Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-11-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-8597-888/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-11-10
Bylos Nr.
A2.6.-8597-888/2014
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07557-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
L. A.
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6. – 8597 – 888/2014Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07557-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. lapkričio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjusi L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio Kauno klinikinėje ligoninėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugsėjo 29 d. 14 val. 17 min. Kaune, Šarkuvos g. 1A, L. A. vairuodamas transporto priemonę OPEL, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas aikštelėje kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš jos pasišalino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 234 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. A. savo kaltę dėl padarytų teisės pažeidimų pripažino, gailėjosi, teismui paaiškino, jog įvykio dieną apie 14 val. važiavo po užsiėmimų su studentais ir užsuko į parduotuvę apsipirkti. Automobilį visai neseniai įsigijęs, todėl dar nepriprato prie jo gabaritų. Kadangi „Maximos“ aikštelėje buvo daug automobilių, teko manevruoti, kad galėtų įvažiuoti į tarpą. Įvažiuodamas į tą tarpą, pajuto, lyg palietė kitą stovėjusį automobilį. Jis išlipo, pasižiūrėjo, ant savo automobilio apgadinimų nepastebėjo, nematė, kad yra nubrozdinimai. Pažiūrėjo į kitą automobilį, jis buvo baltos spalvos ir matėsi ant priekinio bamperio kairės dalies juoda juostelė, pagalvojo, kad nuo jo automobilio prisilietimo. Kadangi įvertino, kad čia yra mažareikšmis apgadinimas, netrukdantis automobilio saugiai eksploatacijai, apsižiūrėjo, aplinkui nieko nebuvo, nuėjo apsipirkti, paskui grįžo ir išvažiavo. Klaidingai įvertino, kad tas įvykis mažareikšmis. Pripažįsta, kad kliudė kitą automobilį, prisilietė prie jo, bet kad sąmoningai vengia atsakomybės, neteigia, nes turi draudimą ne tik civilinės atsakomybės, bet ir Kasko. Jo vairuotojo stažas yra 33 m. Žino, ką reikia daryti, įvykus kontaktui, bet tas kontaktas buvo minimalus.

Liudytojas R. V. parodė, kad vairuoja automobilį BMW, v/n (duomenys neskelbtini). 2014-09-29 atvažiavo į Šilainių „Maximą“, pasistatė automobilį ir nuėjo apsipirkti. Grįžus iškart į akis krito, kad priekinis bamperis buvo nubraižytas. Tada prie jo priėjo jaunas vaikinas ir pasakė, kad matė, kaip viskas buvo - važiavo automobilis Opel Zefyra tamsiai mėlynos spalvos, bandė prisiparkuoti ir užkabino jo automobilį. Vairuotojas išlipo, pasižiūrėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vaikinas užsirašė valstybinius numerius, todėl jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Lietuvos draudimas jam žalą atlygino.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

L. A. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., įrodyta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ojo būrio patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame jis nurodė, jog iš budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį ir nuvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje pranešėjas R. V. paaiškino, kad apie 14 val. išėjo iš prekybos centro „Maxima“ ir pamatė, kad apgadinta jo transporto priemonė BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), eismo įvykio liudytojas pasakė, kad matė, kaip transporto priemonė OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į pranešėjo automobilio priekinį bamperį ir išvažiavo. Įvykio vietoje buvo nubraižyta įvykio vietos schema (4 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialisto V. D. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. 14.17 val. Kaune, Šarkuvos g. 1A PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), apgadinto automobilio savininkui R. V. eismo įvykį matęs liudytojas pasakė, kad jo automobilį apgadino OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojas. Nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso L. A.. L. A. atvykęs į Eismo įvykių registravimo skyrių paaiškino, kad bandydamas prisiparkuoti jautė, jog atsirėmė į kitą automobilį, išlipęs pamatė, jog ant BMW automobilio prikinio bamperio yra juoda žymė, likusi nuo jo automobilio (5 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis, iš kurių matyti, kad buvo apgadintas automobilio BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, kairė pusė (6 b.l.), R. V. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad jo automobiliui BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), buvo padaryti apgadinimai, nubrozdintas bamperis (7 b.l.), fotonuotraukomis, iš kurių matyti transporto priemonių BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini), ir OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimai (9, 10 b.l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad ant automobilio OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) rasti techniniai defektai: braukimo žymė ant kairės pusės galinių durų maždaug 48-55 cm aukštyje. Išvada: apgadinimai atitinka su automobilio BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimais (14 b.l.).

Byloje esančiais įrodymais yra nustatyta, kad L. A. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. 14 val. 17 min. Kaune, Šarkuvos g. 1A L. A. vairuodamas automobilį OPEL ZAFIRA, v/n (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, manevruodamas aikštelėje kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. padarė eismo įvykį.

KET 231.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą šių taisyklių 97.2 ir 98 punktuose nustatyta tvarka. Pagal KET 234 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje taip pat nustatyta, jog L. A. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini). L. A., vadovaudamasi KET 231.1 punktu, privalėjo pažymėti eismo įvykio vietą ir kadangi eismo įvykio vietoje nebuvo nukentėjusiojo asmens, jis turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį policijai.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad L. A. kliudė stovintį automobilį ir jį apgadino. Po šio įvykio jis sustojo, išlipo iš automobilio, matė, kad ant apgadinto BMW automobilio bamperio kampo buvo jo automobilio palikta tamsi žymė, tačiau jis nepranešęs nei nukentėjusiajam, nei policijai apie įvykį, iš įvykio vietos pasišalino, manydamas, jog šis įvykis yra mažareikšmis ir padaryta žala nedidelė, netrukdantis automobilio saugiai eksploatacijai.

Įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. A. teismo posėdžio metu nurodytas įvykio aplinkybes, jog jis, įvažiuodamas į tą tarpą, pajuto, lyg palietė kitą stovėjusį automobilį, išlipęs, pamatė ant stovėjusio automobilio priekinio bamperio kairės dalies juodą juostelę, pagalvojo, kad tai nuo jo automobilio prisilietimo, taip pat atsižvelgiant į liudytojo R. V. nurodytas aplinkybes apie tai, kad jis grįžęs iš parduotuvės iškart į pamatė, jog priekinis bamperis buvo nubraižytas, taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus (eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, tarnybinius pranešimus, paaiškinimus), kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog L. A. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, pagal savo asmenines savybes ir turimą išsilavinimą jis negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, jis sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą, t.y. jis matė ir suvokė, jog sukėlė eismo įvykį, apgadino svetimą automobilį, tačiau iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. jis suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, ir pasišalino iš įvykio vietos, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo ar nepranešęs policijai ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymis. Taigi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodyta aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, savaime nepaneigia išvados dėl L. A. tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tikslas ir motyvas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties požymiai, todėl kvalifikuojant L. A. veiksmus teisinės reikšmės neturi tai, kokių tikslų siekdamas jis pasišalino (2014 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis 2AT-41-2014).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad L. A. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, todėl jis yra baustinas.

Teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

L. A. nėra linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, turėdamas 33 m. vairavimo stažą, jis administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas tik 3 kartus, tačiau jo padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, skirtos piniginės baudos nėra didelės, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, tą patvirtina byloje esantis išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (15-17 b.l.), taigi galima teigti, kad L. A. daro išvadas dėl savo elgesio ir jam taikytos nuobaudos pasiekia administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažino teisės pažeidimų padarymą ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.). Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad L. A. padaryta žala apgadinto automobilio savininkui bus atlyginta draudimo bendrovės (26 b.l.), iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Farmacijos fakulteto Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros vedėjo A. S. pateiktos pažymos matyti, kad pažeidėjas L. A. yra lektorius Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedroje, taip pat dirba Kauno klinikinėje ligoninėje gydytoju bei dėsto paskaitas studentams LSMU, kurios vyksta kitoje vietoje, skaito paskaitas konferencijose visuose Lietuvos miestuose, todėl visur vyksta su savo transportu (18 b.l.), iš Lietuvos infektologų draugijos Kauno krašto skyriaus pažymos matyti, kad L. A. yra aktyvus Lietuvos infektologų draugijos narys, skaitantis paskaitas konferencijose, renginiuose, įvairių Lietuvos miestų sveikatos apsaugos įstaigose, kur dažniausiai vyksta savo transportu (19 b.l.), iš VšĮ Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus G. A. rašto matyti, kad L. A. dirba VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje (20 b.l.), VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro medicininiame pažymėjime nurodyta, jog A. G. turi sveikatos problemų, jai nustatytas nuolatinis priežiūros poreikis, ja pastoviai rūpinasi dukra ir žentas L. A. (22 b.l.). L. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, apgadinto automobilio savininkui padaryta žala atlyginta draudimo bendrovės. Byloje nėra duomenų, kad pažeidėjas stengėsi paslėpti eismo įvykio vietos pėdsakus, iš eismo įvykio vietos pasišalino skubiai, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos jis nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybių ir jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, geranoriškai bendradarbiavo su policija, sulaukęs policijos skambučio, nevengė atvykti, iškart nuvyko į Kelių policiją, paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino, kad apgadino kitą automobilį, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą. Nėra duomenų, kad L. A. eismo įvykį būtų padaręs būdamas neblaivus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padarytų pažeidimų pobūdį, padarinius, L. A. asmenybę, elgesį po pažeidimo padarymo, darytina išvada, kad paskyrus nors ir minimalią Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatytą nuobaudą, ji nebus adekvati padaryto pažeidimo pavojingumui bei jo asmenybei, nes L. A. padarytas teisės pažeidimas - eismo įvykio vietos palikimas, nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. numatyta minimali administracinė nuobauda galėtų būti vertinama kaip teisinga ir proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui, todėl daroma išvada, kad yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas. L. A. skirtina Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas minimumas, o papildoma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, neskirtina. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 284 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 288 str., 302⁴ str.,

nutaria:

L. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirti 100 Lt (vieno šimto litų) (28 eurų) baudą.

L. A. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., paskirti 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (434 eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 1 500 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų litų) (434 eurų) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 6030. Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė