- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-24
- Bylos Nr.
- A-822-1020-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02063-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Dainius Raižys
- Trečiasis asmuo
- G. G., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos
- Atsakovas
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- R. P., M. D., J. S.
- Kategorijos
- 14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens G. G. ir atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. P., M. D. ir J. S. patikslintą skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. G., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai R. P., M. D. ir J. S. (toliau – ir pareiškėjai) padavė teismui patikslintą skundą (b. l. 3-9), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009-11-05 sprendimą Nr. A33-4498-(25.3.1) dėl atsisakymo R. P., M. D. ir J. S. išduoti planavimo sąlygas ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 14 dienų žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) planavimo sąlygas rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Skunde paaiškino, kad jie su G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį adresu Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-06-26 R. P., M. D. ir J. S. pasirašė jungtinės veiklos sutartį dėl žemės valdymo ir naudojimosi bendroje nuosavybėje, atlikus žemės sklypo padalijimą, dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, atidalijant ¾ žemės sklypo dalis nuo žemės sklypo bendrasavininko – G. G. žemės sklypo dalies – ¼. Pareiškėjai 2009-07-21 išsiuntė žemės sklypo bendraturčiui G. G. laišką su pasiūlymais dėl bendrai valdomo žemės sklypo padalijimo suformuojant du atskirus sklypus ir pateikė G. G. du žemės sklypo padalijimo projektų planus, prašydami per 10 dienų informuoti apie savo sutikimą ar nesutikimą dėl atidalijamo žemės sklypo vietos ir suformuotų ribų, tačiau jokio atsakymo negavo.
Nurodė, kad gavę Vilniaus apskrities viršininko leidimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, 2009-10-20 pateikė prašymą Vilniaus rajono savivaldybės administracijai specialiojo teritorijų planavimo dokumento sąlygoms gauti. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009-11-05 raštu Nr. A33-4498-(25.3.1) atsisakė išduoti sąlygas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kadangi prašymas išduoti sąlygas nebuvo pasirašytas visų žemės sklypo bendrasavininkų.
Mano, kad visų bandraturčių sutikimas reikalingas, kai planuojamas rengti detalusis planas, o ne specialusis planas, t. y. vietovės lygmens specialusis teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldų projektas. Teigė, kad specialusis teritorijų planavimo dokumentas – žemėvaldų projektas (planas), t. y. žemės sklypo padalijimo projektas, kuris rengiamas visam Nekilnojamojo turto registre įregistruotam bendrosios nuosavybės teise turimam žemės sklypui, todėl ir planavimo sąlygos yra išduodamos visam Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui, o ne atskiroms jo dalims.
Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 str. 1, 2 d., 4.75 str. 1 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-27 Nr. IX-1983) 2 str. 19 p., 25 str., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-15 Nr. IX-1962) 22 str. 1 d. 5-7 p., Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 3, 4, 26, 27 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006, žemės sklypų atidalijimo tvarka, nustatyta LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose taisyklėse su vėlesniais pakeitimais (1, 2.2.2, 2.3, 3, 9 punktais), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 635 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo“ 12.1 p. Minėtose taisyklėse nėra nuostatų, kad projekto rengti, jo svarstyti ar derinti negali vienas ar keli žemės sklypo bendraturčiai. Visas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras, išskyrus projekto tvirtinimą, gali atlikti bet kuris suinteresuotas bendraturtis.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija prašė atmesti pareiškėjų patikslintą skundą kaip nepagrįstą. Pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą (b. l. 45-47), kuriame paaiškino, kad daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str.). Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos (2 str. 19 d.). Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 str. 5 dalies nuostatas, siekiant atidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, turi būti rengiamas žemėvaldų planas (projektas), t. y. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas.
Nurodė, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 40 straipsnyje nustatyta tvarka ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (2.2.2, 3, 15.1 p.) (Žin. 2004, Nr.: 149-5420). Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo 6 p. nurodyta, kad prieš pradėdamas rengti bendrojo, specialiojo ar detaliojo teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus ir uždavinius Tvarkos aprašo ir atitinkamų rūšių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Tvarkos apraše nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. To paties teisės akto 26 p. nustatyta, kad sąlygos žemės valdytojams ar naudotojams išduodamos tik tuo atveju, kai jie Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 635 (Žin., 2004, Nr. 86-3120), nustatyta tvarka, sudarė sutartį su savivaldybės administracijos direktoriumi dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
Pažymėjo, kad Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo 12 p. nurodoma, kad žemės sklypų valdytojai ir naudotojai, pageidaujantys sudaryti sutartį, savivaldybei pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo ir sutarties sudarymo. Jeigu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso dviem ar daugiau asmenų, jie pateikia prašymą, pasirašytą visų ar vieno iš jų, turinčio notaro patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitiems asmenims.
Mano, kad pareiškėjai turi kreiptis ne į teismą civilinio proceso tvarka, atsakovu nurodydami G. G. ir prašydami teismo pripažinti ieškovams teisę be bendraturčio sutikimo gauti žemės sklypo, esančio Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), planavimo sąlygas rengti vietovės lygmens specialųjį teritorijų planavimo dokumentą.
Tretysis suinteresuotas asmuo G. G. su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pateikė atsiliepimą į skundą (b. l. 33-39), kuriame nurodė faktines aplinkybes, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, esančiu adresu Avižienių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikia paaiškinimus dėl bendrosios sklypo nuosavybės įgyvendinimo ir atidalijamų sklypo dalių paskirties. Mano, kad atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti trijų pareiškėjų 2009-10-20 pateiktą prašymą sąlygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti, nes: 1) prašymas buvo grindžiamas Vilniaus apskrities viršininko 2009-10-12 leidimu Nr. 41-L251, išduotu visiems keturiems bendraturčiams; 2) prašymo tenkinimas, išduodant sąlygas visiems bendraturčiams, pažeistų sklypo bendraturčio G. G. teisę pačiam suformuluoti prašymą sklypo planavimo sąlygoms rengti, t. y. teisę būti sklypo planavimo organizatoriumi ir disponuoti sklypu; 3) prašymas buvo grindžiamas sklypo nuosavybės teises patvirtinančiu pažymėjimu, kuriame nurodyta, kad yra keturi bendraturčiai ir įrašu ties priedų nuoroda į pažymėjimą, kad pridedamas ir „bendrasavininkių sutikimas“. G. G. sutikimo nebuvo, todėl atsakovė pagrįstai nurodė šį prašymo trūkumą ir atsisakė išduoti planavimo sąlygas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjų patikslintą skundą (b. l. 79-80), kuriame nurodė, kad inspekcija neturi suinteresuotumo dėl šio ginčo objekto, jos atžvilgiu nėra keliami reikalavimai, todėl prašė pašalinti ją iš trečiųjų suinteresuotų asmenų.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjų R. P., M. D. ir J. S. skundą tenkino. Panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009-11-05 sprendimą Nr. A33-4498-(25.3.1) ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją per 14 dienų išduoti žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Avižienių k., Vilniaus r., planavimo sąlygas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
Nustatė, kad pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Avižienių kaime, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23, 51). Vilniaus apskrities viršininkas R. P., G. G., M. D. ir J. S. 2009-10-12 išdavė leidimą Nr. 41-L251 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 18, 49). Pareiškėjai 2009-10-20 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių su prašymu sąlygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti (b. l. 19, 48). Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009-11-05 rašte Nr. A33-4498-(25.3.1) nurodė pareiškėjams, kad negali išduoti planavimo sąlygų, kadangi pareiškėjų pateiktame prašyme dėl planavimo sąlygų rengimo ne visi žemės sklypo bendraturčiai pareiškė savo valią, taip pat nėra žinoma tiksli atidalijamos žemės sklypo dalies vieta ir konfigūracija (b. l. 20, 50).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/Dl-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.3 punkte nurodomas vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdų – nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalių atidalijimas, jas suformavus kaip atskirus žemės sklypus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Todėl pareiškėjų apsisprendimas atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliekant trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. jo turimą turto – žemės sklypo – dalį atskirai suformuotu žemės sklypu, teismo vertinimu, yra pagrįstas įstatymu. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra įvirtinta nuostata, kad pradedant atsidalijimo iš turto procedūrą, reikėtų visų bendratučių raštiško sutikimo. Toks sutikimas reikalingas ne dėl atsidalijimo iš turto, tačiau dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto valdymo (LR CK 4.75 str.). Jei atsidalinant iš bendro turto tretieji suinteresuoti asmenys būtų siekę pakeisti ir žemės paskirtį ir planuoti joje statybas ar kitą veiklą, tai yra vykdyti turto disponavimo veiksmus, tuomet toks visų bendratučių sutikimas būtų reikalaujamas. Tačiau pareiškėjai žemės sklypo paskirties pakeitimo nesiekė, todėl sprendžiant vien savo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, išankstinis bendraturčio, kuris priešinasi tokiam atidalijimui ar nesutaria dėl atidalijamos dalies vietos natūra, procedūrų padėjimui, sutikimas nereikalaujamas. Įstatymu akcentuojama vieno (ar kelių) bendratučių teisė atsidalinti iš bendro turto. Jei bendraturtis, nuo kurio dalies yra atsidalijama, nesutinka atsidalinti ar nesutinka dėl atsidalijimo iš turto būdo, ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekia bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalių atidalijimo, jas suformavus kaip atskirus žemės sklypus, todėl norint atsidalinti iš bendro turto, siekiantys atsidalinti bendraturčiai turi laikytis ne tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų normų, bet ir specialaus įstatymo, reglamentuojančio žemės teritorijų režimą, reikalavimų – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo normų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas nustato procedūras, kurių reikia laikytis, norint atsidalinti iš bendro turto žemės sklypą (15, 22 str.), tačiau šiame įstatyme bendraturčiams dėl sklypų padalijimo siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra keliama daugiau reikalavimų, nei įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Vadinasi, siekiant atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nors bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, ir pradedant procedūrą dėl atidalijimo, bendraturčio, nuo kurio atsidalijama, raštiškas sutikimas nėra reikalaujamas. Jeigu bendraturtis nesutinka atsidalinti ar nesutariama dėl atsidalijimo būdo ar turto konkrečios dalies, ginčas sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme. Todėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos atsisakymas pareiškėjams išduoti planavimo sąlygas žemės sklypui, esančiam Avižienių k., Vilniaus r. (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra nepagrįstas. Todėl pareiškėjų patikslintas skundas tenkinamas.
III.
Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Pažymi, kad specialiojo plano žemės sklypui parengimas yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų, o LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas ir valdomas bendratučių sutarimu. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 5 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002, kurioje konstatuota, kad disponavimas žemės sklypu negalimas sklypą dalijant dalimis (padalijant) ir atidalijant, kad nesukurti iš vieno objekto kelių objektų. Minėta nutartimi buvo konstatuota, kad draudimas sklypą dalyti dalimis, kaip visa apimantis, apima ir disponavimo teisę“.
Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, formuojamos panašiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-141/2008) ir priėjo nepagrįstos išvados, kad vieno iš bendratučių, nesutinkančio su sklypo atidalijimo būdu ir sąlygomis, rašytinis sutikimas, išduodant sąlygas sklypo planavimo dokumentui, nėra reikalingas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Pažymi, kad specialiojo planavimo procesas, kuris yra vienas išgalimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų, o specialiojo planavimo procesas prasideda planavimo sąlygų išdavimu. Kadangi ginčo sklypas priklauso keturiems asmenims, pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios nuosavybės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendratučių sutarimu. Mano, kad bendratučių sutarimas turi būti pasiektas iki pradedant atitinkamu būdu naudoti ir valdyti bendrosios nuosavybės teise valdomą žemę, t.y. iki momento, kai pradedama specialiojo planavimo procedūra. Pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.80 straipsnis įtvirtina ne bendratučių teisę atsidalyti, o jų teisę reikalauti atsidalijimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjai R. P., M. D., J. S. atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą jame išdėstytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimu palaiko atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkintini.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teises normas, taikytinas ginčo santykiams, ir nepagrįstai patenkino pareiškėjų skundą.
Kolegija nustatė, kad pareiškėjams ir trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Avižienių kaime, Vilniaus rajone (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 23, 51). Vilniaus apskrities viršininkas R. P., G. G., M. D. ir J. S. 2009-10-12 išdavė leidimą Nr. 41-L251 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (b. l. 18, 49). Pareiškėjai 2009-10-20 kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrių su prašymu sąlygoms specialiojo planavimo dokumentui rengti (b. l. 19, 48), tačiau Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2009-11-05 raštu Nr. A33-4498-(25.3.1) atsisakė išduoti planavimo sąlygas, nurodydama, kad pareiškėjų pateiktame prašyme dėl planavimo sąlygų rengimo ne visi žemės sklypo bendraturčiai pareiškė savo valią, taip pat nėra žinoma tiksli atidalijamos žemės sklypo dalies vieta ir konfigūracija (b. l. 20, 50).
Kaip matyti iš pareiškėjų Vilniaus m. savivaldybės administracijos architektūros ir teritorijos planavimo skyriui pateikto prašymo specialiojo planavimo dokumentui rengti (b. l. 19, pareiškėjai specialiuoju planavimu siekė pareiškėjams bei trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. priklausančio žemės ūkio paskirties žemės sklypo padalijimo į du žemės sklypus (atidalijant žemę nuo bendraturčio), nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties. Pareiškėjai žemės sklypų specialiojo planavimo procedūros keliu siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų žemės sklypų, todėl iš atsakovo nori gauti žemės sklypų specialiojo planavimo sąlygas.
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu ar kitais bendraturčiais. Atidalijimu gali pasibaigti ir bendroji jungtinė nuosavybė (CK 4.90 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
Žemės sklypo planavimas, tame tarpe ir specialiojo plano žemės sklypui parengimas, yra vienas iš galimų nuosavybės teisės objekto naudojimo ir valdymo būdų. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas naudojamas ir valdomas bendraturčių sutarimu. Specialųjį teritorijų planavimą reglamentuoja LR Teritorijų planavimo įstatymas, kurio 17 straipsnio 6 dalis (2006 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. X-679 redakcija) nustato, jog specialiojo planavimo procesas pradedamas planavimo sąlygų išdavimu.
Kolegija, sistemiškai vertindama nurodytas LR CK ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas bei atsižvelgdama į nagrinėjamu klausimu formuojamą administracinių teismų praktiką, konstatuoja, kad LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytas bendraturčių sutarimas turi būti pasiektas iki pradedant atitinkamu būdu naudoti ir valdyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą žemę, šiuo konkrečiu atveju iki momento, kai pradedama specialiojo planavimo procedūra, t.y. iki planavimo sąlygų išdavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A525-141/2008). Todėl kolegija konstatuoja, kad nesant pasiekto bendratučių susitarimo, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2009-11-05 sprendimas Nr. A33-4498-(25.3.1) dėl atsisakymo R. P., M. D. ir J. S. išduoti planavimo sąlygas yra teisėtas ir pagrįstas.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nukrypstantį nuo atitinkančios administracinių teismų formuojamos praktikos panašiose bylose, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Esant šioms aplinkybėms apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant ir priimant naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens G. G. apeliacinius skundus tenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.