Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2017-06-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-13-904/2017

Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
II-13-904/2017
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00160-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mantas Ūsas
Pažeidėjas
G. S.
Advokatai
Gintautas Daugėla
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-13-904/2017Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00160-2017-0
ROIK 17064464021
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.;79.1.
KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. birželio 28 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Mantas Ūsas, sekretoriaujant Neringai Dužinienei, Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. S., jo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Ugniui Rauckiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2017-01-18 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-83192123-17 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. S. skundas, kuriuo prašo panaikinti ginčijamą nutarimą. Nurodoma, jog nutarime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos bendrovėje. Šios bylos tyrime dalyvavę aplinkosaugos darbuotojai yra informuoti ir puikiai žino, kad bendrovė nuo 1995-06-12, turėdama visus reikiamus leidimus (Paskutinis, neterminuotas Leidimas išduotas 2009-12-11 Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento) teisėtai yra įsigijusi gyvūnus, legaliai ir teisėtai šiuos gyvūnus laiko, veisia, eksponuoja. 2014-05-29 vyr. inspektorius A. Ž. surašė patikrinimo aktą už laikotarpį nuo 2014 m., kai bendrovės vadovu G. S. dar nedirbo. Į vadovo pareigas G. S. buvo paskirtas tik nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio. Pareigūnas konstatavo, kad buvo netikslumų dokumentacijos tvarkyme, todėl nurodė sumokėti 100 Lt baudą. G. S. dėl nepatyrimo neskundė šio nurodymo ir baudą sumokėjo, nors už tikrinamąjį laikotarpį negalėjo būti nubaustas. Tai lėmė pareigūno klaidingas paaiškinimas, kad bauda „simbolinė“ ir jokių pasekmių ateityje nebus, priešingu atveju, grasino nubausti 500 Lt bauda. Baudą sumokėjo 2014-06-04, todėl nei 2016-10-21 panaikinto nutarimo surašymo metu, nei 2017-01-18 nutarimo surašymo metu G. S. galiojančių nuobaudų neturėjo. Tai reiškia, kad nepagrįstai kaltinama, kad G. S. yra baustas už tokį pat pažeidimą. Šie pareigūno argumentai aiškiai prieštarauja ATPK 32 str. 1 d. 5 p. ir rodo subjektyvumą, sprendžiant tariamo pažeidimo nustatymo faktus bei šiuo skundu skundžiamos nuobaudos paskyrimo pagrindus. Atsikirsdamas į nutarime nurodytus kaltinimus, G. S. nurodė, kad stumbro „Gizo“ kritimas yra užfiksuotas kritimo akte. Šis aktas pateiktas pareigūnui. Žurnalo grafoje nebuvo įrašyta data, tačiau, tai matosi iš kritimo akto, ką nustatė ir tikrintojas. Tai reiškia, kad dėl šio formalaus atvejo jokio pažeidimo nėra. Stumbro kritimas yra fiksuotas ir šiuo metu kritimo data patikslinta registre. ŽŪB „Aglaura“ taip pat apkaltinta, kad registre nenurodytos Didžiosios antys, tačiau bendrovė nelaiko šių ančių. Bendrovė negali pažeisti muflonų laikymo taisyklių, nes muflonų neturi. Nesutinka, jog netinkamai laiko ir prižiūri vilkus. Pirmiausia, negalima bausti už tą patį du kartus. Antrą, vilkų aptvarai yra 5250 kv. m. teritorijoje, kurio dalį sudaro miškas. Šis aptvaras iki šiol atitinka visus reikalavimus (pvz., 2014-05-29 patikrinimo aktą Nr.(6)LI-88). Šiuo metu, rengiamos papildomos pavėsinės nuo vėjo ir saulės. Vilkams kiekviename voljere iškasti baseinai bei supilti pylimai. Reguliariai atvežamas smėlis. Voljere padarytas drenažas ir reguliariai jis valomas, vilkai jį užkasa. Be to, vilkai turi galimybę pasitraukti į sausesnę vietą, bet laikosi ten kur jiems patinka. Visi gimę jaunikliai yra įrašyti į registracijos žurnalą ir parašyti pranešimai Aplinkos apsaugos departamentui (toliau – AAD), nurodyti ženklinimo numeriai. Lūšių aptvarui papildomai gaminamos būdos. Bendrovės nuomone, iki šiol esamų įrenginių visiškai užteko ir užtenka. Lūšies patinas, gimęs 2008-05-16, turi komercinės veiklos sertifikatą 16LT/7/C/0103, išduotą 2016-09-20. Lūšies patelė, gimusi 2009-05-09, turi komercinės veiklos sertifikatą 16LT/7/C/0104, išduotą 2016-09-20. Trys lūšių jaunikliai, gimę 2016-09-14, įrašyti į registracijos žurnalą ir suženklinti. Sertifikatų išėmimas sustabdytas AAD pradėjus reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl lūšių (kaip ir vilkų, meškų jauniklių) laikymo bei veisimo. Meškos patinas gyvena uždarame narve, todėl elektros užtvaro taisyklėse nenumatyta. Meška maudoma panaudojant vandens žarną. Patalpa yra 5,4 kv. m. ploto plius 1,3 kv. m. antresolės plotas. Patalpa uždara ir apsaugo gyvūną nuo kritulių, skersvėjų, papildoma šiluminė izoliacija nereikalinga. Vandens paukščiams 0,5 m nuo apačios uždedamas papildomas tinklas, atitinkantis akytumo reikalavimus. Aptvaras sujungtas su naktiniu kiemu, kur pakankamai patalpų slėptis nuo kritulių, vėjo ir skersvėjų. Stručių aptvaras nėra lankytinoje zonoje ir jie galimybės kontaktuoti su žmonėmis neturi. Dovydo elnių įsigijimo dokumentai yra pateikti kartu su paaiškinimu inspektoriui, o briedę Klaipėdos regiono AAD pareigūnų prašymu buvo paimta iš Smiltynės, nes kėlė grėsmę žmonėms. Patys AAD pareigūnai turėjo surašyti briedės paėmimo iš gamtos dokumentus ir tik po to bendrovė galėjo kreiptis dėl leidimo briedei išdavimo. Kaip matyti iš ankstesnių tikrinimų, voljerai, aptvarai (pvz.; akytumas ir pan.) bendrovėje buvo tinkami gyvūnams, tačiau, 2016-12-30 panaikinus pareigūno 2016-10-21 nutarimą, 2016-12-30 patikrinimo akte nurodyta, kad tikrinimą atlikusiam pareigūnui jau nebetinka daugelis bendrovės veiklos dalykų, kas leidžia manyti tokio pareigūno subjektyvumą dėl to, jog bendrovė drįso skųstis teismui. Kita vertus, vyr. inspektorius U.Rauckis nepagristai nurodo, kad pažeistas Laukinės gyvūnijos naudojimo taisyklių 9(l)p., nes jo nuomone, laikome daugiau, kaip 10 rūšių laukinių gyvūnų ir daugiau, kaip 50 naminių gyvūnų ir juos visuomenei eksponuojame ilgiau, kaip 7 d. per metus. Nutarime nurodoma, kad tai pažeidimas, nes turėjome kreiptis leidimo įkurti zoologijos sodą ar sprendimo, kad tai nekelia grėsmės laukinės gyvūnijos ir biologinės įvairovės išsaugojimui ar gyvūnų, rūšies skaičiaus mažinimo. Tokia institucijos pozicija nepagrįsta ir neatitinka faktinių bei teisinių argumentų. Pirma, bendrovė neeksponuoja minėto skaičiaus gyvūnų ar jų rūšių. Antra, bendrovė veiklą vykdo pagal 2009-12-11 neterminuotą leidimą laikyti, veisti, eksponuoti gyvūnus, todėl ir kreiptis niekur nereikia, tuo labiau, kad bendrovė nėra zoologijos sodas. Trečia, išduodant leidimą (ankstesnius leidimus) buvo visapusiškai įvertinta, kad bendrovės veikla nekelia grėsmės laukinei gyvūnijai ir biologinei įvairovei, jos išsaugojimui. Bendrovės veikla nukreipta į laukinės gyvūnijos išsaugojimą, pagrindiniai uždaviniai yra užtikrinti kuo geresnes sąlygas gyvūnų laikymui, veisimui, eksponavimui. Todėl G. S., kaip bendrovės vadovas nėra pažeidęs nei vieno nutarime nurodyto teisės akto (3-9 b. l.).