Vilniaus apygardos teismo nutartis

Atsakovė A. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovo ieškinį atmesti, nustatyti tokią tėvo bendravimo su sūnumi ir išlaikymo tvarką:Tėvas su sūnumi gali bendrauti savaitgaliais, abi šalys (tėvai) iš anksto suderina laiką (prieš 7 dienas). Savaitgalis tais laikas nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 15 val. Savaitgaliui tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos pasibaigus jo ugdymo procesui ar kitai popamokinei veiklai penktadienį ne vėliau nei 19:00 val. ir grąžina sūnų sekmadienį iki 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negali bendrauti su sūnumi suderintą savaitgalį jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 3 dienas informuoja sūnaus motiną telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą artimiausią savaitgalį ar kitą laiką;Kiekvienais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmą sekmadienį) bei mamos gimimo dieną (gegužės 17 d.) sūnus praleidžia su mama. Tuo atveju, jei pagal šią nustatomą bendravimo tvarką sutaptų, kad sūnus tuo metu turėtų bendrauti su savo tėvu, abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą laiką (prieš 7 dienas), kada sūnus bus paimtas bei kada grąžintas į savo gyvenamąją vietą;Kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmą sekmadienį) bei tėvo gimimo dieną (sausio 5 d.) sūnus praleidžia su tėvu. Tuo atveju, jei pagal šią nustatomą bendravimo tvarką sutaptų, kad sūnus tuo metu turėtų bendrauti su savo mama, tai abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą laiką (prieš 7 dienas), kada sūnus bus paimtas bei grąžintas į savo gyvenamąją vietą;Sūnaus gimimo dieną (rugsėjo 19 d.) poriniais metais sūnus savo gimimo dieną švenčia su mama, neporiniais – su tėvu. Tuo atveju, jei gimtadienio diena sutampa su darbo diena, tuomet tėvas sūnų paima 15:00 val. ir grąžina sūnų tą pačią dieną iki 19:00 val. į jo gyvenamąją vietą. Taip pat abi šalys (tėvai) pagal iš anksto suderintą laiką (prieš 7 dienas) gali gimtadienio šventę perkelti į artimiausią savaitgalį. Tada tėvas sūnų paima penktadienį ne vėliau nei 19 val. ir grąžina sūnų sekmadienį iki 15 val. į jo gyvenamąją vietą;Kiekvienais metais vasaros atostogų metu sūnus su tėvu praleis ne mažiau nei 30 kalendorinių dienų, tačiau ne ilgesniais nei 15 dienų intervalais. Vasaros pradžioje tėvas sūnų pasiims iš gyvenamosios vietos 25 metų savaitės sekmadienį 15 val. ir grąžins 27 metų savaitės sekmadienį 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Vasaros pabaigoje tėvas sūnų pasiims iš gyvenamosios vietos 31 metų savaitės sekmadienį 15 val. ir grąžins 33 metų savaitės sekmadienį 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi tuo laikotarpiu jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas informuos sūnaus motiną telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis. Abi šalys (tėvai) iš anksto suderina kitą artimiausią laikotarpį;Sūnaus rudens, žiemos, pavasario ir papildomų atostogų mokykloje metu tėvas praleis su sūnumi ne mažiau 14 dienų. Siekiant išvengti nesutarimų apie planuojamas atostogas vaiko tėvai informuos vienas kitą kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas. Atostogų dienos gali būti sumuojamos. Tėvui nesilaikant grafiko, neparvežant vaiko nustatytu laiku arba negrįžtant susitikti su vaiku, bendravimo laikas neperkeliamas kitam laikotarpiui;Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų atostogas sūnus praleidžia su tėvu tokia tvarka: vienais metais iš gyvenamosios vietos paimamas antrąją Kalėdų dieną 15 val. o gražinamas sausio 1 d. iki 19 val. Kitais metais sūnus iš gyvenamosios vietos paimamas sausio 1 dieną ne vėliau nei 19 val., o grąžinamas sausio 6 dieną iki 15 val.;Poriniais metais Šv. Velykų atostogas sūnus praleidžia su motina, o neporiniais – su tėvu. Sūnus iš gyvenamosios vietos paimamas sekmadienį 15 val. prieš prasidedant atostogoms ir grąžinamas kitą sekmadienį iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą;Jei dėl objektyvių priežasčių (ligos, vaiko lavinimo, sporto varžybų, stovyklų ir kitos veiklos) sūnus negalėtų su tėvu praleisti nurodytų švenčių, tai abi šalys (tėvai) informuoja vienas kitą kiek galima anksčiau ir iš anksto abipusiu sutarimu suderina kitą laikotarpį šalių sutarimu. Sūnui susirgus, kiekvienas iš tėvų skubiai informuoja vienas kitą apie sūnaus ligą, pasikeitusią fizinę ar psichologinę būklę ir kitas problemas bei pastoviai informuoja apie sūnaus buvimo vietą atostogų metu;Sūnaus mamai sutikus, sūnus su tėvu galėtų išvykti atostogų į užsienį, tačiau tik Europos Sąjungos šalių ribose, kur nėra pavojaus, karo ir terorizmo grėsmės. Šalys susitaria, kad sūnaus tėvas iš anksto, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas, informuos sūnaus motiną apie planuojamą sūnaus išvykimą už Lietuvos Respublikos ribų ir nurodys valstybes, į kurias vyks, tikslius adresus bei kitus kontaktus, tikslias grįžimo datas;Prieš keičiant faktinę sūnaus gyvenamąją vietą (keičiant, nuomojant) perkant būstą ir pan.) tai toks pasikeitimas iš esmės apsunkintų tėvo ir sūnaus bendravimą, taip pat prieš sūnaus išvykimą gyventi į užsienio valstybę sūnaus motina įsipareigoja informuoti sūnaus tėvą bei nurodyti jam tikslų sūnaus gyvenamosios vietos adresą. Sūnaus tėvas sutinka ir neprieštarauja, jei sūnus su motina ateityje išvyks gyventi į užsienį;Atsakovė nurodė nedraudusi vaiko tėvui bendrauti su sūnumi ir visada sudarydavusi sąlygas susitikti su vaiku, tačiau vaiko tėvas nėra linkęs tartis ir derintis, nes žiūri savo interesų. Vaiko tėvas siekia susidaryti tik sau pačiam patogų grafiką, neatsižvelgiant į ieškovės teises, poreikius bei interesus ir nežinant realios situacijos, nes jis pats visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime. Vaiko tėvas nederina su atsakove susitikimų su vaiku, jis tai daro savanaudiškai ir tik per mažametį vaiką, ieškovei konkrečiai nieko nežinant, taip sukeldamas konfliktines situacijas. Norėdama to išvengti ir surasti kompromisą, atsižvelgdama į vaiko teises, poreikius ir interesus ne kartą siūlė draugiškai susitari ir sudaryti realybę atitinkančią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Tačiau vaiko tėvas ignoravo ir pradėjo daryti psichologinį spaudimą tiek vaiko, tiek atsakovės atžvilgiu. Ieškovo išdėstyta bendravimo tvarka yra paini ir netinkama bei nesuderinama su vaiko dienotvarke, planais ir interesais. Taip pat keturios ar šešios savaitės yra per ilgas laiko tarpas išsivežti vaiką ir jį atskirti nuo įprasto gyvenimo ritmo, vaikas atitrūksta nuo realybės ir nuo savo įprasto socialinio gyvenimo, draugų, artimųjų, papildomo lavinimo, sporto bei kitų užsiėmimų ir vaiko pomėgių. Dėl vaiko išvežimo į užsienį tėvas turi iš anksto informuoti, kad vaikas atostogas praleis ne Lietuvoje, nurodyti, kokioje šalyje bei gauti atsakovės sutikimą. Vaiko atostogų metu vaikas bet kuriuo metu turi būti atsakovei pasiekiamas komunikavimo priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.). Taip pat nesutinka, kad vaikas būtų išvežtas už Europos Sąjungos ribų, į konfliktinių zonų valstybes, kur yra karo ir terorizmo grėsmė, taip pat į egzotines šalis, kur yra didelė tikimybė susirgti įvairiomis ligomis, kur iš anksto reikalingi specialūs skiepai. Atsakovė nepritarė bendavimo telefonu grafikui, kadangi jie dažnai būna išvykę, sūnus lanko būrelius, kurie dažnai vyksta ir vakarais. Todėl neteisinga, kad būtų nurodyta valandos ar minutės, kada skambins tėvas sūnui, nes būna taip, kad sūnus pats nenori bendrauti komunikacijos priemonėmis, nes tuo metu būna užsiėmęs, žaidžia su draugais ir pan. Atsakovė taip pat pageidavo, kad vaiko išlaikymui skirtos mėnesinės periodinės išmokos būtų padidintos iki 150,00 Eur per mėnesį ir mokamos iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vaiko tėvas galimai nuo pat vaiko gimimo gauna išmokas už vaiką Danijoje, kas yra apie 200,00 Eur per mėnesį išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti, kurių jis niekada neskyrė vaikui ir, be to, tai yra neteisėta.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau tekste – VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Ieškovo ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Apklaustas vaikas teigė, kad su abiem tėvais sutaria gerai, labiausiai norėtų per šventes, gimtadienius, bendrauti su abiem tėvais, o ne atskirai, nurodė, kad norėtų su tėčiu bendrauti kiekvieną dieną. VTAS teismo posėdžio metu pateikė išvadą į bylą, nurodė, kad ieškinys pareikštas R. D. interesais. R. D. buvo kreipęsis 2016 metais į VTAS ir informavo, kad jam nėra sudaromos sąlygos bendrauti su vaiku. Institucijos darbuotojai susisiekė su atsakove, kuri nurodė, netrukdanti bendrauti tėvui su vaiku, tačiau pageidavo, kad susitikimai su vaiku būtų iš anksto suderinti. VTAS nuomone, šalių pasiūlytos tvarkos yra panašios. Ieškinio reikalavimas dėl konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo, apibrėžiant konkrečias datas, kuomet vaikas paimamas ir grąžinamas mokyklinių atostogų metu, atitinka nepilnamečio vaiko interesus ir užtikrina vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl ieškinio reikalavimas iš esmės turėtų būti tenkinamas. Juo labiau, pati atsakovė tam iš esmės neprieštarauja, jai tik reikalinga, kad būtų aiški bendravimo tvarka, kad išvengti tarpusavio nesutarimų. Duomenų ar įrodymų, kad ieškovas netinkamai rūpintųsi vaiku, nėra. Vaikas yra sveikas 8 metų berniukas, todėl tėvas gali atostogauti su berniuku ir nėra pagrindo tokių atostogų skaidyti į kelias dalis, į dvi savaites ir panašiai. Atsakovas yra gebantis pasirūpinti ir užtikrinti vaikui gyvenimo sąlygas. Kadangi vaikas neturi specialių poreikių, atsakovės prašoma padidinti 150,00 Eur suma atitinka vaiko interesus.

Atsakovė apeliaciniu skundu su teismo sprendimu prašė Panaikinti 2017 m. birželio 19 d. Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliacinės instancijos teismui šio reikalavimo netenkinus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatatyti tokią skyrium gyvenančio vaiko tėvo bendravimo mokyklinių vaiko atostogų laikotarpiu tokia tvarką: kiekvienais metais vasaros atostogų metu sūnus su tėvu praleidžia ne daugiau nei 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų, ne ilgesniais nei 15 dienų intervalais. Vasaros pradžioje tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos 25-os metų savaitės sekmadienį 15 val. ir grąžina 27-os metų savaitės sekmadienį 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Vasaros pabaigoje tėvas sūnų pasiima iš gyvenamosios vietos 31-os metų savaitės sekmadienį 15 val. ir grąžina 33-ios metų savaitės sekmadienį 15 val. į jo gyvenamąją vietą. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi aukščiau nurodytais laikotarpiais, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas informuoja vaiko motiną telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti atsakovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą, bei tikslaus vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Ieškovui raštu nenurodžius atsakovei vaiko paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia atsakovė. Nepriklausomai nuo priežasčių atostogos, kurias ieškovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį atsakovės sutikimą.Moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir papildomas atostogas vaiko tėvai dalijasi lygiomis dalimis. Kiekvienas aukščiau paminėtų atostogų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio su sūnumi praleidžia atsakovė, nuo ketvirtadienio iki sekmadienio - ieškovas. Su vaiko žiemos ir pavasario atostogomis sutampančias didžiąsias metų Šv.Kalėdų ir Šv.Velykų šventes tėvai dalijasi lygiomis dalimis. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių tėvas negalės bendrauti su sūnumi aukščiau nurodytais laikotarpiais, jis kiek galima anksčiau, bet ne vėliau nei prieš 7 dienas informuoja vaiko motiną telefonu ar kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ieškovas su sūnumi gali bendrauti atostogų metu nuo ketvirtadienio 15 val., pasiimdamas sūnų iš jo gyv. vietos, iki sekmadienio 15 val., grąžindamas jį į jo gyvenamąją vietą. Ieškovas apie planuojamą vaiko pasiėmimą atostogoms privalo informuoti atsakovę iš anksto (ne vėliau kaip prieš septynias dienas) raštu (elektroniniu paštu, SMS žinute), nurodant tikslų laiką, kada jis atvyks pasiimti vaiko ir kada grąžins vaiką į jo gyvenamąją vietą, bei tikslaus vaiko buvimo vietos ar vietų adresus atostogų metu. Ieškovui raštu nenurodžius atsakovei vaiko paėmimo, grąžinimo laiko, ar tikslaus jo buvimo vietos adreso (adresų) atostogų metu, ar bent vieno šių duomenų, arba pateikus informaciją praleidus nustatytą terminą, visas atostogas su vaiku praleidžia atsakovė. Nepriklausomai nuo priežasčių atostogos, kurias ieškovas turėjo teisę praleisti su vaiku, tačiau nepraleido, nekompensuojamos. Nuo šios tvarkos gali būti nukrypta tik turint rašytinį atsakovės sutikimą.Vaikui lankantis pas tėvą atsakovė gali laisvai bendrauti su sūnumi R. telefono skambučių, Skype, Viber, WhatsApp arba kitomis bendravimo programėlėmis kiekvieną sekmadienį nuo 19:00 val., kurio trukmė nuo 15:00 min iki 1 valandos. Ieškovas įpareigotinas netrukdyti ir užtikrinti šį bendravimą. Pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-503/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2 punktą, ir padidinti iš nepilnamečiam sūnui R. D., priteisto išlaikymo dydį iki 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017-05-26 iki vaiko pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuoti LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną A. D.Priteisti iš ieškovo atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo surašymą ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą pirmosios instancijos teismo proceso metu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas su skundu nesutiko nurodė, jog atsakovė siekia išsaugoti konfliktinę situacija nuo ko kentėtų tik vaikas. Sūnus R. Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams aiškiai pasakė, kad nori bendrauti su tėvu, myli jį. Vadinasi, abiejų tėvų pareiga yra užtikrinti, kad vaikas žinotų, kad jis yra mylimas ir galėtų bendrauti su abiem tėvais. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė remdamasis galiojančiu teisiniu reguliavimu Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija CK 3.156, 3,176 straipsnio nuostatomis aiškiai ir argumentuotai pasisakė, kad bendravimo su vaiku tvarką nustato išskirtinai atsižvelgdamas į vaiko interesus. Atsakovė apeliaciniame skunde dar susiaurina tėvo bendravimą su vaiku nei rašė atsiliepime į ieškinį.Atsakovė pareiškusi norą, kad išlaikymas vaikui būtų padidintas iki 2150 eurų, ieškovui sutikus, tam pritarus ir Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, apeliaciniu skundu be jokio pagrindo, jokių dokumentų prašė panaikinti teismo sprendimą toje dalyje ir padidinti išlaikymą iki 250 eurų per mėnesį. Kiekvienas iš tėvų privalo įrodyti kiek realiai išleidžia vaikui ir tai pateikti įrodančius dokumentus. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas visiškai nesiaiškino ir šioje ginčo dalyje neatskleidė bylos esmės apie išlaidas vaiko sveikatos problemų šalinimui bei sveikatinimui, nors apie jokias ligas atsiliepime į ieškinį ieškovė neužsiminė. Ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio pirmosios instancijos teisme nebuvo. Teismas patenkino pačios atsakovės prašomą sumą. Prie apeliacinio skundo taip pat nėra pridėta jokių įrodymų atsakovės išlaidas vaikui.Šalys procese turi elgtis sąžininga teismas sprendime įrašė, kad atsakovei apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovė yra pateikusi atsiliepimą į ieškinį, byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai yra pateikę išvadą, iš kurios matyti, kad vaikas nori bendrauti su tėvu kasdien, atsakovė yra pateikusi prašymą, kad negali dalyvauti teisme, prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Atsakovei puikiai žinoma kokiomis sąlygomis ir kur yra vaikas gerai žinoma, kad ieškovas nuo 2015 metų gyvenamąją vietą išdeklaravęs iš Lietuvos sūnus R. su tėvu apsistojo (duomenys neskelbtini) pas vaiko močiutę, ieškovo mamą. Ten sąlygos puikiai atsakovei žinomos. Po to Danijoje atostogavo tris savaites 28, 29 ,30 vasarnamyje beveik ant jūros kranto, po to dvi savaites 31,32 tame bute kur yra pridėtos nuotraukos ir 33 savaitę vėl grįžta į Lietuvą, kur bus (duomenys neskelbtini) arba važinės po Lietuvą. Taigi šiuo atveju nagrinėjama byla ne dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovui nėra apribotos tėvystės teisės, byloje nėra duomenų, kad jis netinkamai elgtųsi su vaiku, todėl apeliacinio skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti.Ieškovo atostogų metu 4 savaites ieškovas visą laiką bus su sūnumi. Likusias dvi savaites , t. y. 31 ir 32 savaitę sūnų R. prižiūrės ieškovo gyvenimo draugė, kurią nuo 2015 metų pažįsta sūnus R. ir su kuria jis gerai sutaria. Ieškovo darbo grafikas pirmadienį- ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16 val., o penktadienį iki 12.30. Tačiau po darbo grįžus namo, vaikas vėl būna su tėvu. Visa tai atsakovei yra puikiai žinoma, nes priešingai nei atsakovė, ieškovas niekada nedraudė ir nedraus bendrauti su mama tuo laikotarpiu kai sūnus yra su tėvu. Tai byloja ir atsakovės prie apeliacinio skundo pridedami įrašai, kurie neatsidarė, tačiau tai įrodo, kad 2017 m. liepos 9, 10, 11 vaiko mama bendravo su vaiku telefonu.Apeliacinio skundo teiginys dėl neva per ilgo 6 avaičių termino ir ieškovo piktnaudžiavimo savo kaip tėvo teisėmis ieškovui nesuprantamas. Nurodė, jog siekiant, kad sūnus išaugtų pilnavertčiu vyru ir būsimu savo vaikų tėvu būtina siekti, kad bernkiukas galėtų kuo ilgiau pabūti su savo tėvu, sužinoti daugelį dalykų iš vyriškos pusės to, ko mama negali duoti. Jau dabar sūnui labai pas ieškovą patinka, tas tris savaites kai gyveno prie jūros, kiekvieną dieną važinėjo su dviračiais pajūriu ir kitais įvairiais maršrutais, žaisdavo futbolą, važiuodavo pažaisti krepšinį, esant blogam orui žaisdavo kompiuterinius žaidimus, stalo futbolą ir mini biliardą. Sūnaus sveikata tikrai gera, nes švarus oras, jūrinis klimatas, daug jodo, per šį laikotarpį net slogos nebuvo. Netgi po darbo ieškovas su sūnumi važiuoja su dviračiais. Kitais metais ieškovas vėl pasiprašys to paties vasarnamio prie jūros, į Daniją atvažiuos ir jo mama, R. močiutė, kuri prižiūrės sūnų R. ir tas likusias dvi savaites. Tuo tarpu kai sūnus R. vasarą būna su mama, jis nuvežamas pas atsakovės tėvus į (duomenys neskelbtini). Atsakovės tėvai turi nuosavą namą, turi savo baldų parduotuvę, abu seneliai 9.30 val. išvažiuoja į darbą, grįžta pietų ir vėl iki 17 val. išvažiuoja į darbą. Darbo metu sūnus R. yra paliekamas vienas dideliame name. Atsakovei atrodo, kad geriau sūnų yra palikti vieną namuose, nei tuo metu kai dirba jos tėvai vaikas galėtų pabūti pas ieškovo mamą, močiutę, kuri yra pensijoje ir su dideliu džiaugsmu pabūtų su anūku. Ieškovas niekada nedraudė ir nesiruošia drausti bendrauti vaikui su mama, net ir atsakovė to neminėjo, todėl teismas ir nieko apie tai nepasisakė.