- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-29
- Bylos Nr.
- e2-129-983/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02282-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- R. K.
Procesinio dokumento kategorija 2.3.2.4.3.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
2019 m. kovo 29 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. K. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama nutraukti ieškovės ir atsakovo R. K. (toliau – atsakovas) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 430, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę K. pavardę, atsakovui palikti jo pavardę – K., priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Santuokoje vaikų nesusilaukė. Gyvenant santuokoje pradžioje apie tris metus sugyveno gerai, vėliau prasidėjo nesutarimai, išryškėjo skirtingi charakteriai, skirtingas požiūris į tuos pačius dalykus, į šeimos pareigas, atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino ūkiu ir jie faktiškai išsiskyrė. Nuo 2002 m. šalys gyvena atskirai, nepalaiko šeimyninių santykių ir bendro ūkio nebeveda. Ieškovė gyvena Gojaus k., nedirba, yra registruota užimtumo tarnyboje, atsakovo gyvenamoji vieta ieškovei nėra žinoma. Santuokoje jokio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, dalintino turto nėra. Asmeninio nekilnojamojo turto nė vienas neturi. Bendrų kreditorių nėra. Ieškovė asmeninių skolų neturi. Apie atsakovo asmenines skolas duomenų neturi. Nutraukus santuoką, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, nes yra darbinga. Prašo nenustatyti termino susitaikymui, kadangi yra apsisprendusi santuoką nutraukti. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę – K., atsakovui palikti jo pavardę – K..
Ieškovės atstovė adv. Regina Vasiliauskienė į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsakovas R. K. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai- viešo paskelbimo būdu, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama atsakovui ir ieškovo atstovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 430. Šalys nepilnamečių vaikų neturi.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad santuokiniai ryšiai tarp ieškovės ir atsakovo yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio nuo 2002 m., todėl laikytina, kad santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.
Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2002 m. ir ieškovė nežino atsakovo buvimo vietos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovė ir atsakovas yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto padalijimo
Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Šalys santuokoje nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo.
Byloje duomenų apie sutuoktinių turimus kreditorius nėra, todėl nesprendžiamas finansinių įsipareigojimų paskirstymo klausimai tarp šalių po santuokos nutraukimo.
Ieškovė po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja.
Dėl pavardžių
Nutraukus santuoką ieškovė pageidauja pasilikti ikisantuokinę K. pavardę. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja įstatymui, todėl tenkintinas (LR CK 3.69 str. 1-2 d). Atsakovui paliekama K. pavardė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018-09-12 sprendimu Nr. 2.2 -(NTP-2)-18-T-3166-15877, ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 str. 1 d.). Todėl patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 264,26 Eur bylinėjimosi išlaidų (75,00 Eur žyminio mokesčio dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 80 str. 7 d.,.), 182,00 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos ieškovei teikimu (CPK 99 str.), 7,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str. 3 d.)).
Kadangi atsakovui procesinių dokumentų įteikti jo gyvenamosios ir darbo vietų adresais nėra galimybės, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus, tačiau prašo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, todėl teismo sprendimas atsakovui įteiktinas viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (CPK 130 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 430, tarp J. K. (iki santuokos –K.) ir R. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Nutraukus santuoką J. K. palikti ikisantuokinę pavardę – K., R. K. palikti pavardę – K..
Priteisti iš R. K. 82,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas – 5660).
Priteisti iš R. K. 182,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2019-03-29 priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-129-983/2019 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui R. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai. Atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas turi teisę per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus“.