Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alonos Romanovienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Z. (V. Z.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei I. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių kreditoriui nustatymo, trečiasis asmuo AB DNB bankas, ir atsakovės I. Z. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji asmenys AB DNB bankas ir V. N.,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2015-04-10 gautas ieškovo ieškinys, juo ieškovas prašė: santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, nutraukti dėl kito sutuoktinio (atsakovės) kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; pripažinti butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), bendrąja jungtine nuosavybe; padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovui pripažįstant nuosavybės teisę į 46/100 dalis, o atsakovei į 54/100 dalis; nustatyti ieškinio rezoliucinėje dalyje nurodytą naudojimosi butu tvarką; priteisti ieškovui keleivinį automobilį „Pegeot 407“ (toliau – automobilis); priteisti ieškovui iš atsakovės 22 572 Eur dydžio piniginę kompensaciją; prievoles kreditorei AB DNB bankui pagal kredito sutartis Nr. 1/4381 ir Nr. K-2300-2008-54 (toliau – kredito sutartys) palikti solidariosiomis.Ieškovas nurodė, kad santuokos metu įgijo butą, 64 234 Eur rinkos vertės, automobilį, 2 317 Eur rinkos vertės, bendra turto vertė yra 66 551 Eur. Ieškovas nurodė, kad 1994-09-20 atsakovės senelė M. Z. padovanojo atsakovei butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartyje buto vertė buvo nurodyta 26 309 Lt. Tą pačią dieną buvo sudaryta buto mainų sutartis. Mainų sutartyje nurodyta, kad keičiami butai šalių vertinami vienodai, tačiau už butą ieškovas ir atsakovė D. B. sumokėjo 20 000 Lt dydžio priedą. Nurodė ir tai, kad buto remontui iš AB DNB banko paėmė 52 131,60 Eur kreditą (kredito sutartis Nr. 1/4381). Už dalį šių pinigų padarė buto kapitalinį remontą: pakeitė elektros instaliaciją, duris, langus, santechniką, grindis, išgriovė sienas, sudėjo plyteles, nusipirko baldus ir kt. 2008 m. buvo pasirašyta nauja refinansavimo kredito sutartis, ieškovo ir atsakovės paskola AB DNB bankui padidėjo iki 55 027,80 Eur. Šią paskolą taip pat naudojo buto remontui ir įsigijo krovininį automobilį. Po to šį automobilį keitė į kitą ir dar kitą ir kas kartą parduodami ar pirkdami naujus automobilius papildomai pridėdavo pinigų.Ieškovas nurodė, kad jo tėvas padovanojo jam 100 000 Lt, kad būtų padengtas įsiskolinimas bankui.Ieškovas nurodė, kad butas yra jų su atsakove bendroji jungtinė nuosavybė, nes jam įsigyti, pagerinti buvo panaudotos jų bendros santuokinės lėšos ir ieškovo asmeninės lėšos, kurios viršijo atsakovės pagal dovanojimo sutartį įsigyto buto vertę.Ieškovas nurodė, kad automobilis buvo įsigytas už jo tėvo dovanotus pinigus. Pagal 2006-03-14 lizingo sutartį automobiliui pirkti ieškovui ir atsakovei buvo suteikta 27 369,09 Eur paskola. Šios paskolos dalis – 7 254,24 Eur – buvo padengta anksčiau termino 2011-09-05 iš ieškovo tėvo dovanotų pinigų.Ieškovas nurodė, kad bendra įsigyto santuokinio turto vertė yra 66 551 Eur. Ieškovui pinigine išraiška tenkančios nuosavybės dalies vertė yra 29 548 Eur, o atsakovei tenkančios dalies vertė 34 686 Eur. Kiekvienam turi tekti turto už 33 275 Eur. Ieškovo asmeninio turto yra investuota 100 000 Lt (28 962 Eur), todėl iš atsakovės jam turi būti priteista 32 689 Eur piniginė kompensacija. Iš šios sumos minusavus ieškovui prašomo priteisti automobilio 2 317 Eur vertę, atsakovei dovanoto turto vertę, t. y. 7 620 Eur, iš atsakovės ieškovui turi būti priteista 22 752 Eur piniginė kompensacija.2015-07-29 atsakovė teismui pateikė priešieškinį, juo prašė: nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės dėl ieškovo kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; butą pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe; padalyti santuokos metu įgytą turtą, ieškovui priteisti automobilį ir individualiąją įmonę „Transelona“, atsakovei priteisti 1 840 Eur kompensaciją, mokamą už ieškovui po santuokos nutraukimo priteisiamą didesnę santuokos metu įsigyto turto dalį; priteisti iš ieškovo atsakovei 1 448 Eur neturtinės žalos atlyginimą; pripažinti, kad prievolės AB DNB bankui pagal kredito sutartis Nr. 1/4381 ir Nr. K-2300-2008-54 po santuokos nutraukimo lieka solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; pripažinti prievoles V. N. ir Z. N., atsiradusias 2014-01-14 paskolos sutarties pagrindu, solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; priteisti iš ieškovo visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nurodė, kad mainų sutartyje nurodyta, kad išmainytas butas atsakovei atitenka asmeninės (privatinės) nuosavybės teise. Mainų sutarties sudarymas nebuvo būtinas šeimos poreikiams patenkinti, nes tuo metu šeima turėjo gyvenamąjį būstą – šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas sudarant ir pasirašant nekilnojamojo turto mainų sutartį nedalyvavo, ginčo, kad atsakovei senelės padovanotas, mainų sutarties pagrindu įsigytas butas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nebuvo. Faktą, kad butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, ieškovas pripažino teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Butas yra įgytas realizavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą aiškiai išreiškus valią šį turtą įsigyti asmeninės nuosavybėn.Atsakovė nurodė, kad šalys santuokos metu įsigijo šį dalijamą turtą: 3 680 Eur vidutinės rinkos vertės automobilį, IĮ „Transelona“. Santuokos metu įgytas automobilis yra nedalus. Automobiliu naudojasi ieškovas, todėl automobilis priteistinas ieškovui, atsakovei išmokant 1 840 Eur piniginę kompensaciją už po santuokos nutraukimo ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto turto dalį. Atsakovė nurodė, jog pageidauja, kad santuokos metu įkurta individualioji įmonė „Transelona“ būtų priteista ieškovui. Apie šiai įmonei nuosavybės teise priklausantį turtą atsakovei nėra žinoma.Atsakovė nurodė, kad 2014-01-14 paskolos sutarties pagrindu V. N. ir Z. N. sutuoktiniams neterminuotam laikui paskolino 40 000 Lt šeimos poreikiams tenkinti. Didžioji dalis paskolos (30 000 Lt) panaudota paskolai iš DNB banko dengti, likusios lėšos panaudotos automobiliui įsigyti.Atsiliepime į priešieškinį ieškovas nurodė, kad apie paskolos gavimą iš Nainių jis nieko nežino, pinigų iš Nainių nesiskolino. Automobiliui pirkti šalims buvo suteikta 27 369,09 Eur paskola. Dalį paskolos šalys grąžino, dalį paskolos padengė ieškovo tėvas. Nurodė, kad atsakovės nurodyta automobilio vertė yra per didelė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-26 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė, kad ieškovui po santuokos nutraukimo paliekama pavardė Z., atsakovei – Z., butą pripažino atsakovės asmenine nuosavybe; padalijo santuokos metu įgytą turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė: ieškovui priteisė automobilį ir individualiąją įmonę „Transelona“, atsakovei priteisė iš ieškovo 1 840 Eur kompensaciją; prievolę grąžinti kreditus AB DNB bankui paliko solidariosiomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis; pripažino skolą V. N., atsiradusią pagal 2014-01-14 paskolos sutartį, solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole; bylos dalį pagal atsakovės priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys po 1990-01-27 sudarytos santuokos įgijo ir valdo šį turtą: 1994-09-21 mainų sutartimi įsigytą butą, kurį ieškovas įvertino 64 234 Eur, o atsakovė įvertino 42 800 Eur; 2014-02-21 keleivinį automobilį „Peugeot 407“, kurį ieškovas įvertino 2 317 Eur, o atsakovė įvertino 3 680 Eur; 2006-02-24 įregistruotą individualiąją įmonę „Transelona“, kuri, abiejų šalių teigimu, vertės neturi.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog sudarant mainų sutartį ir įgyjant ginčo butą buvo panaudotos bendros santuokoje įgytos sutuoktinių lėšos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo ir tai, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog šalių santuokos metu dėl atlikto remonto butas buvo iš esmės pagerintas ir dėl to atsirado pagrindas taikyti LR CK 3.90 str. 1 d. ir vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio dalį dėl buto pripažinimo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir jo padalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo atmetė kaip neįrodytą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad butas yra įgytas realizavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, todėl tenkino atsakovės priešieškinį ir pripažino, kad butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog minėtas automobilis yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, taip pat šalys sutinka, kad automobilis būtų priteistas ieškovui. Tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl automobilio vertės. Nurodė ir tai, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nurodytą automobilio vertę, o atsakovė pateikė interneto puslapio skelbimus apie analogiškų parduodamų automobilių vertes, iš kurių matyti, kad atitinkamo modelio automobilis kainuoja nuo 3 350 iki 4 300 Eur. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad ieškovas nepateikė priešingų įrodymų, konstatavo, jog atsakovės nurodyta automobilio vertė – 3 680 Eur – yra teisinga. Pirmosios instancijos teismas automobilį priteisė ieškovui, atsakovei priteisė pusės automobilio vertės – 1 840 Eur piniginę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje esantis atsakovės AB DNB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2014-01-14 V. N. ir Z. N. papildė atsakovės sąskaitą 40 000 Lt (po 20 000 Lt). Tas pats sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2014-01-15 30 000 Lt buvo pervesta bankui (grąžinta paskola). 2014-01-15 iš sąskaitos išgryninta 7 450 Lt. Automobilis „Peugeot 407“ įregistruotas 2014-02-21. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog iš V. N. ir Z. N. pasiskolinti 40 000,00 Lt (11 584,80 Eur) buvo panaudoti šeimos interesams. Todėl pirmosios instancijos teismas šią atsakovės priešieškinio dalį tenkino ir atsakovės prievolę, atsiradusią 2014-01-14 paskolos sutarties pagrindu, pripažino solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas (toliau – apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašė: pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimo dalį, pripažinti, kad butas yra šalių bendroji nuosavybė, priteisti ieškovui 46/100 dalis šio buto, o atsakovei 54/100 dalis, nustatyti naudojimosi tvarką; pripažinti, kad prievolė pagal 2014-01-14 vekselį V. N. yra asmeninė atsakovės prievolė, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė, kad butas santuokos metu buvo pagerintas iš esmės, yra nepagrįsta. Butas įgytas santuokoje pagal mainų sutartį. Už butą šalys D. B. sumokėjo 20 000 Lt dydžio priedą. Butas dovanotas atsakovei, buto mainų sutartis sudaryta tą pačią dieną. Atsakovė buto įsigijimo metu, šalims gyvenant santuokoje, neįrodinėjo, kad butas yra tik atsakovės asmeninė nuosavybė, nes abi šalys dėjo lėšas į jo pagerinimą, ėmė paskolas.Apeliantas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto vertinimo ataskaitose nebuvo tirta, koks remontas atliktas ir kiek padidėjo turto vertė, yra nepagrįsta. Buto vertė nuo 26 309 Lt (kaip buvo nurodyta mainų sutartyje) padidėjo iki 420 000 Lt, todėl yra pagrindas teigti, kad būtent turto pagerinimas lėmė ir jo vertės padidėjimą. Juolab kad šalys buvo paėmusios 52 131 Eur paskolą ir ją grąžino santuokos metu.Apeliantas nurodė, kad jeigu jis mokėjo paskolą už atsakovės asmeninės nuosavybės pagerinimą, teismas turėjo priteisti apeliantui pusę sumokėtų bankui įmokų, tačiau to nepadarė.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą pagal atsakovės pasirašytą vekselį V. N. pripažino bendra šalių prievole. Nurodė, kad jis pinigų iš V. N. ir Z. N. nesiskolino, apie šį vekselį sužinojo tik teisme. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl jo tėvo dovanotų pinigų yra nesuprantami. Teismas lyg ir pripažįsta, kad tėvas apeliantui padovanojo 100 000 Lt, ir juos vertino kaip išleistus šeimos poreikiams tenkinti, tačiau nepripažįsta, kad tai yra asmeninių lėšų indėlis į turto įsigijimą. Nurodė, kad šalys neturėjo pakankamai pinigų mokėti paskolas bankui, lizingą. Apelianto asmeninėmis lėšomis, kaip dovanotomis tėvo, ir buvo vykdomos prievolės, t. y. grąžinama butui pagerinti suteikta paskola. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šalys iš kitų šaltinių galėjo mokėti paskolą ir palūkanas.Apeliantas nurodė, kad už automobilio išperkamąją nuomą pavedimą padarė jo tėvas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir už jį priteisė kompensaciją atsakovei.Trečiasis asmuo AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė dėl skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų I. Z. ir V. Z. iš kitos pusės sudaryta 2004-07-22 kreditavimo sutartis Nr. 1/4381, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariesiems bendraskoliams, suteiktas 52 131,60 Eur privatus kreditas (paskirtis – vartojimo reikmėms) terminui iki 2021-05-26. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas buto hipoteka. Negrąžinto kredito likutis 2015-01-29 sudarė 10 934,40 Eur. Nurodė ir tai, kad tarp banko iš vienos pusės ir kredito gavėjų I. Z. ir V. Z. iš kitos pusės sudaryta 2008-03-06 kreditavimo sutartis Nr. K-2300-2008-54, pagal kurią kredito gavėjams, kaip solidariesiems bendraskoliams, suteiktas 55 027,80 Eur būsto kreditas (paskirtis – būstui remontuoti) terminui iki 2033-01-26. Įsipareigojimų pagal kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas buto hipoteka. Negrąžinto kredito likutis 2015-01-29 sudarė 41 343,29 Eur.Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovė nurodė, kad ji įrodė, kad ginčo butas yra įgytas realizavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šis turtas yra asmeninė jos nuosavybė.Atsakovė nurodė, kad apeliantas neįrodė, jog dėl jo darbo ir (ar) piniginio indėlio padidėjo ginčo buto vertė. Mainų sutarties pagrindu priemoka nebuvo mokama. Šį faktą patvirtina mainų sutarties nuoroda, kad keičiami butai šalių vertinami vienodai, atsakovės paaiškinimai bei D. B. parodymai. Atsakovė nurodė ir tai, kad AB DNB banko šalims sutarties 1/4381 pagrindu skirtos lėšos panaudotos ne ginčo būsto remontui, o investuotos į ieškovo keleivių vežimo verslą. Šį faktą patvirtina atsakovės paaiškinimai bei liudytojų parodymai.Atsakovė nurodė, kad 2004 m. bute buvo atliktas kosmetinis remontas. Vonia išklijuota plytelėmis, perklijuoti sienų tapetai, grindys išklotos laminatu ir išbalintos lubos. 2006 m. buvo pakeisti dviejų kambarių, prieangio ir virtuvės langai. Šie darbai atlikti 2006-05-05 išperkamosios nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir UAB Ūkio banko, pagrindu. Iš viso buto remontui išleista 3 479,16 Lt. Tačiau praėjus 10 metų šis ir 2004 metų kosmetinis remontas yra „amortizavęsis“ ir dėl buto nusidėvėjimo jokios pridėtinės vertės ginčo butui nesukuria.Atsakovė nurodė, kad byloje esančios buto vertinimo ataskaitos buvo atliktos 2004–2008 m. laikotarpiu, siekiant gauti paskolą iš banko, nė vienoje jų netirta ir nenustatyta, kokie konkrečiai turto pagerinimai buvo padaryti ir kiek dėl to padidėjo vertinamojo objekto (buto) vertė. Apeliantui buvo pasiūlyta pateikti eksperto išvadą, kad butas buvo iš esmės pagerintas, tačiau apeliantas šia teise nesinaudojo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dėl šalių santuokos metu atlikto remonto butas buvo iš esmės pagerintas. Atsakovė nurodė, kad ji įrodė, jog pagal vekselį pasiskolintos lėšos panaudotos šeimos poreikiams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti skolą V. N. solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovas ir atsakovė, jų atstovai dalyvavo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad butas yra įgytas realizavus atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, ieškovas neįrodė, jog sudarant mainų sutartį ir įgyjant ginčo butą buvo panaudotos bendros santuokoje įgytos sutuoktinių lėšos, byloje nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog dėl šalių santuokos metu atlikto remonto butas buvo iš esmės pagerintas, ir jų motyvų neatkartoja. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šias faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė. Faktą, kad butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė, ieškovas patvirtino teismui pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo bendru pareiškimu. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog turto vertinimo ataskaitose nebuvo tirta, koks remontas atliktas ir kiek padidėjo turto vertė, yra nepagrįsta. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima. Byloje esančios buto vertinimo ataskaitos buvo atliktos 2004–2008 m. laikotarpiu, siekiant gauti paskolą iš banko, nė vienoje jų netirta ir nenustatyta, kokie konkrečiai turto pagerinimai buvo padaryti ir kiek dėl to padidėjo vertinamojo objekto (buto) vertė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buto vertė nuo 26 309 Lt (kaip buvo nurodyta mainų sutartyje) padidėjo dėl atliktų buto pagerinimo darbų.Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad pagrįsti atsakovės argumentai, jog praėjus 10 metų po 2006 ir 2004 metais atliktų buto remonto darbų „jie yra amortizavęsi“ ir dėl nusidėvėjimo jokios pridėtinės vertės ginčo butui nesukuria.Apeliantas nagrinėjamoje byloje reikalavimo dėl pusės sumokėtų bankui įmokų priteisimo nesuformulavo, todėl pirmosios instancijos pagrįstai to ir nesprendė.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skolą pagal atsakovės pasirašytą vekselį V. N. pripažino bendra šalių prievole. Nurodė, kad jis pinigų iš V. N. ir Z. N. nesiskolino, apie šį vekselį sužinojo tik teisme. Šie apelianto argumentai yra pagrįsti. Byloje esančiame 2015-01-15 prašyme dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktiniu bendru sutarimu nurodyta, kad šalys treji metai neveda bendro ūkio. Byloje esančioje 2015-01-15 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra duomenų apie atsakovės 2014-01-14 iš V. N. ir Z. N. pasiskolintą 40 000 Lt (11 584,80 Eur) sumą, jos panaudojimą šeimos interesams. Apeliantas apie šios paskolos gavimą informuotas nebuvo. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą. Vien faktas, kad atsakovė 30 000 Lt iš gautos paskolos panaudojo kreditui, suteiktam šalims, dengti, o įsipareigojimų įvykdymas yra užtikrintas buto hipoteka, nėra pakankamas daryti priešingą išvadą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovės pozicija dėl lėšų, panaudotų automobiliui įsigyti, nebuvo nuosekli. Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad automobilis įgytas 2014-02-21 iš lėšų, gautų pardavus prieš tai turėtą automobilį. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad automobilis įgytas santuokos metu, 10 000 Lt, t. y. likusios lėšos iš 2014-01-14 gautos paskolos, panaudota šiam automobiliui įsigyti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad šalys nuo 2012 m. pradžios neveda bendro ūkio, konstatuoja, jog nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad automobiliui įsigyti buvo panaudoti iš V. N. ir Z. N. gauti pinigai.Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl jo tėvo dovanotų pinigų yra nesuprantami. Teismas lyg ir pripažįsta, kad tėvas apeliantui padovanojo 100 000 Lt, ir juos vertino kaip išleistus šeimos poreikiams tenkinti, tačiau nepripažįsta, kad tai yra asmeninių lėšų indėlis į turto įsigijimą. Su šiais apelianto argumentais sutikti negalima, nes pirmosios instancijos teismas aiškiai konstatavo, kad apeliantas neįrodė, kad jo taip vadinamos investicijos padidino santuokoje įgyto turto vertę, todėl priteisti kompensaciją nėra pagrindo. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atmesto jo reikalavimo priteisti 22 572 Eur kompensaciją neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys 2015-01-15 sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarė, kad santuokos metu jų įgytas automobilis po santuokos nutraukimo atitenka asmeninės nuosavybės teise apeliantui. Atsakovė piniginės kompensacijos už automobilį nereikalavo. Apeliantas 2015-04-10 ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo nurodė, kad iš AB DNB banko gautos paskolos įsigijo krovininį automobilį žmonėms vežti. Po to šį automobilį keitė į kitą ir dar į kitą ir kas kartą, parduodamas ir pirkadamas naujus automobilius, vis pridėdavo papildomai pinigų. Apeliantas ieškinyje nurodė ir tai, kad automobilis buvo įsigytas už jo tėvo dovanotus pinigus. 2006-03-14 pagal lizingo sutartį automobiliui pirkti buvo suteikta 27 369,09 Eur paskola. Šios paskolos dalis, t. y. 7 254,24 Eur, buvo padengta anksčiau termino, t. y. 2011-09-05, iš apelianto tėvo jam dovanotų pinigų. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad automobilis šalių įgytas 2014-02-21 iš lėšų, gautų pardavus prieš tai turėtą automobilį. Pripažino, kad vienintelį kartą apelianto tėvas finansiškai šalims pagelbėjo 2011 m. rugsėjį, padovanodamas 30 000 Lt atsiskaityti su lizingo bendrove už tuometinę apelianto darbo priemonę – automobilį „Mercedes Benz Sprinter 316 CDI“. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad šalys santuokos metu įgijo automobilį, 10 000 Lt, t. y. likusios lėšos iš 2014-01-14 gautos paskolos, panaudota šiam automobiliui įsigyti. Atsiliepime į priešieškinį apeliantas nurodė, kad automobilį šalys įsigijo pagal lizingo sutartį. Automobiliui pirkti jiems buvo suteikta 27 369,09 Eur paskola. Dalį paskolos grąžino šalys, dalį paskolos padengė apelianto tėvas.Apeliantas nurodė, kad už automobilio išperkamąją nuomą pavedimą padarė jo tėvas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir už jį priteisė kompensaciją atsakovei. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, nes rašytinė bylos medžiaga, šalių paaiškinimai patvirtina, kad automobilis įgytas 2014-02-21 iš lėšų, gautų pardavus prieš tai turėtą automobilį.Dėl kitų šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinių ir procesinių teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles ir įrodymo vertinimą, taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos V. N., atsiradusios pagal 2014-01-14 paskolos sutartį, pripažinimo solidariąja ieškovo ir atsakovės prievole ir skolą V. N., atsiradusią pagal 2014-01-14 paskolos sutartį, pripažinti atsakovės asmenine prievole (CK 3.109 str., CPK 185 str., CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme

LR CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 300 Eur žyminį mokestį. 2015-05-14 nutartimi ieškovas nuo likusios dalies, t. y. 1 639 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas.Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 80 Eur žyminį mokestį. 2015-07-23 nutartimi atsakovė nuo likusios dalies, t. y. 1 213 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo atleista.Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo, atsakovės bei valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintinos (LR CPK 93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas už skundą sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį. 2016-06-02 nutartimi apeliantas nuo likusios dalies, t. y. 680 Eur, žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas.Duomenų apie atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.Apeliantas skunde suformulavo 4 savarankiškus reikalavimus: dėl buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, šis reikalavimas netenkintas, todėl konstatuotina, kad patenkinta 0 proc. šio reikalavimo; dėl atsakovės pasirašyto vekselio V. N. pripažinimo atsakovės asmenine prievole, šis reikalavimas patenkintas, todėl konstatuotina, kad patenkinta 100 proc. šio reikalavimo; dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dėl apelianto tėvo dovanotų pinigų, šis reikalavimas netenkintas, todėl konstatuotina, kad patenkinta 0 proc. šio reikalavimo; dėl automobilio pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir kompensacijos už jį priteisimo, šis reikalavimas netenkintas, todėl konstatuotina, kad patenkinta 0 proc. šio reikalavimo. Vadinasi, iš viso patenkinta 25 proc. apelianto reikalavimų ((0 proc. + 100 proc. + 0 proc. +0 proc.) : 4). Todėl apeliantui iš atsakovės priteistina 50 Eur (200 Eur x 25 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.Duomenų apie atsakovės pasikeitusią turtinę padėtį byloje nėra, todėl iš atsakovės proporcingai patenkintų skundo reikalavimų daliai žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (LR CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad skola V. N., atsiradusi pagal 2014-01-14 paskolos sutartį, yra asmeninė atsakovės I. Z. prievolė.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovės I. Z. apeliantui V. Z. 50 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.