- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- ATP-856-380/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02514-2014-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- G. P.
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. P. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. P. 2014 m. birželio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. birželio 21 d., 17.26 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (girtumas – 1,66 promilės), nesilaikė visų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusia ta pačia kryptimi automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galą, eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Automobiliui nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, automobilis nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojas nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą, kuriuo G. P. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. administracinę nuobaudą – 4500 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m.; pagal ATPK 123 str. 1 d. – 100 Lt baudą; pagal ATPK 123 str. 5 d. – 100 Lt baudą, pagal ATPK 124¹ str. 7 d. – 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda – 4500 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 m.
Šalies argumentai
G. P. atstovas advokatas Arūnas Koskus apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą ir administracinę bylą nutraukti arba pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo, paskiriant 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pusei metų. Prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, iškviesti liudytoju buvusį policijos pareigūną, kuris po eismo įvykio alkotesteriu nustatė G. P. girtumo laipsnį. Būtent šio pareigūno parodymai turi esminės reikšmės nustatinėjant ar apeliantas yra trauktinas administracinėn atsakomybėn. Šio policijos pareigūno parodymai gali patvirtinti arba paneigti ar buvo laikomasi girtumo laipsnio nustatymo taisyklių, ar buvo suteikta galimybė tikrintis girtumą pakartotinai alkotesteriu, ar buvo sudarytos sąlygos asmeniui tikrintis girtumą medicinos įstaigoje. Neapklausus liudytojo, kurio parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį. G. P. neigė buvęs neblaivus, norėjo pasitikrinti girtumo laipsnį medicinos įstaigoje. Mano, kad alkotesterio rodmenims įtakos galėjo turėti tai, kad apeliantas prieš pat matuojantis girtumą buvo rūkęs cigaretes, tačiau pirmosios instancijos teismas tai įvertino kaip gynybos būdą. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Teismas nešaukdamas į teismo posėdį policijos pareigūno, kuris tikrino apelianto girtumo lygį, iš esmės net nesistengė šalinti prieštaravimų tarp G. P. parodymų ir kitų byloje esančių įrodymų. Teigia, kad G. P. teisės, įtvirtintos ATPK 272 str., buvo pažeistos iš esmės. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin apsunkintų apelianto galimybę vykdyti autorines sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai yra vienas iš pagrindinių G. P. uždarbio šaltinių. Be to, G. P. yra asmuo, nuo kurio priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų projektų kuravimas bei pats jų kūrimas. Teisės vairuoti transporto priemones turėjimas G. P. yra esminės reikšmės.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą. G. P. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t. y. būdamas neblaivus vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G. P. administracinė nuobauda paskirta už ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., numatytų pažeidimų padarymą. Apeliantas prašo administracinę bylą nutraukti, tačiau ginčija tik girtumo nustatymą.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Pirmosios instancijos teismas objektyviai ir visapusiškai ištyręs įrodymus, pagrįstai nustatė, kad G. P. 2014 m. birželio 21 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. 2014 m. birželio 21 d., 17.38 val., buvo tikrinamas G. P. blaivumas alkotesteriu „Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir buvo nustatytas 1,66 promilių girtumo laipsnis (b. l. 14). Policijos pareigūnai G. P. blaivumą tikrino tinkamu naudoti alkotesteriu (b. l. 15). G. P. teismo posėdžio metu teigė, jog automobilį vairavo būdamas blaivus (b. l. 58), mano, kad alkotesteris galėjo būti sugedęs (b. l. 41). Tačiau šiuos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigia liudytojai Ž. M., A. Š., E. A., alkotesterio patikros sertifikatas, patikrinimo alkotesteriu rodmenys. Liudytojas Ž. M. teismo posėdžio metu parodė, kad gavo pranešimą, jog įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo neblaivus vairuotojas. Vairuotojo girtumas buvo nustatytas kitų kolegų. Alkotesterio parodymai buvo užfiksuoti. G. P. nebuvo sulaikytas, todėl galėjo vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumą (b. l. 40-41). Liudytojas A. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą į įvykio vietą, G. P. neblaivumas buvo patikrintas. Bendraujant su G. P. jautėsi stiprus alkoholio kvapas (b. l. 58-59). E. A. paaiškinime nurodė, kad atsitrenkusio automobilio vairuotojas buvo neblaivus (b. l. 21). G. P. pasirašė po patikrinimo alkotesteriu rezultatu, administracinio teisės pažeidimo protokolu, neprieštaravo dėl nustatyto girtumo. Įvertinus šias aplinkybes, sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. P. įvykio metu buvo neblaivus. Todėl G. P. nesutikdamas su alkotesterio parodymais galėjo vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą.
G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepasiėmė dokumentų, todėl jų negalėjo pateikti policijos pareigūnui. Atsitrenkė į kitą automobilį dėl kito automobilio vairuotojo chuliganiško elgesio. Priešais važiuojantis automobilis staigiai stabdė prieš greitį ribojančius kalnelius. Jis bandė išvengti susidūrimo, suko į šoną, tačiau atsitrenkė į automobilį (b. l. 41, 57-58). Policijos pareigūnai Ž. M. ir A. Š. patvirtino, jog G. P. nepateikė valstybinės techninės apžiūros, automobilio draudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairuotojo pažymėjimo ir automobilio registracijos liudijimo. Kelių eismo taisyklių 132 p. numatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. E. A. paaiškinime nurodė, kad važiuodamas automobiliu, pristabdė prieš greitį ribojančius kalnelius ir pajuto smūgį į automobilio galą (b. l. 21). Tai, kad G. P. nepasirinko saugaus atstumo ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galą patvirtina eismo įvykio vietos planas (b. l. 22-23), abiejų automobilių sugadinimai užfiksuoti fotonuotraukose (b. l. 16-18). Taigi pagrįstai nustatyta, kad G. P. automobilį vairavo neblaivus, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį, abu automobiliai apgadinti.
Apelianto argumentas, kad teismas neapklausė policijos pareigūno, kuris po eismo įvykio alkotesteriu nustatė G. P. girtumo laipsnį, nepaneigia alkotesterio parodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jų pakanka apelianto kaltei dėl ATPK 127 str. 3 d., 123 str. 1 d., 123 str. 5 d., 124¹ str. 7 d., nustatytų pažeidimų padarymo pagrįsti.
G. P. prašo pakeisti minėtą nutarimą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo, paskiriant 4500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu pusei metų.
ATPK 30¹ str. numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas. Nesant visų šių sąlygų, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama.
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos G. P. paskyrimo įvertino tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, administracinės teisės pažeidimą padarė būdamas neblaivus ir paskyrė jam sankcijoje numatytų nuobaudų vidurkį. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad G. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas itin apsunkintų galimybę vykdyti autorines sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios yra vienas iš pagrindinių G. P. uždarbio šaltinių, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išimtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga, G. P. privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, nepažeidinėti Kelių eismo taisykles, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus. G. P. ne vieną kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 9-13). Tai neigiamai apibūdina G. P. asmenybę, rodo, jog anksčiau taikytos administracinės nuobaudos – baudos teigiamos įtakos nepadarė, jis nesilaiko Kelių eismo taisyklių.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
G. P. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apelianto prašymas, sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, netenkintinas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. P. atstovo advokato Arūno Koskaus apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.