Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rainių autodalys“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos realizacijos centras“ dėl turtinės žalos (nuostolių) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje V. D.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3723,97 Eur dėl automobilio sugadinimo padarytą turtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. spalio 10 d. pavedimo sutartimi Nr. LT-2019/18161 atsakovė įsipareigojo ieškovės jai perduotam automobiliui BMW 520D, VIN (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) surasti pirkėją, vesti derybas bei parduoti Automobilį už ne mažesnę nei 32000 Eur kainą. 2020 m. pradžioje ieškovė gavo pranešimą, kad atsakovės automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Automobilis buvo apgadintas atsakovės darbuotojas V. D. Apgadinta Automobilio priekinė dešinioji dalis – sutrūkusi ir suskilusi priekinė dešinės pusės lempa, įlenkti ir pažeisti tos pačios pusės dešinysis sparnas ir priekinis buferis su jo apdailos dalimis. Ieškovei buvo pateikta eismo įvykio schema su fiksuotais Automobilio apgadinimais ir apgadinimo priežastimis. Kadangi atsakovė buvo sudariusi savanorišką turto draudimo sutartį, vyko žalos administravimo procedūra, buvo paaiškinta, kad žalą atlygins draudimo bendrovė, duoti draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ kontaktai. 2020 m. pabaigoje draudimo bendrovė informavo, kad žalos administravimo procedūrą nutraukė ir ji žalos ieškovei neatlygins. Draudimo bendrovės atstovas nurodė, kad kilo įtarimų dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie eismo įvykį realumo, galimo eismo įvykio deklaracijos klastojimo, o paprašius atsakovės pateikti įrengtų vaizdo priemonių įrašus, atsakovė paprašė nutraukti žalos administravimo procedūrą. Ieškovė bendravo su atsakove dėl žalos atlyginimo, atsakovė pasiūlė sumokėti tik 400 Eur. Tada ieškovė kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją UAB „Autosigma“, kuri apžiūrėjo Automobilį ir pateikė ataskaitą, kad Automobilio remonto sąmata yra 3170 Eur be PVM, prekinės vertės netekimas 430 Eur su PVM. Už ataskaitą sumokėjo 123,97 Eur be PVM. Atsakovei nesutikus atlyginti žalos, 2020 m. balandžio 17 d. pavedimo sutartis buvo nutraukta, Automobilis grąžintas ieškovei. Ieškovė nutarė Automobilio neremontuoti ir jį parduoti sugadintą. 2020 m. gegužės 2 d. Automobilis parduotas neremontuotas. Atsakovė sutiko atlyginti tik 1350 Eur žalą, tai grindė neaiškios kompetencijos servisų komerciniais pasiūlymais, siūlomos neaiškios medžiagos. Automobilis buvo parduotas už mažesnę nei vidutinė rinkos vertę.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje, turėjo Vokietijos Federacijos dokumentus, ieškovė draudimo bendrovei nepateikė privalomų dokumentų, kam realiai priklauso Automobilis, neaišku, kada įgijo Automobilį. Atsakovė pateikė autoplius.lt 2020 m. gegužės 7 d. skelbimą apie parduodamą labai gero stovio Automobilį, tačiau Automobilis buvo parduotas 2020 m. gegužės 2 d. Be to, ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį, tačiau nepateikė jo remonto darbų kaštus pagrindžiančių dokumentų. Automobilis parduotas ieškovės atstovo V. K. giminaitei A. K., sąskaita nepagrindžia žalos dydžio. Remonto darbų sąmata gauta tik iš vieno tiekėjo, vertinimo ataskaitoje nurodyta remonto darbų sąmata neatitinka realių rinkos kainų. Atsakovės pateiktos UAB „Auremas“ ir UAB „Autoklinika“ Automobilio remonto darbų sąmatos atitinka realias remonto kainas. Ieškovė savo vertintoją pasirinko vienašališkai, nederino su atsakove. Automobilis turėjo eismo įvykių Vokietijoje, jis jau buvo remontuotas, todėl vertės netekimas neturėtų būti skaičiuojamas. Ieškovė kategoriškai nesutiko, kad atsakovė žalos pinigai būtų pervesti į sąskaitą, o grynųjų pinigų nesutiko mokėti atsakovė.

Trečiasis asmuo V. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, dėl ieškinio tenkinimo paliko spręsti teismui. Nurodė, kad dėl 2020 m. sausio mėn. įvykusio eismo įvykio yra kaltas jis. Aikštelėje, kurioje buvo saugomas Automobilis, jis kitu automobiliu važiavo atbulas, nepamatė ieškovės Automobilio ir į jį atsirėmė. Eismo įvykis buvo draudiminis, todėl veikė pagal darbdavio (atsakovės) nurodymus: užpildė eismo įvykio deklaraciją ir nusiuntė už draudiminių įvykių administravimą atsakingam darbuotojui. Deklaraciją užpildė tinkamai, visą eismo įvykį užfiksavo aikštelės vaizdo kameros, ar vaizdo medžiaga buvo pateikta draudimui, nežino. Apie tai, kad atsakovė savo iniciatyva nutraukė žalos administravimo procedūrą, sužinojo po fakto, nutraukimo priežasčių nežino. Jo su atsakove darbiniai santykiai nebesieja nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. Jo atžvilgiu regresas nebegalimas, nes yra suėjusi ieškinio senatis.

Ieškovės atstovai teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ataskaita parengta vadovaujantis teisės aktais. Automobilis nebuvo remontuojamas, pardavė tokį, kokį pasiėmė iš atsakovės. Žala apskaičiuota pagal ataskaitą, o ne realiai patirtą remontuojant. Neprašo priteisti negautų pajamų, nesiremia vidutine verte. Atsakovę į vertinimą kvietė, vertintojas Automobilį apžiūrėjo atsakovės aikštelėje, atsakovė galėjo reikšti pretenzijas.

Atsakovės atstovai teismo posėdyje ieškinį prašė atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad ieškovė yra nesąžininga, nes Automobilis buvo parduotas anksčiau, o skelbimas atsirado vėliau. Realūs nuostoliai turi būti įrodyti sąskaitomis, o ne sąmatomis. Draudimo bendrovės verte nesiremia, nes buvo pigesnių pasiūlymų. Atsakovės parinkti vertintojai žinojo, kokį Automobilį vertina, žinojo jo kėbulo numerį, nežino, kodėl nuvertėjimą vertino 30 proc. Žalos administravimo procedūrą nutraukė, nes buvo netinkamai įformintas. Sutiktų ieškovei sumokėti 1435,75 Eur su PVM kainą. A. K. Automobilio realiai nesiekė įgyti, sudarė su ieškove apsimestinį sandorį dėl pinigų paskolinimo, kurių grąžinimas buvo apiformintas kaip Automobilio pirkimas-pardavimas, nes Automobilio kaina nurodyta tokia pati, kokia buvo paskolos suma. Vertinimo ataskaitoje nurodytos preliminarus remonto darbų kiekis, pobūdis, keičiamų detalių kiekis.

Ieškinys tenkintinas.

Bylos esančiais dokumentais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 10 d. sudarė pavedimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo 2017/12 pirmos registracijos Automobiliui surasti pirkėją ir jį parduoti už minimalią 32000 Eur kainą. 2020 m. sausio 14 d. (duomenys neskelbtini), pardavimų aikštelėje atsakovės darbuotojas V. D. atsakovei priklausančiu automobiliu kliudė Automobilį, sugadindamas priekinį žibintą, bamperį, sparną. Ieškovės užsakymu UAB „Autosigma“ 2020 m. sausio 14 d. atliko Automobilio vertinimą nuostolių nustatymo tikslu, surašė ataskaitą Nr. A20033001 (toliau – Ataskaita). Ataskaitoje nurodyta, kad Automobilio atkūrimo (remonto) karštai 3170 Eur be PVM, prekinės vertės netekimas 430 Eur su PVM. 2020 m. vasario 24 d. atsakovė draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė prašymą nutraukti žalos reguliavimo procedūrą, nurodė, kad remonto išlaidas nukentėjusiajam atlygins savo sąskaita. 2020 m. balandžio 17 d. ieškovė pasiėmė iš atsakovės Automobilį su pažeistu priekinės dešinės pusės žibinto stiklu, pažeistu priekiniu dešinės pusės sparnu, pažeistu priekiniu bamperiu, ieškovė atsisakė atsakovės siūlymo suremontuoti ir pašalinti Automobilio trūkumus, norėjo atsiskaitymo grynaisiais. Ieškovė 2020 m. balandžio 28 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl 4410 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė atsisakė mokėti ieškovės pretenzija prašomą sumą, nurodė, kad kiti servisai Automobilį siūlo suremontuoti už mažesnę kainą (1186,57 Eur ir 900 Eur); ieškovė pardavė suremontuotą Automobilį. Atsakovė pateikė UAB „Autopoliklinika“ defektinį aktą, kuriame automobilio BMWW 520d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų atsarginių dalių ir jų keitimo kaina nurodyta 900 Eur, o UAB „Auremas“ –1186,57 Eur be PVM. Ieškovė 2020 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra A. K. pardavė Automobilį už 26500 Eur. Skelbimas apie Automobilio pardavinėjimą buvo patalpintas puslapyje autoplius.lt 2020 m. balandžio 30 d., ištrintas 2020 m. gegužės 27 d.

Ginčas tarp šalių, tarpusavyje sudariusių pavedimo sutartį dėl Automobilio pardavimo, iš esmės kilo dėl ieškovės Automobiliui padarytos žalos, dėl ko atsakomybė, ieškovės vertinimu, tenka būtent atsakovei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos, arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsni); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).

2019 m. spalio 10 d. pavedimo sutartimi atsakovė įsipareigojo išsaugoti Automobilį tokios pat komplektacijos ir techninės būklės kaip ir priėmimo metu, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. Byloje nėra ginčo, kad Automobilis atsakovei buvo perduotas be defektų, o dėl atsakovės darbuotojo kaltų veiksmų Automobilis buvo sugadintas – pažeistas priekinės dešinės pusės žibinto stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis bamperis.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta, kad turto įvertinimas pateikiamas turto vertinimo ataskaitoje, kuri turi juridinę galią, jeigu atitinka šio įstatymo jai keliamus reikalavimus. Ši ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai). Taigi turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta žalos dydžio nustatymo taisyklė: turtui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Minėta žalos dydžio nustatymo taisyklė detalizuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės (toliau – Taisyklės) 13 punkte: nukentėjusio trečiojo asmens turtui (transporto priemonei ar kitam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui) padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas ar biuras, vadovaudamasis atsakingo draudiko ar biuro įgaliotų asmenų (ekspertų) ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis, įmonės, kurioje remontuojamas sugadintas turtas, pateiktais šio turto remonto išlaidų skaičiavimais ir (ar) atsižvelgdamas į įmonės, kuri turi teisę remontuoti sugadintą turtą, pateiktus šio turto remonto išlaidų skaičiavimus ar remonto išlaidų pagrindimo dokumentus, taip pat į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus žalos dydį įrodančius dokumentus. Vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų, dažymo darbų, keičiamų dalių (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo) bei dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais.

Lietuvos Respublikos susiekimo ministro 2000 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 101 patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 32-65 punktuose nustatyta apgadintų transporto priemonių vertinimo tvarka, siekiant nustatyti padarytą žalą dėl transporto priemonės apgadinimo.

Ieškovė pasirinko neremontuoti automobilio, o jį parduoti. Atsakovė draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ paprašė nutraukti žalos reguliavimo procedūrą, remonto išlaidas ieškovei įsipareigodama atlyginti savo sąskaita. Taigi, ieškovės patirtos žalos dydis (būtinųjų remonto išlaidų dydį) turi būti nustatomas remiantis turto vertintojų ataskaitomis ar išvadomis.

Ieškovė pateikė UAB „Autosigma“ kilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kuria nustatyta Automobilio atkūrimo remonto kaštų suma 3170 Eur be PVM, prekinės vertės netekimas 430 Eur.

Pateiktame draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2020 m. vasario 3 d. Automobilio remonto išlaidų apskaičiavime nurodyta remonto išlaidų suma 2386,24 Eur. Šis remonto išlaidų apskaičiavimas nepasirašytas, neaišku, ar apskaičiuota išlaidų suma galutinė, nes žalos reguliavimo procedūra nutraukta atsakovės 2020 m. vasario 24 d. prašymo pagrindu.

Atsakovė vertindama žalą rėmėsi dviejų įmonių UAB „Autopoliklinika“ ir UAB „Auremas“ pateiktais paskaičiavimais ir sutinka sumokėti UAB „Auremas“ paskaičiuotą remonto kainą 1186,57 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, siekdama nustatyti būtinas remonto išlaidas, kreipėsi į šias remonto įmones su prašymu pateikti remonto kainos pasiūlymus. Iš UAB „Auremas“ remonto sąmatos neaišku, ar Automobilio remonto kaina parengta pagal nuotraukas, apžiūrėjus Automobilį, remonto sąmata nepasirašyta, neaišku, kas ją atliko. UAB „Autopoliklinika“ defektiniame akte nurodė, kad preliminari remonto darbų kaina 900 Eur, tačiau nedetalizavo, kuo remiasi nustatydama būtent tokias kainas.

Pagrindinį skirtumą tarp UAB „Autosigma“ ir UAB „Auremas“ kainų sudaro žibinto kaina. UAB „Autosigma“ žibinto kainą nurodė 2393,05 Eur, UAB „Auremas“ – 500 Eur, nenurodydamas keičiamo žibinto duomenų, jo originalumo. Atsakovė nepagrindė, kodėl UAB „Autosigma“ ir draudimo bendrovės sąmatose žibinto kaina ženkliai skiriasi nuo UAB „Auremas“ ar UAB „Autopoliklinika“ nurodytų žibinto kainų. Be kita ko nepaneigta ir ieškovės teisės beveik naujo Automobilio (2017 m. gruodžio mėn. gamybos) remontui naudoti originalias gamintojų medžiagas.

UAB „Autosigma“ vertinimo ataskaitoje užfiksavo visus Automobilio apgadinimus, įvykusius eismo įvykio metu, dėl jų paskaičiavo būtinąsias remonto išlaidas. Šiuo atveju vertinimo ataskaita turi didesnę įrodomąją vertę, negu kiti byloje esantys įrodymai.

Ieškovė Automobilio neremontavo, to neprivalėjo daryti, dėl tokio ieškovės pasirinkimo nėra galimybės nustatyti faktinių remonto išlaidų, todėl būtinosios remonto išlaidos nustatytinos pagal UAB „Autosigma“ remonto išlaidų skaičiavimus. Atsakovė nenurodė jokių objektyvių, pagrįstų aplinkybių, nepateikė įrodymų, kurie leistų abejoti vertinimo ataskaita, vertintojos suinteresuotumu veikti atsakovės nenaudai. Atsakovė neprašė skirti ekspertizės remonto darbų kainai nustatyti, nors matydama tam pagrindą ir turėdama pareigą būti aktyvia proceso šalimi, tokią teisę turėjo. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad UAB „Autosigma“ nurodytos remonto išlaidos ir prekinės vertės netekimas yra nepagrįstos ar neprotingo dydžio, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 3170 Eur Automobilio atkūrimo remonto kaštai bei 430 Eur prekinės vertės netekimas.

Atsakovei nesutikus padengti remonto išlaidų, ieškovė pagrįstai kreipėsi į UAB „Autosigma“ dėl padarytos žalos dydžio nustatymo, todėl patirtos 123,97 Eur išlaidos turi būti priteistos iš už žalą atsakingo asmens (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad nors atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, įrodinėjo, kad ieškovė A. K. pardavė suremontuotą Automobilį, todėl ieškinį turi pagrįsti realiai patirtomis išlaidomis, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, žala Automobiliui buvo padaryta neteisėtais atsakovės darbuotojo veiksmais, su Automobilio pardavimu susijusios faktinės aplinkybės byloje vertintos tiek, kiek tai buvo susiję nagrinėjant ieškovės ieškinį.

Iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovui priteistinas 84 Eur žyminis mokestis ir 850 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ 3723,97 Eur turtinę žalą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 934 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rainių autodalys“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.