį – be jokios priežasties mesta medžio šaka sudaužė 250 Lt vertės Š. N. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies. Teismo nuosprendis naikintinas ir byla, ikiteisminio tyrimo užbaigimui kaltinamojo akto surašymu, gražintina prokurorui.

Skundžiamas teismo nuosprendis priimtas yra išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka. Šia tvarka išnagrinėtoje byloje teismo sprendimai priimami gali būti tik tuomet, kai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios.

BK 284 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato tam, kas viešoje vietoje savo įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką.

Šios nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudaro veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo būdas ir vieta. Veikos buvimui pagrįsti būtinas yra nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo buvimo konstatavimas, o padarinių buvimas grindžiamas realiu visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymo konstatavimu. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireikšti turi arba įžūliu elgesiu, arba grasinimais, arba patyčiomis, arba vandališkais veiksmais. BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tad josios baigtumo momentui būtinas yra kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų pasėkoje neigiamų pasekmių atsiradimas.

Suformuota teismų praktika visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikoveiksmus, kuriais prieš asmenį būna panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutrauktas būna žmonių poilsis ar darbas, padaryta būna didelė materialinė žala, sutrikdoma būna normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas būna didelis išgąstis ar sumaištis, nutraukiamas būna žmonėms skirtas renginys, sustabdomas būna eismas ir pan. (LAT nutartis 2K-364/2011).

Šiuo konkrečiu atveju, apeliantas yra pripažintas kaltu ir nuteistas už vandališkais veiksmais pademonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdytą visuomenės rimtį.

Viešąja vieta laikoma yra vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę bet kuriuo momentu laisvai lankytis (atsirasti) kiti asmenys.

Duomenys byloje rodo, kad nukentėjusio automobilis stovėjo miesto gatvėje. Toje vietoje bet kuriuo paros metu kiti asmenys atsirasti tikrai galėjo, tad abejonių, jog miesto gatvė yra vieša vieta, nekyla.

Tiek iš motyvuotai nepagrįsto pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek ir iš motyvuotai nepagrįsto skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad vandališkais nuteistojo veiksmais ir kaltinimas, ir teismas deklaratyviai įvardijo apelianto veiksmus, pasreiškusius tuo, jog šis 2011 m. liepos 1 d. nakties metu, t.y. apie 01 val., be priežasties į gatvėje paliktą stovėti automobilį mesta medžio šaka išdaužė automobilio priekinį stiklą.

Vandalizmu, teisminėje praktikoje laikomas yra ne bet kokio turto betikslis, beprasmis bei nemotyvuotas gadinimas ir naikinimas, o tik betikslis, beprasmis ir nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto statinių, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas ir naikinimas. Vadinasi, bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę gadinimas negali būti laikomas vandalizmu. Baudžiamoji atsakomybė už kitokio turto gadinimą numatyta yra kitose baudžiamojo kodekso normose. Būtent visa tai ir buvo būtina aptarti bei pagrįsti ir prokuroro surašytame akte, ir teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje. Nuteistajam ginčijant savo kaltę BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padaryme ir be papildomų ikiteisminio tyrimo duomenų teismo negalėjimas motyvuotai pagrįsti vandalizmo apelianto veiksmuose buvimo, pagrindo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes laikyti aiškiomis ir kreiptis pareiškimu į teismą dėl bylos išnagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, prokurorui nesuteikė, todėl skundžiamas teismo nuosprendis naikintinas, o byla kaltinamojo akto surašymui, gražintina prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

2011 m. liepos 8 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir bylą, ikiteisminio tyrimo užbaigimui kaltinamojo akto surašymu, gražinti prokurorui