Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant skundą padavusio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotajam atstovui J. K.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliotajam atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. buveinė (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija, Inspekcija) Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyr. specialistės 2025 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. NSA-38 (ROIK 25000039203).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyr. specialistės 2025 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. NSA-38 (ROIK 25000039203) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta pagal Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau ir – SĮ) 54 straipsnio 1 dalį ir 57 straipsnį (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) dėl to, kad ji:

1) kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Žemės sklypas) statė ypatingąjį, daugiabučių paskirties statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – Statinys), neturėdama (nesudariusi) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. gegužės 27 d., todėl neturėjo teisės verstis statytojo (užsakovo) statybos veikla pagal SĮ 42 straipsnio 14 dalį. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė SĮ 42 straipsnio 1, 3, 9, 13, 14 dalių, 46 straipsnio 1 dalies ir Statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ar kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 03-207 (toliau ir – Taisyklės), 29 punkto reikalavimus;

2) Žemės sklype statė Statinį statybą leidžiančiame dokumente neatnaujinusi informacijos apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus)), tokiais veiksmais pažeidė SĮ 27 straipsnio 15 dalies reikalavimus.

Už SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 2900 Eur bauda, už SĮ 57 straipsnyje numatytą nusižengimą – 400 Eur bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 38 straipsnio 2 dalies nuostatomis galutinė nuobauda paskirta 2900 Eur dydžio bauda (1 t., b. l. 8-19).

Dėl šio nutarimo UAB “(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. K. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl administracinio nusižengimo, numatyto SĮ 57 straipsnyje, padarymo ir administracinio nusižengimo teiseną juridinio asmens atžvilgiu šioje dalyje nutraukti. Skunde nurodo, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)” (toliau ir – Statytojas) nuosavybės teise valdo kitos paskirties, gyvenamosios teritorijos žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), kurį įsigijo pagal 2020 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2008 m. vasario 5 d. yra išdavusi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl naujo ypatingojo daugiabučių paskirties statinio statybos Žemės sklype. Šiuo metu Statytojas vykdo šio statinio statybą minėtame žemės sklype. Statybą leidžiantis dokumentas išduotas pradiniam statytojui UAB „M“. Pareiškėjas neginčija, kad jis kaip statytojas pažeidė SĮ 42 straipsnio 1, 3, 9, 13, 14 dalyse, 46 straipsnio 1 dalyje nustatytas pareigas ir padarė SĮ 54 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Bylos nagrinėjimo metu pilnai pripažino savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo ir gailisi dėl jo. Tačiau ginčija Statytojui inkriminuojamą SĮ 27 straipsnio 15 dalyje nustatytų pareigų pažeidimą ir SĮ 57 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Pagal tuo metu, kai Statytojas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, galiojusią SĮ 3 straipsnio 2 dalies redakciją (Nr. XIII-2557) statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas). Statytojas 2020 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijęs Žemės sklypo nuosavybės teisę, įgijo ir statytojo teises pagal galiojantį Statybą leidžiantį dokumentą. Bendrovė, įgijusi statytojo teises pagal galiojantį Statybą leidžiantį dokumentą, turėjo teisę pradėti įgyvendinti įgytas statytojo teises bet kuriuo metu ir teisės aktų nustatytu būdu.

2021 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais įstatymas (Nr. XIV-340), kuriuo buvo pakeista Įstatymo 27 straipsnio 15 dalis išdėstant ją nauja redakcija: „15. Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas). Įregistravus statybą leidžiančio dokumento duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. Pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus). Kai prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ši sutartis turi būti pakeista iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios.

Remiantis to paties pakeitimo įstatymo Nr. 1-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 271, 521 straipsniais, įstatymo (Nr. XIV-340) 21 straipsniu, pakeista Įstatymo 27 straipsnio 15 dalies redakcija įsigaliojo nuo 2022 m. lapkričio 1 dienos. Tai reiškia, kad nauja Įstatymo 27 straipsnio 15 dalies redakcija turėtų būti taikoma tiems statybą leidžiantiems dokumentams, kurie išduoti po 2022 m. lapkričio 1 d.

Statytojas statytojo teises pagal galiojantį Statybą leidžiantį dokumentą įgijo dar iki SĮ 27 straipsnio 15 dalies naujos redakcijos įsigaliojimo, todėl jam negali atsirasti pareiga atnaujinti Statybą leidžiančio dokumento duomenų apie statytoją ir Statytojas negali būti laikomas pažeidęs SĮ 27 straipsnio 15 dalyje nustatytą pareigą. Taigi, administracinė teisena dėl Statytojui inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto SĮ 57 straipsnyje, turi būti nutraukta. Nutarime inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas SĮ 57 straipsnyje, grindžiamas tuo, kad Statytojas statybas Žemės sklype pradėjo tik 2022 m. gruodžio 5 d., tačiau skunde pažymima, jog statytojo teises Statytojas įgijo ne pradėjęs Objekto statybą, o įsigijęs Žemės sklypo nuosavybę 2020 metais, kaip tai buvo numatyta SĮ 3 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisės principas lex retro non agit, kuris reiškia, kad įstatymas ar kitas teisės aktas atgal negalioja. Nagrinėjamu atveju Įstatymo 27 straipsnio 15 dalies pažeidimo inkriminavimas Statytojui reikštų, kad įstatymas Statytojo atžvilgiu yra taikomas atgal. Galiausiai šiai dienai Statytojas net neturi techninių galimybių įgyvendinti inkriminuojamos SĮ 27 straipsnio 15 dalies ir atnaujinti Statybą leidžiančio dokumento informacijos apie statytoją (statytojus), kadangi informacinėje sistemoje „Infostatyba“ neįmanoma atnaujinti statybą leidžiančių dokumentų, išduotų dar iki to laiko, kai pradėjo veikti informacinė sistema „Infostatyba“. Šiuo atveju galiojantis Statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas dar 2008 m. vasario 5 d., t. y. iki informacinės sistemos „Infostatyba“ sukūrimo, todėl šiuo metu Statybą leidžiančio dokumento informacijos apie statytoją (statytojus) atnaujinti net nėra įmanoma (1 t., b. l. 3-6).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu, nes priimdama ginčijamą nutarimą, Inspekcija tinkamai įvertino faktus ir aplinkybes, susijusias su administracinio nusižengimo padarymu, argumentuodama nutarime išdėstytu teisiniu reglamentavimu. Sutiktina su pareiškėju, kad ankstesnė SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakcija (galiojusi iki 2021 m. spalio 31 d.) nenumatė Pareiškėjui pareigos atnaujinti informacijos apie statytoją (užsakovą) SLD. Tačiau Pareiškėjas netinkamai aiškina ir taiko naują SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakciją (galiojančią nuo 2021 m. lapkričio 1d.). Pareiškėjas netinkamai aiškina ir neatskiria skirtingų sąvokų, t. y. „statyba“, „statybos darbai“, „statybos užbaigimo procedūros“ ir „statytojo teisės įgyvendinamas“. Tiek pagal SĮ numatytą teisinį reglamentavimą, jo išdėstymą ir struktūrą, tiek pagal Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, (toliau – STR 1.04.04:2017), Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, (toliau – STR 1.05.01:2017) bei Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848, (toliau – STR 1.06.01:2016) teisinį reglamentavimą, jų išdėstymą ir struktūrą, matyti, jog sąvoka „statyba“ yra platesnis terminas, kuris apima „statinio projektavimo procedūros“, „statybos leidimų išdavimo procedūros“, „statybos darbai“, „statybos užbaigimo procedūros“ ir kt., t. y. sąvoka „statyba“ yra visas statybos procesas per se nuo statinio projektavimo iki statybos užbaigimo. „Statytojo teisės įgyvendinamas“ (SĮ 2 straipsnio 99 dalis, 3 straipsnis) taip pat yra statybos proceso dalis, t. y. juo nustatoma, kada asmuo apskritai tampa statytoju ir gali pradėti naudotis visomis tiek SĮ, tiek kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam numatytomis teisėmis ir pareigomis. Tačiau pagal SĮ 3 straipsnį statytojo teisės įgyvendinamumo įgijimas pats savaime nepaneigia (nepanaikina) kituose SĮ straipsniuose ar kituose statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jam numatytas įvykdyti atitinkamas pareigas prieš pradedant vykdyti atitinkamą „statybos“ procedūrą. Prieš pradedant vykdyti atitinkamą „statybos“ procedūrą statytojas privalo ją vykdyti pagal tuo metu galiojančias teisės aktų nuostatas. Pažymi, jog SĮ 27 straipsnio 15 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) numatyta: „<...> Pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus). <...>“. Taigi „statybos“ proceso dalys „statybos darbai“ ir „statybos užbaigimo procedūros“ gali būti vykdomos tik statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (užsakovą). Šiuo konkrečiu atveju nustatyta, ir Pareiškėjas neginčija, kad statybos darbus pagal išduotą SLD jis pradėjo 2022 m. gruodžio 5 d., t. y. jau praėjus vieneriems metams po naujos SĮ 27 straipsnio 15 dalies įsigaliojimo, todėl Pareiškėjas privalėjo prieš pradėdamas statybos darbus atnaujinti informaciją apie statytoją (užsakovą) SLD. Inspekcijos nuomone, Nutarimas yra pagrįstas byloje surinktais įrodymais, patvirtintas nurodytomis teisės normomis, todėl jo naikinti ar pakeisti (paskiriant mažesnį baudos dydį) nėra teisinio pagrindo. Prašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti ir Inspekcijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. NSA-38 (ROIK: 25000039203) palikti nepakeistą (1 t., b. l. 39-43).

Bylos nagrinėjimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad teismui teikia papildomus duomenis į bylą: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 17 d. dieną išduotą leidimą aptverti, kasti Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo Pareiškėjui buvo leista vykdyti kasimo darbus Pareiškėjo nuosavybės teise valdomame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas – (duomenys neskelbtini)) ir kuris išduotas 2008 m. vasario 5 d. statybą leidžiančio dokumento Nr. ((duomenys neskelbtini)) pagrindu; 2020 m. spalio 1 d. sutartį, kuri sudaryta tarp Pareiškėjo ir kaimyninio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), besiribojančio su Žemės sklypu, savininkės P. P. dėl pareiškėjo bei P. P. valdomuose žemės sklypuose esančių medžių sutvarkymo; UAB „N“ 2020 m. lapkričio 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą MNC Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išrašyta už Žemės sklype vykdytus statybos darbus (žemės darbus); 2021 m. spalio 21 d. mechanizmų ir įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaryta tarp Pareiškėjo ir UAB „A“ dėl statybinės technikos ir mechanizmų, reikalingų statybos darbų vykdymui Žemės sklype, nuomos; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 8 d. šaukimą atvykti Nr. A51-130531/22(1.1.50E-VŠT) (žr. priedą Nr. 5), kuriuo Pareiškėjas kviečiamas atvykti administracinio nusižengimo protokolo surašymui, kadangi Pareiškėjas, vykdydamas statybos darbus (žemės darbus) Žemės sklype, buvo neaptvėręs statybvietės statybine tvora; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N- 9160-2022, kuriuo konstatuota, kad Pareiškėjas, vykdydamas statybos darbus (žemės darbus) Žemės sklype, buvo neaptvėręs statybvietės statybine tvora. Papildomai paaiškino, kad teikiami rašytiniai įrodymai (dokumentai) patvirtina Pareiškėjo skunde dėstomus argumentus, kad Pareiškėjas savo, kaip statytojo, teises bei pareigas pagal 2008 m. vasario 5 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo įgyvendinti nedelsiant po to, kai 2020 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo Žemės sklypo nuosavybės teisę, o kartu ir statytojo teises bei pareigas pagal minimą statybą leidžiantį dokumentą. Pridedami rašytiniai įrodymai (dokumentai) patvirtina, kad jau nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio Žemės sklype bendrovė vykdė statybos darbus (žemės darbus, parengiamuosius statybvietės įrengimo darbus, kt.), kurių nebūtų galėjusi vykdyti, neturėdama statytojo teisių pagal 2008 m. vasario 5 d. statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 1-20).

Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J. K. paaiškino, kad savo skundą palaiko jame išdėstytais motyvais ir argumentais. Ginčas kilęs tik dėl dalies Inspekcijos 2025 m. liepos 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje, o būtent – toje apimtyje, kur UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra inkriminuojamas SĮ 27 straipsnio 15 dalies pažeidimas. Neva bendrovė vykdė statybą pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, neatnaujinusi statybą leidžiančio dokumento duomenų apie statytoją. Skunde yra išdėstyti argumentai, kodėl toks inkriminuojamas pažeidimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas statytojo teises ir pareigas įgijo ir pradėjo jomis naudotis ne cituojamos teisės akto nuostatos galiojimo metu, o gerokai iki cituojamo teisės akto įsigaliojimo. Pareiškėjas statytojo teises įgijo 2020 m. rugsėjo 15 d., kai įgijo nuosavybės teisę į tuometinį žemės sklypą. Tiek skunde dėstomos aplinkybės, tiek į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pilnai patvirtina, kad pareiškėjas savo teisėmis naudojosi ir jas įgyvendino nuo pat 2020 m. rugsėjo mėnesio. Naujai priimta statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalies redakcija niekaip neapribojo ir nesukūrė pareiškėjui papildomų pareigų atnaujinti statybą leidžiančio dokumento duomenis apie statytoją. Inkriminuojamas bendrovei pažeidimas gali sukelti sunkiai įgyvendinamas pasekmes – pareigą atnaujinti statybą leidžiantį dokumentą. Tai gali būti fiziškai neįmanoma. Šiai dienai dalis statomo objekto jau yra realizuota fiziniams ir juridiniams asmenims. Objekte yra per šimtą turtinių vienetų. Objektai šiai dienai priklauso ne pareiškėjui, o keliasdešimčiai skirtingų subjektų. Šiai dienai atnaujinant statybą leidžiančio dokumento duomenis, pareiškėjas net nebegalėtų būti vienas statytojas. Turėtų būti įtraukti visi žemės sklypo bendrasavininkiai (fiziniai ir juridiniai asmenys), o jų jau yra keliasdešimt. Dėl to nebus galima įvykdyti statybos užbaigimo procedūrų. Dėl to ir inicijavo šią bylą. Kitą pažeidimą bendrovė pilnai pripažino ir dėl jo gailisi. Šio pažeidimo pasekmes jau yra pašalinusi. Supranta, kad skundo tenkinimas dėl apskųstos nutarimo dalies niekaip neįtakotų galutinės paskirtos piniginės baudos. Tačiau bendrovei aktualu ne paskirta piniginė nuobauda, o tai, kokias pasekmes sukelia šis nutarimas. Žemės sklypas ir statytojo teisės įgyti 2020 m. rugsėjo 15 d., kai prievolė atnaujinti statybą leidžiančio dokumento duomenis apie statytoją jokia apimtimi neegzistavo. Kaip tą reikėtų įgyvendinti šiai dienai, jis net nežino. Kiek kalbėjosi su informacinės sistemos „Infostatyba“ administratoriumi, jis pasakė, kad praktiškai net nėra tokios galimybės atnaujinti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu to statybą leidžiančio dokumento duomenys neįregistruoti informacinėje sistemoje. Šiuo atveju statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas 2008 m., kai net neveikė pati informacinė sistema. Statyba yra tik sudėtinė statytojo teisių ir pareigų realizavimo dalis. Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalis nekalba apie statybą kaip sudėtinę proceso dalį. Ji kalba apie tai, kad privaloma atnaujinti duomenis apie statytoją. Duomenys atnaujinami ne apie statybos darbus, o apie statytoją. Šiuo atveju statytojas jau buvo pradėjęs statybos darbus ir teisėtai juos įvykdė. Statybos darbus bendrovė pradėjo 2020 m. rugsėjo mėnesį. Buvo vykdomi žemės parengimo darbai. Objektas buvo itin sudėtingas dėl savo reljefo, todėl nebuvo įmanoma pradėti paties statinio statybų. Tai yra užfiksuota kitoje administracinio nusižengimo byloje. Inspekcija laikosi pozicijos, kad statybos darbai buvo pradėti 2022 m. gruodžio mėnesį. Šio fakto neginčija, tačiau parengiamieji darbai buvo pradėti gerokai anksčiau. Tų darbų nebūtų galėję pradėti, jeigu nebūtų turėję statybą leidžiančio dokumento. Bendrovė laikosi pozicijos, kad statybos darbus jau buvo pradėjusi iki SĮ 27 straipsnio 15 dalies naujos redakcijos įsigaliojimo. Asmeniškai laikosi pozicijos, kad Inspekcijos reikalavimas atnaujinti duomenis apie statytoją yra nepagrįstas, perteklinis ir neteisėtas. Jeigu bus palaikoma Inspekcijos pozicija, pareiškėjui taps neįmanoma įgyvendinti statybos užbaigimo procedūrų.

Institucijos įgaliotasis atstovas A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Jį priimdami vadovavosi statybos patikrinimo aktu, kuris šiai dienai yra galiojantis ir nenuginčytas, o taip pat ir neapskųstas administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad šis aktas nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas arba pats klysta, arba bando klaidinti teismą. Statybos patikrinimo aktas, o ne ginčijamas nutarimas bendrovei sukelia teisines pasekmes. SĮ 27 straipsnio 15 dalyje numatyta prievolė atnaujinti duomenis apie statytoją. Sutinka, kad 2008 m. išduotas statybą leidžiantis dokumentas yra galiojantis, tačiau įsigijus sklypą ar statybvietę su galiojančiu statybos leidimu, prievolė atnaujinti duomenis apie statytoją buvo įsigaliojusi dar nuo 2017 m. Tos prievolės statytojas ir neįvykdė, todėl kilo ir tolimesnės pasekmės. Statytojas negalėjo įvesti į ,,Infostatyba“ jokių duomenų, nes statybos leidimas buvo prieš tai buvusių savininkų. Norėdamas atnaujinti tuos duomenis, statytojas privalėjo kreiptis į statybos leidimą išdavusią instituciją atskiru prašymu. Statybos leidimas išduodamas ne statybos inspekcijos, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalėjo atnaujinti tuos duomenis, suteikiant galimybę statytojui atnaujinti duomenis informacinėje sistemoje. Statybų inspekcija, vykdydama statybų kontrolės įstatymo nuostatas, tikrino statybos leidimo išdavimo teisėtumą ir jo pagrindu atliktus vėlesnius veiksmus ir darbus. Buvo nustatyta, kad statytojas nebuvo apsidraudęs civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat ,,Infostatyba“ sistemoje nėra pakeistas statytojas. Statybą vykdo visiškai kitas statytojas, nei nurodytas leidime. Būtent už tai ir buvo inkriminuoti du nusižengimai. Juos pagrindžiantys duomenys yra nustatyti iš konkretaus statybos tikrinimo akto, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Jo apskundimo terminas yra sutrumpintas įstatymu, jis turėjo trisdešimties dienų apskundimo terminą. Pareiškėjas šio dalyko nėra padaręs iki šiol, todėl mano, kad administracinė nuobauda yra paskirta teisėtai ir teisingai. Statytojas bando įrodyti, kad statybos darbus jis pradėjo vykdyti ženkliai anksčiau negu atsirado 2021 m. statybos įstatymo nuostatų pakeitimas. Tačiau statytojo pakeitimo statybos leidime prievolė statytojui iš esmės yra atsiradusi dar prieš įsigyjant tą objektą (žemės sklypą) ir tą statybos objektą. Dar 2017 m. buvo įtvirtinta nuostata, kad yra privalu įsigijus objektą su statybos leidimu atnaujinti duomenis statybos leidimą išdavusioje institucijoje. Šio dalyko statytojas ir šiai dienai nėra įgyvendinęs. Įsigydamas objektą su statybos leidimu, pareiškėjas privalėjo atnaujinti duomenis. Jeigu statytojas būtų atnaujinęs duomenis apie statybos leidimo išdavimą, tai jam būtų buvusi suteikta prieiga informacinėje sistemoje ,,Infostatyba“. Ten jis privalėtų informuoti apie statybos darbų pradžią, apie pasamdytus rangovus, apie subrangovus. Visa stebėsena vykdoma per informacinę sistemą ,,Infostatyba“. Juridiniam asmeniui nepavyko pateikti informacijos apie statybos darbų pradžią, nes nėra atnaujintas statybos leidimas ir nėra tokios prieigos. Inspekcija vykdydama dokumentų patikrinimą vadovaujasi esamais statybos dokumentais. Jeigu statybų darbų žurnale yra nurodyta statybų darbų pradžia 2022 m., tai Inspekcija ir vadovaujasi tuo įrašu, kuris, preziumuojama, kad yra teisėtas. Dėl to ir taikoma atsakomybė pagal 2022 m. įstatyminį reglamentavimą. Jei statybos darbai buvo pradėti ženkliai anksčiau, kyla klausimas apie statybos darbų forminimo neatitikimus. Inspekcija vadovaujasi dokumentais, kuriuose yra aiškiai nurodyta, kada yra statybų pradžia, ir pagal tai taiko teisės aktus. Pareiškėjas įgijo prievolę atnaujinti informaciją apie statytoją prieš pirmą įrašą statybų žurnale. Supranta, kad ne visada būtina pildyti statybų žurnalą, žemės darbams statybų žurnalas nėra būtinas. Inspekcijos nuomone, statytojas darbus pradėjo tada, kada buvo pradėtas pildyti statybų darbų žurnalas. Tai buvo parengiamieji darbai, o ne statybos darbai. Statytojas pats deklaravo, kad statybos darbus pradėjo 2022 m. Pagal statybų žurnalą konstatuojama, kad statybų darbų pradžia buvo 2022 m., kai jau galiojo 2021 m. statybų įstatymo redakcijos nuostatos. Statybų darbų pradžią pats statytojas įvardina 2022 m. gruodžio 1 d.

Skundas netenkintinas.

Statybų įstatymo 54 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už statinio projektavimą, statinio projekto ar statinio ekspertizės atlikimą, statinio statybą, statinio projektavimo ar statybos valdymą neturint teisės verstis šia veikla. Už šį nusižengimą juridiniams asmenims skiriama bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų.

SĮ 42 straipsnio 1 dalis numato, kad statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statytojo (užsakovo) (kai statyba vykdoma ūkio būdu) civilinė atsakomybė, statinio statybos, rekonstravimo, remonto, atnaujinimo (modernizavimo), griovimo ir kultūros paveldo statinio tvarkomieji statybos darbai ir civilinė atsakomybė draudžiami privalomuoju draudimu, neatsižvelgiant į statinio projektavimo ir statybos finansavimo šaltinius, statinio nuosavybės formą bei statinio projektuotojo, statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo, statinio (dalies) ekspertizės rangovo, statinio statybos techninio prižiūrėtojo, statybos rangovo ir statytojo (užsakovo) juridinį statusą.

SĮ 42 straipsnio 14 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis buvo nutraukta ar pasibaigė anksčiau, negu nurodyta draudimo liudijime (polise), draudėjas per 10 darbo dienų privalo sudaryti naują draudimo sutartį. Veiklos vykdymas be draudimo sutarties laikomas veiklos vykdymu neturint teisės verstis šia veikla.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė pagal šį straipsnį kildinama iš Inspekcijos statybos patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2025 m. gegužės 27 d. žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė ypatingojo daugiabučių paskirties statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybą neturėdama statytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties, tuo pažeidžiant SĮ 42 straipsnio 1, 3, 9, 13, 14 dalių nuostatas. Iš aukščiau minėto SĮ 42 straipsnio 14 dalies nuostatų išeina, kad privalomojo statytojui civilinės atsakomybės draudimo neturėjimas vykdant statybų veiklą prilyginamas veiklos vykdymui neturint tokios teisės. Atitinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyta Statinio statyba neturint privalomojo civilinės atsakomybės draudimo pagrįstai buvo kvalifikuojama kaip statinio statyba neturint teisės verstis ša veikla, t. y. SĮ 54 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas.

Kadangi pareiškėjas visiškai pripažįsta kaltę dėl šio nusižengimo ir neginčija nei nustatytų faktinių aplinkybių, nei veikos kvalifikavimo, nei paskirtos administracinės nuobaudos, teismas plačiau šio nusižengimo neanalizuoja.

Esminis ginčas šioje byloje, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrįstai nubausta pagal Statybų įstatymo 57 straipsnį.

SĮ 57 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) numatė administracinę atsakomybę juridiniam asmeniui už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus. Už šį nusižengimą juridiniam asmeniui buvo numatyta bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų.

Teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktų reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybė pagal šį straipsnį kildinama iš SĮ 27 straipsnio 15 dalies reikalavimų pažeidimo.

Šiuo metu galiojanti SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakcija be kita ko numato, jog pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus)). Kai prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ši sutartis turi būti pakeista iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios. Ši nuostata įstatymo leidėjo buvo įtvirtinta 2021 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 3, 8, 10, 12, 19, 22, 24, 27, 28, 33, 34, 39, 42, 46, 49, 53 straipsnių, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27-1, 52-1 straipsniais įstatymu Nr. XIV-340 (TAR, 2021-06-04, Nr. 2021-12948), ir įsigaliojo nuo 2021 m. lapkričio 1 d.

Iki 2021 m. lapkričio 1 d. galiojo SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakcija, be kita ko numatanti, kad pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Kai prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą pasirašyta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis, ši sutartis turi būti pakeista iki šių statybos darbų ir (ar) statybos užbaigimo procedūrų pradžios (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 30 d.).

Pareiškėjas kategoriškai nesutinka, kad nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomai Statinio statybai gali būti taikomi nuo 2021 m. lapkričio 1 d. galiojančios SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakcijos reikalavimai, atsižvelgiant, kad bendrovė statytojo teises ir statusą įgijo iki šios redakcijos įsigaliojimo 2020 m. rugsėjo 15 d. pasirašytos Žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o pats statybos leidimas statybai minėtame sklype buvo išduotas dar anksčiau – 2008 m. vasario 5 d. Su šia pozicija kategoriškai nesutinka Inspekcija, nurodydama, kad pareiškėjas be reikalo tapatina statytojo teisių įgijimo ir statybos darbų pradžios momentą. Nuo 2021 m. lapkričio 1 d. galiojančios SĮ 27 straipsnio 15 dalies reikalavimų taikymą pareiškėjo atžvilgiu lėmė ne momentas, kada pareiškėjas kartu su Žemės sklypu, kuris turi galiojantį statybos leidimą minėtame sklype, įgijo statytojo teises, o kada buvo realiai pradėti Statinio statybos darbai.

Teismas sutinka su Pareiškėjo pozicija, kad iki 2021 m. spalio 31 d. Statybų įstatyme jokia forma nebuvo įtvirtintas reikalavimas statybą leidžiančiame dokumente (SLD) pakeisti (atnaujinti) informaciją apie statytoją (užsakovą), jei šis pasikeitė. Teismas neginčija ir fakto, kad statytojo teises UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo nuo 2020 m. rugsėjo 15 d., kai įgijo Žemės sklypą su galiojančiu statybos leidimu daugiabučiui, t. y. iki reikalavimo atnaujinti informaciją SLD apie pasikeitusį statytoją įtvirtinimo Statybos įstatyme.

Teisinio reguliavimo srityje iš tiesų galioja principas lex retro non agit, reiškiantis, jog teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998 m. kovo 25 d. nutarimas). Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje teisiškai reikšmingas faktas, lemiantis konkrečios SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakcijos taikymą, yra ne momentas, kada bendrovė įgijo statytojo teises, o momentas – kada jas realizavo, faktiškai pradėdama Statinio statybos darbus. Nagrinėjamas atvejis parodo, kad statybos leidimas žemės sklypo savininko (savininkų) gali būti nerealizuojamas dešimtmečius, tačiau tai nereiškia, kad sklypo savininkas ir statybą leidžiančio dokumento turėtojas, nusprendęs galiausiai pradėti statinio statybą, gali taikyti statybos proceso reglamentavimą, galiojusį leidimo išdavimo metu ar jam pačiam priimtinu laikotarpiu, o ne realiuoju statybos darbų proceso metu, jei įstatymas tiesiogiai to nenumato, įtvirtindamas aktualaus reglamentavimo taikymo išimtis. Nagrinėjamu atveju Įstatymas Nr. XIV-340, įvirtinęs naująją SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakciją, nenumatė jos taikymo išimčių.

Šiame kontekste aktualios ir analizuotinos statybos įstatyme naudojamų sąvokos: statybos darbai, statytojo teisių įgyvendinimas ir statytojo teisių atlikti statybos darbus įgyvendinimas.

SĮ prasme Statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (SĮ 2 straipsnio 85 dalis). Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis (fiziniai) asmuo (asmenys), juridinis (juridiniai) asmuo (asmenys) ar kita (kitos) užsienio organizacija (organizacijos), kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai) (SĮ 2 straipsnio 99 dalis).

SĮ 3 straipsnio 2 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d., t. y. bylai aktualiu žemės sklypo įsigijimo metu) numatė, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais.

Panašus reglamentavimas numatytas ir šiuo metu galiojančioje SĮ 3 straipsnio 2 dalies redakcijoje, numatančioje, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) naujai statomas ar rekonstruojamas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir (ar) naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, išskyrus aplinkos ministro nustatytus atvejus, kai nėra suformuoti žemės sklypai, bet yra gautas valstybinės žemės patikėtinio sutikimas; atliekant kitus statybos darbus (atnaujinant (modernizuojant), remontuojant ar griaunant statinį) ar statinių pakeitimus (keičiant statinio (jo dalies) paskirtį, formuojant nekilnojamojo turto kadastro objektus) privaloma gauti žemės sklypo (teritorijos) savininko ar valstybinės žemės patikėtinio sutikimą šiame įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytais atvejais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Tačiau 3 straipsnis yra papildytas 2¹ dalimi (įsigaliojusia nuo 2024 m. lapkričio 1 d.), numatančia, kad statytojo teisė vykdyti statybos darbus įgyvendinama pranešus apie statybos pradžią (kai tai privaloma) ir įvykdžius kitus šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokiu būdu iš esmės įstatymų leidėjas atskyrė statytojo teisės įgyvendinimo atsiradimo pagrindus ir statytojo teisės atlikti statybos darbus įgyvendinimo pradžios momentą, nauju įstatyminiu reglamentavimu akcentuodamas, kad tai nėra tapatūs dalykai.

Kaip minėta, pareiškėjas akcentuoja statytojo teisių įgijimo momentą, reikalaudamas taikyti jo metu galiojusią Statybos įstatymo redakciją ir joje įtvirtintus reikalavimus Statytojo vykdomai veiklai. Teismas neginčija, kad statytojo teises ir statusą UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai įgijo 2020 m. rugsėjo 15 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. vasario 5 d. išduoto ir tebegaliojančio statybą minėtame sklype leidžiančio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Tačiau šioje byloje aktualūs ne tik Statytojo teisių įgyvendinimo atsiradimo pagrindai, numatyti SĮ 3 straipsnio 2 dalyje, bet ir jų įgyvendinimo tvarka. Statybos proceso sudėtinė dalis yra statybos darbai. Statytojo teisės vykdyti statybos darbus įgyvendinimui yra aktualios ne tik SĮ 3 straipsnio nuostatos. Šios teisės įgyvendinimo tvarka ribojama papildomų statybos įstatymo reikalavimų.

Pagal šiai dienai galiojančio SĮ 14 straipsnio 12 dalį Statytojas (užsakovas) privalo šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais pranešti apie statybos pradžią, o pagal SĮ 14 straipsnio 14 dalį nepradėti statybos, kol apie statybos pradžią nepateikta informacija šios dalies 12 punkte nustatyta tvarka.

Bylos duomenimis, SĮ nustatyta tvarka pranešimas apie statybos pradžią, rangovo (-ų) ir pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymą ar paskyrimą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateiktas tik 2022 m. gruodžio 8 d., registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 70), pačiame pranešime nurodoma, kad statybos darbų pradžia 2022 m. gruodžio 1 d. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85-87), pagal statybos darbų žurnalo duomenis faktiškai jie pradėti tik 2022 m. gruodžio 5 d. (1 t., b. l. 163-203).

Pažymėtina, kad ir 2022 m. gruodžio 8 d. galiojusi SĮ 14 straipsnio redakcija iš esmės numatė analogišką reglamentavimą statybos darbų pradžiai. Tuometinė SĮ 14 straipsnio 12 dalies redakcija numatė, kad Statytojas (užsakovas) privalo: statant naujus ar rekonstruojant, griaunant ypatinguosius ir neypatinguosius statinius, atnaujinant (modernizuojant) pastatus, per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir pasamdytą ar paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą, statinio statybos techninį prižiūrėtoją ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios, apie naujo rangovo, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovo, statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninio prižiūrėtojo pasamdymą ar paskyrimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų pasamdymo ar paskyrimo dienos. Raštu pateiktą šiame punkte nurodytą informaciją Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos iki statybos pradžios paskelbia Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“; o 14 straipsnio 14 dalis analogiškai draudė pradėti statybą, kol apie statybos pradžią nepateikta informacija šios dalies 12 punkte nustatyta tvarka. Tik 2022 m. gruodžio 8 d. teikdama pranešimą apie statybos darbų pradžią, Bendrovė aiškiai deklaravo ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 1 d. de facto pradedanti įgyvendinti statytojo teisę vykdyti Statinio statybos darbus.

Faktiškai statybos darbai pagal Statybų darbų žurnalo Nr. 1 F-7 duomenis pradėti ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 5 d., t. y. jau galiojant naujai SĮ 27 straipsnio 15 dalies redakcijai, todėl Inspekcija pagrįstai vertino, kad statytojas, faktiškai pradėdamas įgyvendinti statytojo teisę vykdyti statybos darbus, turėjo remtis tuo metu galiojančiomis statybos procesą reglamentuojančiomis teisės normomis.

Pareiškėjas teigė, kad savo kaip statytojo teises jis pradėjo įgyvendinti jau nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio, bylai aktualiame Žemės sklype pradėdamas vykdyti statybos darbus (parengiamuosius statybvietės įrengimo darbus, žemės darbus ir t.t.), pateikė tai patvirtinančius dokumentus (Vilniaus miesto savivaldybės 2020 m. rugsėjo 17 d. leidimą aptverti teritoriją, vykdyti kasimo darbus, 2020 m. lapkričio 17 d. atliktų žemės darbų aktą, šių darbų atlikimui reikalingos įrangos 2021 m. spalio 21 d. nuomos sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ir pan.).

Tačiau tai nebuvo statybos darbai SĮ prasme. Statybos įstatymas atskiria statybos ir žemės sklypo tvarkymo darbus. Statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose (SĮ 2 straipsnio 90 dalis). Statybos sklypo tvarkymas – sklypo reljefo formavimas (žeminimas, aukštinimas, lyginimas), sklypo inžinerinių tinklų ir sklypo susisiekimo komunikacijų tiesimas, žaidimų ar kitų aikštelių įrengimas, tvorų tvėrimas, apželdinimas (SĮ 2 straipsnio 97 dalis). Tuo metu Statybos pradžia – diena, kai rangovas po statybvietės priėmimo iš statytojo (užsakovo) pradėjo vykdyti statybos darbus (vykdant darbus rangos būdu) arba kai statytojas (užsakovas) pradėjo vykdyti statybos darbus ūkio būdu (SĮ 2 straipsnio 93 dalis).

Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad statybų pradžia yra laikoma būtent statybos darbų atlikimo pradžia, o ne parengiamųjų darbų pradžia. Iš byloje pateiktos 2022 m. lapkričio 22 d. Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Statytojas (užsakovas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo rangovui statybos aikštelę perduoti iki 2022 m. gruodžio 1 d. (1 t., b. l. 88-117). Tokiu būdu visi su Statinio statyba siejami ir patikrinimą atlikusiai Inspekcijai teikti dokumentai liudija, kad Statinio statybos darbai buvo pradėti ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 1 d. Būtent apie statybos darbus kalbama ir SĮ 27 straipsnio 15 dalyje, numatančioje, kad statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus). Institucija pagrįstai pažymėjo, kad Statytojas savo teises įgyvendina įvairiuose statybos proceso etapuose, apimančiuose tiek statinio projektavimą, tiek statybos leidimų išdavimo procedūras, tiek paruošiamuosius ir pagrindinius statybos darbus ir t.t., tačiau nagrinėjamoje byloje aktuali jo teisės įgyvendinti būtent statinio statybos darbus (vieno iš statybos proceso etapų) tvarka. Pareiškėjas įgyvendindamas statytojo teisę galėjo vykdyti žemės sklypo tvarkymo, statybvietės paruošimo darbus ir neatnaujinęs informacijos apie statytoją, net gavo šiems darbams leidimus iš savivaldybės administracijos, nes tai nebuvo statinio statybos darbai SĮ prasme, tačiau pagal oficialią statybos dokumentaciją statinio statybos buvo pradėtos ne anksčiau kaip 2022 m. gruodžio 5 d., atitinkamai ši data pagrįstai pagal cituotas SĮ nuostatas Inspekcijos buvo laikoma oficialia statybos darbų pradžia ir statytojo atžvilgiu taikomas statybos darbų pradžios dienai aktualus reglamentavimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybė kildinama iš statytojo teisės įgyvendinti statybos darbus pradžios momento, kurio teisėtumas tiek pagal 2022 m. gruodį galiojusį reglamentavimą, tiek dabar yra siejamas su pareiga prieš tai pranešti apie statybos pradžią SĮ nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Statytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradėdamas statybos darbus nuo 2022 m. gruodžio 5 d., neatnaujinęs statybą leidžiančiame dokumente duomenų apie statytoją, pažeidė SĮ 27 straipsnio 15 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. lapkričio 1 d.) ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal SĮ 57 straipsnį. Nors padarytas nusižengimas vertinamas kaip trunkamasis ir laikoma, kad jis prasidėjo 2022 m. gruodžio 5 d. ir baigėsi 2025 m. gegužės 27 d. (Statybos patikrinimo akto surašymo dieną), bendrovė administracinėn atsakomybėn traukiama ne pagal 2025 m. gegužės 27 d. galiojusią SĮ 57 straipsnio redakciją, o pagal redakciją, galiojusią iki 2024 m. balandžio 30 d.), kuri galiojo trunkamosios veikos padarymo metu, bet už analogišką nusižengimą numatė švelnesnę sankciją.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustačius jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (ir nustačius jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, už SĮ 57 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2024 m. balandžio 30 d.) numatytą nusižengimą buvo paskirta nežymiai sankcijos minimumą viršijanti 400 Eur dydžio bauda. Teismui nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjas nubaustas per griežta, ir keisti nuobaudos dydį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundo netenkinti.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vyr. specialistės 2025 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. NSA-38 (ROIK 25000039203) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.