- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-20
- Bylos Nr.
- A-143-1085-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Akija“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Akija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Akija“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Akija“ (toliau – pareiškėjas, UAB ,,Akija“, apeliantas) skundu (b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovas, Tarnyba) 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 3K09/98 ir nutraukti bylą.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu atsakovo nutarimu įmonei paskirta 4 000 Lt bauda už tai, jog pardavėja, tinkamai nepatikrinusi, ar asmuo yra pilnametis, 2009 m. balandžio 24 d. dirbdama UAB „Akija“ prekybiniame kioske, esančiame Šiauliuose, Dainų g. 58 a, pardavė jam cigarečių pakelį. Pardavėjai paskirta 500 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo padarymą. Teigė, jog įmonei paskirtos baudos pasekmės atiteks tai pačiai pardavėjai, kuri už tą patį pažeidimą jau buvo bausta kaip fizinis asmuo, nes su pardavėja įmonė yra sudariusi materialinės atsakomybės sutartį. Šioje sutartyje nurodyta, kad pardavėja materialiai atsakinga už savo veiksmus ir turi sumokėti baudas ir kitus nuostolius, kuriuos gali patirti įmonė, kai pardavėja veikė neteisėtai. Be to, pardavėja pardavė jai nepriklausantį daiktą, nebūdama daikto savininko įgaliota ir neturėdama tam teisės. Pareiškėjas pabrėžė, kad ėmėsi visų teisėtų veiksmų, kuriais būtų užkirsta galimybė fiziniams asmenims vykdyti nusižengimus, o nusižengimo nepadarė nei veikimu, nei neveikimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 34 – 36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas prekybinę veiklą vykdo per savo kaip pardavėjo atstovą, t. y. pardavėją, ir atsako už jos padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Pabrėžė, jog pareiškėjo kaltė pasireiškia tuo, kad jis nepakankamai apmoko ir kontroliuoja savo darbuotojus, jeigu jie padaro teisės pažeidimą. Teigė, jog Tarnyba, priimdama skundžiamą nutarimą, nei materialinės, nei procesinės teisės normų nepažeidė, vadovavosi teisingumo, protingumo ir objektyvumo principais. Paskirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį ir mastą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu (b. l. 81 – 82) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad 2009 m. balandžio 24 d. apie 10.17 val. pareiškėjui priklausančiame kioske, esančiame adresu: Dainų g. 58 a, Šiauliai, pardavėja T. D. pardavė nepilnamečiui A. L. vieną pakelį cigarečių. 2009 m. gegužės 6 d. pareiškėjui buvo surašytas protokolas dėl Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimo. 2009 m. gegužės 14 d. atsakovas priėmė nutarimą Nr. 3K09/98, kuriuo pareiškėjui paskyrė 4 000 Lt baudą. Teismas nurodė, jog ginčo esmė – ar pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui buvo paskirta bauda už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto pažeidimą. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Tabako kontrolės įstatymas. Be to, sprendžiant šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, būtina laikytis teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Atsižvelgęs į Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą, 26 straipsnio 7 dalį, teismas pažymėjo, jog jų taikymas yra tarpusavyje susijęs. O tai reiškia, kad Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus, tokiu būdu nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-109/2009. Teismas taip pat pažymėjo, jog bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (šiuo atveju tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad Tarnybos 2009 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 3K09/98, kuriuo pareiškėjui paskirta 4 000 Lt bauda, yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 87 – 94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir nutraukti bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Lietuvos teisės aktuose yra nustatyta, kas yra juridinis asmuo ir kokios yra juridinio asmens atsakomybės ribos, kas gali veikti ir sudaryti sandorius įmonės vardu (Baudžiamojo kodekso 20 str. 2, 3 d., Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 1, 8 d., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Pardavėja T. D. vadovaujančių pareigų UAB „Akija“ niekada nėjo, ji neturėjo jokio įgaliojimo atstovauti juridiniam asmeniui bei priimti įmonės vardu kokius nors sprendimus ar kontroliuoti jos veiklą. Konkrečios jos įgaliojimo ribos nustatytos darbo sutartimi. Nesant įrodymų dėl UAB ,,Akija“ piktybinio veikimo ar neveikimo bei neįvykdytos priežiūros ar kontrolės funkcijos (Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 10, 11 str.), įmonės kaltė neįrodyta, teisės pažeidimo ji neįvykdė (ATPK 9 str. 1 d.).
2. Pardavėjai T. D. pagal darbo sutartį nebuvo suteiktas įgaliojimas ar prokūra parduoti nepilnamečiams tabako gaminius (1.2.9 p.), tas pats draudimas įtrauktas ir į Pardavėjo pareiginius nuostatus (2.20.8 p.). Todėl ji negalėjo atstovauti UAB ,,Akija“ ir sukelti įmonei atsakomybės bei užtraukti ekonominę sankciją. Teismas nesivadovavo Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarime pateiktu išaiškinimu.
3. UAB ,,Akija“, vykdydama Tabako kontrolės įstatymą, ėmėsi visų galimų teisinių ir organizacinių priemonių, kad būtų laikomasi priimtų įstatymų (išplėstinės materialinės atsakomybės darbo sutarties sudarymas, Pardavėjo pareiginiai nuostatai, supažindinimas su jais, mokymų organizavimas, pardavėjos pasiaiškinimas).
4. UAB ,,Akija“ veikė pagal Konstitucijos 21 straipsnio 1, 3 dalyse leistinas ribas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas neteisingai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-109/2009, kurioje įmonė nesiėmė visų priemonių, kad užkirstų kelią galimiems pažeidimams.
6. UAB ,,Akija“ paskirtą baudą pagal sudarytą visiškos materialinės atsakomybės darbo sutartį turėtų sumokėti pardavėja T. D., kuriai už tą patį nusižengimą yra paskirta bauda administracinio teisės pažeidimo byloje. T. D. patenka į dvigubos atsakomybės neleistinumo principo pažeidimą (non bis in idem) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005, Konstitucijos 31 str. 5 d.).
7. Atsižvelgtina į Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimą.
8. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymas juridiniam asmeniui ir ekonominės sankcijos paskyrimas pagal to paties įstatymo 26 straipsnio 7 dalį sukelia teisinį nihilizmą.
9. Pagal Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
10. Pagal Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalį, teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
11. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnio 1, 2, 3 dalis, nes leidžia konfiskuoti privačią akcininkų nuosavybę nesant kaltės.
12. Teismas nepakankamai išsamiai išnagrinėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, įstatymų tarpusavio neatitikimą ir prieštaravimus, neatsakė į visus skunde keliamus klausimus, be to, teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 104 – 106) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Apeliantas neginčija, kad UAB ,,Akija“ pardavėja pardavė nepilnamečiui vieną pakelį cigarečių, todėl pagal ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį šis faktas laikytinas nustatytu administracinėje byloje.
2. Bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (šiuo atveju tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Ūkio subjekto darbuotojų vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla. Tabako kontrolės įstatymo taikymo požiūriu ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) yra specialus subjektas, kuriam yra nustatytos atitinkamos ekonominės sankcijos už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų pažeidimą. Atsakomybė už tokio pobūdžio pažeidimus, nustatyta kitiems subjektams ir pagal kitus teisės aktus, tokiu būdu nelaikytina non bis in idem principo (dvigubos atsakomybės neleistinumo principo) pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-109/2009).
3. Tabako kontrolės įstatymas už šio įstatymo reikalavimų pažeidimą numato juridinių asmenų atsakomybę, taikomą šiame įstatyme nustatyta tvarka (Tabako kontrolės įstatymo 26 str.), bei fizinių asmenų atsakomybę ATPK nustatyta tvarka (Tabako kontrolės įstatymo 25 str.). Jei už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą atsakomybėn trauktini fizinis asmuo ir juridinis asmuo, tai kiekvieno iš jų atsakomybės klausimai sprendžiami atskirai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Tai, kad administracinėn atsakomybėn pagal ATPK normas buvo patraukta pardavėja T. D., neatleidžia apelianto nuo atsakomybės, numatytos Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnyje.
4. Apelianto išduotas 2009 m. balandžio 24 d. 10:17 kasos kvitas Nr. 050439 patvirtina, kad tabako gaminiai buvo parduoti apelianto vardu ir interesais. UAB ,,Akija“ prekybinę veiklą vykdo per savo kaip pardavėjo atstovę T. D. ir atsako už jos padarytą Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą. Apeliantas nepagrįstai tapatina darbo teisinius santykius ir jų pagrindu atsirandančią atsakomybę su administracine atsakomybe.
5. Priimdamas 2009 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 3K09/98 nepažeidė jokių teisės aktų, laikėsi baudų skyrimo taisyklių, todėl kartu nepažeista ir Konstitucija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 m. balandžio 24 d. pareiškėjui priklausančiame prekybiniame kioske (esančiame Šiauliuose, Dainų g. 58 a) nepilnamečiui A. L. (gimusiam (duomenys neskelbtini)) pardavėjos T. D. (kuri dirba pas pareiškėją pagal atitinkamą darbo sutartį) buvo parduotas vienas pakelis cigarečių. Pareiškėjas, neigdamas savo kaip juridinio asmens kaltę, nurodytų faktinių bylos aplinkybių iš esmės neginčija. Todėl jos, tuo pačiu ir cigarečių pardavimo nepilnamečiam asmeniui faktas, laikytini nustatytais šioje administracinėje byloje (ABTĮ 86 str. 2 d.).
Pagal Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punktą (2005-11-15 įstatymo Nr. X-390 redakcija) ir 26 straipsnio 7 dalį (2006-06-15 įstatymo Nr. X-699 redakcija), tai yra pakankamas pagrindas taikyti pareiškėjui ekonominę sankciją – baudą nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų.
Kolegija, darydama tokią išvadą, pažymi, kad Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti tabako gaminius nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems subjektams, kurie verčiasi tabako gaminių pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje verčiasi prekyba tabako gaminiais.
Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyto tabako gaminių pardavimo draudimo pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai baudžiami nuo trijų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų bauda. Pasisakydama dėl šios materialinės teisės normos sąsajos su Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsniu, kolegija pirmiausia pažymi, kad abi šios teisės normos yra skirtos nustatyti teisinę atsakomybę už Tabako kontrolės įstatymo pažeidimus. Tačiau jų taikymo subjektai (adresatai) yra skirtingi. Tabako kontrolės įstatymo 26 straipsnis yra speciali teisės norma, kuri skirta (atitinkamos sankcijos pavidalu) nustatyti juridinių asmenų atsakomybę už Tabako kontrolės įstatymo nustatytų draudimų nesilaikymą. Šiuo požiūriu, t. y. pagal taikymo subjektą, ši teisės norma nesikerta su Tabako kontrolės įstatymo 25 straipsniu, kuriame kalbama apie fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę. Tai reiškia, kad aptariamų teisės normų taikymas nėra tarpusavyje susijęs ta prasme, kad vienos iš jų taikymas už tą patį Tabako kontrolės įstatymo pažeidimą nepaneigia galimybės taikyti kitą. Išimtį iš šios taisyklės sudaro atvejai (situacija), kai įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas atsakomybės subjektas (fizinis asmuo) faktiškai sutampa su įstatymo 26 straipsnyje nurodytu atsakomybės subjektu (šios situacijos pavyzdys ir jos išsprendimo ypatumai nurodyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2005-03-23 sprendime administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Tačiau yra akivaizdu, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjama faktinė situacija yra kitokia, nes pareiškėjo darbuotoja – pardavėja T. D. – ir pats pareiškėjas (jos darbdavys) nei Tabako kontrolės įstatymo, nei kitų įstatymų taikymo požiūriu negali būti tapatinami. Tai, kad šiuos juridinės atsakomybės taikymo subjektus (asmenis) tarpusavyje sieja darbo sutartis, nepaneigia, o, priešingai, tik patvirtina pastarosios išvados pagrįstumą. Pažymėtina (o, atsakant į atitinkamus apelianto argumentus, pabrėžtina), kad paminėtos darbo sutarties turinys, tuo pačiu ir jos dalis dėl pardavėjos T. D. turtinės atsakomybės prieš pareiškėją, ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu nėra nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, nes sutartiniai teisiniai santykiai nėra nagrinėjami administracinėje byloje.
Atsakydama į apelianto argumentus, kolegija pažymi, kad bet kokia juridinio asmens vykdoma ūkinė veikla (šiuo atveju aukščiau nurodyta tabako gaminių pardavimo veikla) ūkio subjekto (pareiškėjo) yra vykdoma per atitinkamus darbo santykiais su pareiškėju susijusius asmenis (pardavėjus). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto (pareiškėjo) tokios veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis darbdavio vardu vykdo šią veiklą, vykdoma veikla laikytina paties ūkio subjekto veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati.
Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad tabako gaminių pardavėjai turi teisę, o kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, privalo iš perkančio tabako gaminius asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą; tokiam asmeniui nepateikus amžių liudijančio dokumento, tabako gaminių pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam tabako gaminius. Aiškinant šią teisės normą, konstatuotina, kad ji yra skirta užtikrinti minėto (Tabako kontrolės įstatymo 14 str. 5 d. 3 p. nustatyto) draudimo vykdymą. Toks užtikrinimas yra išreikštas imperatyviai nustatyto, pardavėjui privalomo laikytis elgesio modelio pateikimu. Nors šioje normoje nėra pateikti minėtų abejonių galimo atsiradimo kriterijai (nes tokios abejonės kiekvienu konkrečiu atveju grindžiamos subjektyviu asmens suvokimu), tačiau pagal jos esmę ir minėtą paskirtį bei taikant protingumo kriterijus darytina išvada, kad pirkėjo jaunatviška išvaizda savaime gali preziumuoti minėtų abejonių atsiradimą (jų konstatavimą nagrinėjant atitinkamą ginčą). Todėl konstatuotina, kad įrodinėti, jog minėtos abejonės negalėjo atsirasti, privalo tabako gaminių pardavėjas (pareiškėjas). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė tokių įrodymų.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.