Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

N. K. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalies nuostatas už tai, kad dirbdamas pardavėja-kasininke pardavė 0,7 l talpos butelį su užrašu „Moskovskaja osobaja vodka“ išsinešimui, pažeisdama Taisyklių 9.5 punktą.

ATPK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytą kitų prekybos alkoholiniais gėrimais (įskaitant alų) taisyklių pažeidimą. Tai blanketinė teisės norma. Taisyklių 9.5 punktas nustato, jog draudžiama parduoti, laikyti prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose, eksponuoti, taip pat gabenti alkoholinius gėrimus nuo 22 val. iki 8 val. mažmeninės prekybos įmonėse (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiose prekybos vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami tik iš Lietuvos Respublikos išvykstantiems keleiviams.

Iš N. K. apeliacinio skundo matyti, kad ji neginčija paties alkoholinio gėrimo (degtinės) pardavimo fakto, tačiau teigia, kad šį gėrimą jai leido parduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos UAB „Akepus“ išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje nurodytas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas – visa para, o šių gėrimų pardavimo būdas – vartoti vietoje ir išsinešti (b. l. 25). Apeliantės nuomone, nagrinėjamu atveju jos veiksmai visiškai atitiko šios licencijos sąlygas, todėl juose nėra kaltės dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Taisyklių 1 punktas nustato, jog šios Taisyklės reglamentuoja mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, jų privalo laikytis visos įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialai, kurie verčiasi mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atitinkamas subjektas (įmonė), kuriam yra suteikta teisė (išduota licencija) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, šią veiklą turi vykdyti atsižvelgiant į Taisyklėse įtvirtintas nuostatas ir sąlygas. Nagrinėjamu atveju, apeliantei, atsižvelgiant į jos einamas pareigas bei atliekamas darbo funkcijas (alkoholinių gėrimų parduotuvės pardavėja-kasininkė, (b. l. 20–23)), privalėjo būti žinomi Taisyklių reikalavimai ir jų turinys. Todėl šiuo atveju visiškai nepagrįstai teigiama, jog apeliantės veiksmuose nėra kaltės dėl ATPK 164 straipsnio 3 dalies nuostatų, o kartu ir Taisyklių 9.5 punkto nuostatų pažeidimo. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigia, kad Taisyklės taikomas tik mažmeninės prekybos įmonėms, o ne viešojo maitinimo įmonėms. Kaip jau buvo nurodyta, Taisyklės taikomos visoms mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais vykdančioms įmonėms. Byloje esanti UAB „Akepus“ išduota licencija (b. l. 25) patvirtina, kad šiai įmonei buvo suteikta teisė verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Apeliantė taip pat teigia, kad ji buvo išprovokuota padaryti pažeidimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog nėra jokio pagrindo sutikti su šiuo apeliantės argumentu. Pažymėtina, jog Europos žmogaus teisių teismas 1998 m. birželio 9 d. sprendime byloje Teixeira de Castro prieš Portugaliją aiškindamas provokacijos sampratą yra pažymėjęs, kad ji sietina su tokio pobūdžio pareigūnų daroma įtaka, kuri sukurstytų asmenį (pareiškėją) padaryti nusikaltimą. Taigi, siekiant įvertinti ar teisės pažeidimas buvo padarytas dėl valstybės pareigūnų provokacijos, būtina nustatyti ar pareigūnai darė kokią nors išankstinę įtaką (poveikį) pažeidėjui, konkrečiais veiksmais skatino jį atlikti pažeidimą (2010 m. kovo 3 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N438-137/2010). Nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje nėra užfiksuota jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai 2009 m. liepos 16 d., įsigydami alkoholį iš parduotuvės, kurioje dirbo apeliantė, darė jai išankstinį poveikį, specialiai tuo tikslu atliekamais veiksmais skatino (ragino) ją parduoti 0,7 litrų degtinės. Kaip matyti iš 2009 m. liepos 16 d. pareigūno A. N. tarnybinio pranešimo, jie kartu su M. P. bei Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnais apie 00.53 val. atvyko prie UAB „Akepus“ parduotuvės, kur pastebėjo žmonių, perkančių alkoholį išsinešimui, eilę. Jis paprašė apeliantės parduoti išsinešimui 0,7 l degtinės butelį ir ji jam jį pardavė (b. l. 8). Duomenų, kad dėl tam tikrų priežasčių pareigūnas galėtų būti šališkas apeliantės atžvilgiu ir asmeniškai suinteresuotas duoti netikslius parodymus, byloje nėra. Dėl to nėra pagrindo abejoti liudytojo paaiškinimais ir konstatuoti, jog apeliantė administracinį teisės pažeidimą padarė įtakota pareigūnų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės N. K. padarytas pažeidimas yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Apeliantės veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Kitų priežasčių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, teisėjų kolegija nenustatė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.