Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja padavė skundą dėl antstolės 2016-01-15 patvarkymo, kuriuo antstolė panaikino 2015-12-23 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Nurodė, kad nėra pagrindo abejoti turto vertintojo UAB ,,Turto vertė“ nustatyta turto kaina 28 500 Eur, ši kaina yra objektyviai teisinga. UAB ,,Ober Haus“ nustatyta turto vertė 78 000 Eur sumai labai skiriasi nuo UAB ,,Turto vertė“ nustatytos vertės. Antstolė nesiekia derinti kreditorių ir skolininkų interesų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

UAB ,,Turto vertė“ atlikta ekspertizė ir nustatyta žemės sklypo turto vertė 28 500 Eur sumai yra atlikta teismo eksperto, atlikta objektyviai ir teisingai. Teismas netinkamai vertino antstolės atliktus vykdymo veiksmus. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo turto iš varžytinių stadija ir teisėtumo sąlyga, nes varžytinėse kaina negali būti nustatinėjama šalių susitarimu. Antstolis nustatydamas kainą turi atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. VĮ Registrų centro duomenų bazėje areštuoto nekilnojamojo turto vertė yra 5 190 Eur, UAB ,,Ober haus“ – 78 000 Eur, o UAB ,,Turto vertė“ – 28 500 Eur, taigi areštuoto turto vertinimas labai skiriasi. Antstolė turtą įvertino 28 500 Eur sumai ir visiškai nesuprantami antstolės veiksmai turtą įvertinti pagal senesnę ir neobjektyvią UAB ,,Ober haus“ turto vertinimo ekspertizę 78 000 Eur sumai. Antstolė, nustačiusi turto vertę 28 500 Eur sumai, neturėjo teisės panaikinti 2015-12-23 patvarkymo ,,Dėl areštuoto turto vertės nustatymo“. Jei antstolė manė, kad UAB ,,Turto vertė“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktas yra neteisėtas, tuomet ji turėjo paskirti naują turto vertinimo ekspertizę, o ne nustatyti kainą pagal kreditoriaus reikalavimus. Antstolė keitinėja areštuoto turto kainas ir nesistengia nustatyti turtui teisingos kainos. Be to, neužtikrinama skolininkei teisė parduoti turtą už teisingą kainą skolininkės pasiūlytam pirkėjui.

Antstolė S. V. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti galioti nepakeistą (b. l. 45-47).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos esmė – areštuoto turto įkainojimo dydžio nustatymas.

CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Net ir nesant skolininko ar išieškotojo prieštaravimų, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Taigi, CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyti du savarankiški pagrindai skirti ekspertizę areštuojamo turto vertei nustatyti: skolininko ar išieškotojo prieštaravimas antstolio atliktam vertinimui ir antstolio abejonė dėl turto vertės. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.).

Bylos duomenis nustatyta, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 58 074,18 Eur skolos ir 2 proc. mėnesinių palūkanų išieškojimo iš S. V. išieškotojo E. R. naudai, parduodant įkeistą nekilnojamąjį turtą: 1,2198 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj. Vykdant išieškojimą, įkeistas turtas 2015-03-27 antstolės padėjėjos areštuotas pagal VĮ ,,Registrų centras“ duomenis 6 000 Eur sumai. Gavus išieškotojo E. R. prašymą, buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti, ekspertizei atlikti buvo paskirtas atlikti UAB ,,Ober-haus“. 2015-05-04 turto vertės ekspertizės aktu žemės sklypo vertė nustatyta 78 000 Eur sumai. Nurodytoms UAB ,,Ober-haus“ ekspertizės išvadoms prieštaravo skolininkė, nurodydama, kad jai priklausančio žemės sklypo vertė yra žymiai didesnė nei 78 000 Eur. Skolininkė prašė skirti papildomą/pakartotinę ekspertizę. Papildomai/pakartotinei ekspertizei atlikti buvo paskirtas ekspertas UAB ,,Turto vertė“, kuris 2015-11-27 aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė žemės sklypo vertę 28 500 Eur sumai. 2015-12-23 antstolio padėjėja priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, kuriame nurodė, kad 1,2198 ha žemės sklypo vertė yra 28 500 Eur. Gavusi išieškotojo skundą ir įvertinusi skundo argumentus, antstolė 2016-01-15 patvarkymu panaikino 2015-12-23 patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir nustatė įkeisto S. V. turto – 1,2198 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj. – vertę 78 000 Eur sumai. Skolininkė nustatytą turto vertę ginčija argumentuodama tuo, kad nustatyto turto vertės labai skiriasi, antstolė neįvykdė pareigos objektyviai nustatyti areštuoto turto vertę, laiko, kad UAB ,,Turto vertė“ nustatyta turto vertė 28 500 Eur sumai yra teisinga, ekspertizę atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas, įvertinimas atliktas vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu.

Vykdymo procese areštuoto turto įkainojimo dydžio aspektas yra itin svarbi vykdomo proceso stadija, kadangi nuo tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas, siekiant sukelti kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui. Kaip minėta buvo atliktos dvi to paties turto – 1,2198 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj. – ekspertizės, kurių vertinimo rezultatas iš esmės skiriasi t. y. UAB ,,Ober-haus“ 2015-05-04 nustatyta turto vertė 78 000 Eur sumai ir UAB ,,Turto vertė“ 2015-11-27 nustatyta turto vertė 28 500 Eur sumai. Antstolė ginčijamu patvarkymu nustatė galutinę areštuoto turto vertę 78 000 Eur sumai (nors ir keitė nuomonę dėl areštuoto turto vertės dydžio). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolės patvarkymu nustatyta 78 000 Eur dydžio turto vertė (panaikinant patvarkymą, kuriuo nustatyta 28 500 Eur vertė) yra pagrįsta, kadangi siekiama įkeistą turtą – 1,2198 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių raj.– parduoti iš varžytinių už kuo didesnę kainą, tokiu būdu kuo didesne apimtimi patenkinant kreditoriaus interesus bei skolininkei sukeliant minimalias neigiamas teisines pasekmes. Priešingai, nustačius tik 28 500 Eur dydžio areštuoto turto vertę, iš esmės būtų pažeista skolininko bei išieškotojo interesų pusiausvyra. Net jei turtas būtų parduotas ne iš varžytinių, bet skolininkės pasirinktam pirkėjui už 28 500 Eur sumą, iš esmės tik apie 50 procentų būtų padengti skolininko įsipareigojimai išieškotojui E. R.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant areštuoto turto vertės žymiam skirtumui, didesnės turto vertės nustatymas yra labiau atitinkantis vykdymo proceso tikslus ir uždavinius, protingumo bei teisingumo principus vykdymo procese. Nustačius didesnę turto vertę ir turtą pardavinėjant pirmosiose varžytinėse pradinė kaina būtų mažinama 80 proc. (iki 62 400 Eur), antrosiose varžytinėse 60 proc. (iki 46 800 Eur), kas leidžia daryti išvadą, kad net ir antrosiose turto pardavimo varžytinėse parduodamo turto vertė būtų didesnė nei skolininkės siūloma UAB ,,Turto vertė“ nustatyta pradinė įkeisto turto vertė, t. y. 28500 Eur. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad išieškotojas yra išreiškęs valią – turto nepardavimo iš varžytinių atveju jį perimti už pirmųjų varžytinių kainą, – kas reiškia, kad išieškotojui perėmus įkeistą turtą iš esmės pilna apimtimi būtų padengta skolininko skola išieškotojui (58 074,18 Eur).

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės argumentai dėl nustatytos turto vertės dydžio 78 000 Eur sumai iš esmės prieštarauja pačios išieškotojos išreikštai pozicijai turto vertės nustatymo klausimu. Iš bylos duomenų matyti, kad skolininkė iniciavo pakartotinį turto vertės nustatymą todėl, kad UAB ,,Ober-haus“ atlikta žemės sklypo 1,2198 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turto vertės ekspertizės nustatyta turto kaina 78 000 Eur sumai, skolininkės nuomone, buvo per maža, t. y. suprastina, kad skolininkė inicijuodama pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę siekė, kad būtų nustatyta didesnė nei 78 000 Eur žemės sklypo vertė. Tačiau, šiuo atveju, neaišku, kodėl, atlikus pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir UAB ,,Turto vertė“ nustačius turto vertę tik 28 500 Eur sumai, o antstoliui ginčijamu patvarkymu turtą įkainojus 78 000 Eur sumai, skolininkė kvestionuoja antstolės nustatytos turto vertės dydį ir laiko, kad mažesnė turto vertės kaina yra teisinga ir pagrįsta. Tokie nepagrįsti ir protingumo kriterijui prieštaraujantys skolininkės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad skolininkė turi tam tikrą suinteresuotumą vykdymo procese (kad įkeistas turtas nebūtų parduotas varžytinėse ir tokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims ir kt.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis teisėta ir pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra pagrindo (337 str. 1 d. 1p., 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos S. V. atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.