Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. lapkričio 24 d. apie 18 val. 00 min. Žirmūnų g. 30A, Vilniuje, K. E., vairuodamas automobilį „AUDI A3“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį „AUDI 80“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir apgadino abi transporto priemones, be to, iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais savo veiksmais K. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 101 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo posėdžio metu K. E. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino visiškai ir patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jo vairuojamas automobilis „AUDI A3“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „AUDI 80“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškino, jog iš eismo įvykio vietos jis pasišalino, norėdamas surasti stovinčio apgadinto automobilio šeimininką ir atlyginti jam padarytą žalą, tačiau po kurio laiko sugrįžęs į įvykio vietą, suprato, jog apie eismo įvykį jau buvo pranešta policijai. K. E. dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti kuo švelnesnę administracinę nuobaudą ir netaikyti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, nes teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga teikiant pagalbą artimiesiems.

Be K. E. prisipažinimo, užfiksuoto 2016 m. gruodžio 12 d. paaiškinime (b.l. 14) bei teismo posėdžio metu, jo kaltė padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, įrodoma ir policijos registruojamų įvykių registro išrašu (b.l. 7), eismo įvykio vietos schema (b.l. 8), papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 9), A. V. ir G. K. paaiškinimais (b.l. 10, 11), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b.l. 18), fotolentelėmis (b.l. 15-17) bei policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 6), iš kurių turinio matyti, jog 2016 m. lapkričio 24 d. apie 18 val. 00 min. K. E. vairuojamas automobilis „AUDI A3“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), Žirmūnų g. 30A namo kieme, Vilniuje, važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį „AUDI 80“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Eismo įvykį mačiusi G. K. apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112.

K. E. veiksmai atitinka požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi jo padarytas KET 101 punkto pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, o pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus.

K. E. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi juos padaręs (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnyje yra numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų. Ši išimtis taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga ir protinga.

ATPK 20 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tačiau ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad teisingumo principas reiškia ir tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas), tai yra pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013; 2AT-29-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. E. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino visiškai ir dėl to labai apgailestavo, todėl teismas daro išvadą, jog K. E. prisipažinimas yra nuoširdus. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą bei teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, konstatuoja, kad nepranešdamas apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, K. E. pasielgė lengvabūdiškai, nepagalvodamas apie tokio pažeidimo pasekmes, tačiau jis supranta savo kaltę ir elgesio netinkamumą bei suvokia tokio savo elgesio priežastis ir būtinumą ateityje elgtis tinkamai bei teisėtai. Spręsdamas dėl nuobaudos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskyrimo, teismas pažymi, kad eismo įvykio metu abu automobiliai buvo apgadinti nežymiai, padaryta nedidelė žala, o tai apsprendžia pasitraukimo iš įvykio vietos pavojingumą, kuris nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė nuobauda - bauda vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinis areštas nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pastarojo asmenybę – yra jauno amžiaus, neturi didelės vairavimo patirties, praeityje buvo baustas administracine tvarka už kitos rūšies administracinius teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 4-5), taip pat į tai, kad, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, pasielgė spontaniškai, nepagalvodamas apie pažeidimo pasekmes, pastarasis nei iš karto po eismo įvykio, nei vėliau nesiekė išvengti dėl jo kaltės apgadinto automobilio „AUDI 80“, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), savininkui padarytos žalos atlyginimo, teismas daro išvadą, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta privalomoji papildoma administracinė nuobauda – atėmimas teisės vairuoti transporto priemones K. E. yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga, todėl ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir neskiriant pastarajam šios papildomos nuobaudos (ATPK 30¹ straipsnis), tačiau skiriant 130 straipsnio 1 dalyje numatytą baudą, savo dydžiu mažesnę nei įstatymo sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda, bei 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 33 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

K. E. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 28 € (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, - 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą, netaikant papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalies reikalavimais, paskirtąsias administracines nuobaudas subendrinus, K. E. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 500 € (penkių šimtų eurų) dydžio baudą, netaikant papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo.

Bauda turi būti sumokėta per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą nuorašo įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos per nurodytą terminą sumokėti pažeidėjas negali, jis turi teisę kreiptis dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytu terminu nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimo išdėstyti, paskirta bauda bus išieškota priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.