- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-21
- Bylos Nr.
- e2YT-4614-1179/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00864-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Renkytė
- Pareiškėjas
- D. E.
- Suinteresuotas asmuo
- D. Š., B. J., L. E., M. E., D. E., valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Rimantas Šimkaič
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. E. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys D. Š., B. J., L. E., M. E., D. E., valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sutuoktinis A. E. priėmė palikimą, atsiradusį po A. J. mirties ((duomenys neskelbtini)), pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini)
1.1. Nurodė, kad A. J. ir jos sutuoktinis A. E. buvo nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. (duomenys neskelbtini) testamentu, notarinio registro Nr. 1127, A. J. jam nuosavybės teise priklausančią minėto nekilnojamojo turto dalį, t. y. 2/3 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 dalis kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), paliko jos sutuoktiniui A. E.. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) Po A. J. mirties jo įpėdiniai, t. y. nei jo dukros B. J. ir D. Š., nei pareiškėjos sutuoktinis A. E. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Vis dėlto A. E. palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. turto naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo su turtu susijusius mokesčius.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo dėl pareiškimu pareikštų reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo L. E. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka.
4. Suinteresuotas asmuo M. E. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka.
5. Suinteresuotas asmuo D. E. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka.
6. Suinteresuotas asmuo B. J. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka.
7. Suinteresuotas asmuo D. Š. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka.
7.1. Nurodo, kad ji ir jos sesuo B. J. yra A. J. dukros. Iki savo mirties A. J. gyveno gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmajame aukšte. Tėvo mirties metu ji kartu su seserimi buvo jaunos studentės, apie veiksmus, reikalingus atlikti, siekiant priimti palikimą, nežinojo, todėl į notarą dėl palikimo priėmimo teisės aktų nustatytu terminu nesikreipė. Vis dėlto, suinteresuoti asmenys D. Š. ir B. J. taip pat palikimo niekada neatsisakė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. J. testamentas nebuvo įregistruotas. Taigi šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet tikrosios A. J. įpėdinės (dukros) palikimo nepriėmė, tačiau į palikimą sudarantį turtą pretenzijas pareiškė su A. J. giminystės ryšiais nesusiję asmenys. Suinteresuoti asmenys D. Š. ir B. J. nori priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties.
8. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. E. ir jos atstovas patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Pareiškėja D. E. paaiškino, kad jos sutuoktinis A. E. buvo A. J. sutuoktinės krikšto sūnus. (duomenys neskelbtini) ji kartu su sutuoktiniu A. E. pradėjo gyventi gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini) Ten taip pat gyveno A. J. kartu su sutuoktine – jie gyveno pirmajame namo aukšte, o ji kartu su sutuoktiniu A. E. ir vaikais gyveno antrajame namo aukšte. Ji kartu su sutuoktiniu itin daug prisidėjo prie minėto gyvenamojo namo įrengimo ir remonto. A. J. buvo minėjęs, kad kam priklausančią nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį paliks pareiškėjos sutuoktiniui A. E.. Ji pamena, kad apie tai A. J. buvo kalbėjęs su savo dukromis suinteresuotais asmenimis D. Š. ir B. J., jos buvo nurodžiusios, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyventi neketina. Dėl šios priežasties ji su sutuoktiniu joms sumokėjo po 7 000 rublių kiekvienai. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) Tuo metu A. J. sutuoktinė jau buvo mirusi. Po A. J. mirties ji su sutuoktiniu toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi visu likusiu nekilnojamuoju turtu – mokėjo mokesčius, susijusius su turtu, pakeitė langus, grindis, apšiltino sienas, įrengė vonią ir tualetą, tvarkė kiemą, pastatė šiltnamį, garažą. Ne ji, nei jos sutuoktinis nesuprato, kad reikia priimti palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, tiesiog toliau rūpinosi likusiu turtu. (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. E.. Kai ji tvarkėsi dokumentus po vyro mirties, rado A. J. sudarytą testamentą. Būtent tada ji sužinojo, kad A. J. buvo faktiškai sudaręs minėtą testamentą. Aplinkybė, kad reikia priimti palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, jai tapo žinoma, kai ji ėmėsi veiksmų, siekdama įsigyti žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini)
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo B. J. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jos ir suinteresuoto asmens D. Š. tėvas A. J. jų neaugino, kadangi jų tėvai buvo išsiskyrę. Ji buvo nuvykusi aplankyti A. J., jis buvo minėjęs, jog ketinai jai ir D. Š. palikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmąjį aukštą, kadangi norėjo atsilyginti už tai, kad jų neaugino. Apie tai, kad jam priklausančią sodybą tėvas paliko pareiškėjos šeimai, ji sužinojo prieš tėčio mirtį. Nei ji, nei jos sesuo po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi žinojo, jog tėvas savo turtą testamentu paliko pareiškėjos šeimai, todėl manė, jog tai būtų neprasminga. Suinteresuotas asmuo veiksmų, susijusių su tėvo palikimo priėmimu, neatkliko, A. J. testamento ginčyti neketina.
10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. Š. ir jos atstovas su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Suinteresuotas asmuo D. Š. paaiškino, kad iki tėčio mirties ji kartu su savo vaiku apie 6 mėn. gyveno tėvo A. J. sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) A. J. buvo minėjęs, kad ketinai jai ir B. J. palikti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmąjį aukštą, tačiau šio pažado neištesėjo. Apie tai, kad jam priklausančią sodybą tėvas paliko pareiškėjos šeimai, ji sužinojo prieš tėčio mirtį, tėvas apie tai jai pasakė pats. Nei ji, nei jos sesuo po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
11. Suinteresuoti asmenys L. E., M. E., D. E. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
12. Suinteresuoto asmens VĮ „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
13. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja D. E. ir A. E. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pareiškėja D. E. ir A. E. susilaukė vaikų M. E., D. E. ir L. E.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjai D. E. nuosavybės teise priklauso 5/24 dalys gyvenamojo namo, 5/8 dalys garažo, 5/24 dalys kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui L. E. nuosavybės teise priklauso 3/24 dalys gyvenamojo namo, 3/8 dalys garažo, 3/24 dalys kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini), A. J. nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys gyvenamojo namo, ūkinis pastatas ir 2/3 dalys kiemo statinių, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) testamentu, registro Nr. 1127, patvirtintu valstybinės notarinės kontoros valstybinės notarės N. K., A. J. visą jam priklausančią dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), paliko A. E.. A. J. mirė (duomenys neskelbtini) A. E. mirė (duomenys neskelbtini) Remiantis bylos duomenimis, palikimą, atsiradusį po A. E. mirties, priėmė pareiškėja D. E. ir suinteresuotas asmuo L. E.. Byloje duomenų apie tai, kad po A. J. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla, nėra.
14. Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, kad jos sutuoktinis A. E. priėmė palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). A. J. mirė (duomenys neskelbtini), t. y. galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad esant civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Pagal minėto įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir dabar galiojančiame CK. Jame įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).
15. 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama, kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004).
16. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
17. Pareiškėja nurodė, kad ji kartu su sutuoktiniu A. E. liko gyventi sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu, jį prižiūrėjo, mokėjo su turtu susijusius mokesčius. Remiantis bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) 1997 m. kovo 4 d. rašte nurodė, kad A. E. gyveno kaip bendrasavininkis su A. J., mirusiu (duomenys neskelbtini) Po A. J. mirties, remdamasis testamentu, turtą, t. y. dalį gyvenamojo namo, priėmė ir valdo, naudojasi mirusiajam priklausiusia namo dalimi A. E.. Iš byloje pateiktų duomenų taip pat matyti, kad po A. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) A. E. kartu su pareiškėja mokėjo už elektrą ir vandenį, adresu (duomenys neskelbtini), šio turto draudimo mokestį, taip pat žemės mokestį, rūpinosi ginčo turto remontu ir priežiūra (keitė vamzdžius, langus ir pan.). Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys šių aplinkybių neginčijo. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys D. Š. ir B. J., t. y. A. J. įpėdinės pagal įstatymą, patvirtino, jog palikimo, atsiradusio po tėvo mirties nepriėmė, pažymėjo, kad nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), nesirūpino.
18. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys D. Š. ir B. J. nurodė, kad po tėvo A. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes buvo jauno amžiaus, nesuprato, kokius veiksmus reikia atlikti, siekiant priimti palikimą. Be to, tėvas joms buvo nurodęs, kad jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą testamentu paliko pareiškėjos ir jos sutuoktinio šeimai. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas, pažymi, jog, visų pirma, šios aplinkybės nepaneigia fakto, kad pareiškėjos sutuoktinis A. E. priėmė palikimą, atsiradusį po A. J. mirties, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Antra, A. J. mirties metu ((duomenys neskelbtini)) suinteresuotas asmuo B. J. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, suinteresuotas asmuo D. Š. – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Taigi suinteresuoti asmenys B. J. ir D. Š. buvo pilnametės, turėjo ir galėjo suprasti, jog siekdamos priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, turi atlikti aktyvius veiksmus, pavyzdžiui, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys žinojo, kad po tėvo mirties liko nekilnojamasis turtas, tačiau iki šiol, t. y. daugiau nei 33 metus, neatliko veiksmų šiam turtui priimti, nesidomėjo, ar A. J. įpėdiniai pagal testamentą priėmė jo palikimą. Suinteresuoti asmenys taip pat nesiekė priimti kito, testamente nenurodyto turto, likusio po A. J. mirties. Be to, suinteresuoti asmenys taip pat žinojo apie A. J. sudarytą testamentą, tačiau jo neginčijo.
19. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatuoja, jog neturi pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. E. po A. J. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009).
20. Įvertinus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgus į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog A. E. po A. J. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą pagal testamentą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir jį valdė iki mirties ((duomenys neskelbtini)). Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pagal testamentą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu ir paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.