Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-14 · Administracinė byla Nr. AS-63-12-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-14
Bylos Nr.
AS-63-12-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
Trečiasis asmuo
akcinės bendrovės „Lietuvos energija“
Pareiškėjas
N. Ž.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono
Administracinė byla Nr. AS63 – 12/2011Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASN UTARTIS2011 m. sausio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Ž. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos energija“ dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja N. Ž. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius) 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. Ž12-608. Taip pat pareiškėja prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12‑608 galiojimą ir uždrausti atsakovui Nacionalinei žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ nekilnojamojo turto registre įregistruoti servitutą jai priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių jai gali būti padaryta nepataisoma žala – trečiasis suinteresuotas asmuo gali pradėti vykdyti jai priklausančiame žemės sklype miško kirtimo darbus ir dėl reikalavimo užtikrinimo netaikymo, nebus galima įvykdyti būsimo teismo sprendimo, darant prielaidą, kad jos skundas būtų patenkintas.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies; taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-608 „Dėl servitutų nustatymo N. Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ galiojimą; kitoje dalyje prašymo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. Ž12-608 pareiškėjos nuosavybės teise valdomam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas žemės servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206, plotas 0,9704 ha ), teisė aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Servituto naudotojas – AB „Lietuvos energija“, servituto paskirtis – 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui. VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2010 m. birželio 22 d. kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. 13A nurodyta, kad tarnaujančio daikto savininkui N. Ž., viešpataujančio daikto savininkas AB „Lietuvos energija“ turi atlyginti už iškirstą 0,9681 ha mišką 541,06 Lt. Todėl teismas laikė, kad tiesiant elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai požemines ir antžemines komunikacijas bus iškirsta 0,9681 ha pareiškėjai priklausančio miško. Teismo manymu, nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ gali pradėti žemės sklype miško kirtimo darbus. Jei teismas pripažintų ginčijamą įsakymą neteisėtu ir jį panaikintų, realus buvusios padėties atkūrimas ir teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Įvertinus skunde nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, tikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-608 „Dėl servitutų nustatymo N. Ž. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ galiojimą. Taip pat pažymėjo, kad iš skundžiamo įsakymo turinio matosi, jog pareiga per tris mėnesius nuo įsakymo priėmimo įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre nustatyta trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ (įsakymo 2.1. p.). Nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė – uždraudimas atlikti tam tikrus veiksmus – gali būti taikoma tik atsakovui. Todėl laikė, kad prašymas uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos energija“ įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto registre nepagrįstas įstatymu, todėl negali būti tenkinamas.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos energija“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Turi būti įvertinti visi kriterijai sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

2. Pareiškėjos baimės dėl galimų grėsmių nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nepagrįstos, kadangi nei ginčijamas įsakymas pats savaime, nei kompensacijos nustatymas nesuteikia teisės kirsti miško pareiškėjos sklype, tam būtina pakeisti miško žemę į kitas naudmenas ir gauti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento leidimą miško kirtimui.

3. Įsakymo sustabdymas sukels ženklių nuostolių AB „Lietuvos energija“, bus pažeistas proporcingumo principas ir viešasis interesas. Sustabdžius įsakymo galiojimą, AB „Lietuvos energija“ negalės atlikti reikalingų procedūrų, derinti elektros linijos statybos projekto ir kreiptis dėl linijos statybą leidžiančių dokumentų. 330 kV elektros perdavimo linija Klaipėda – Telšiai yra ypatingos svarbos objektas, kurio statyba numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Lietuvos bendrajame plane, ši linija būtina siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo Lietuvoje patikimumą ir saugumą, taip pat išspręsti Klaipėdos ir Telšių teritorijų užžiedinimo problemą, užtikrinti patikimą ir nepriklausomą vakarų Lietuvos aprūpinimą elektros energija, kad Klaipėdos kraštas nebepriklausytų nuo Rusijos elektros energijos tinklų. Linija Klaipėda – Telšiai taip pat reikalinga Lietuvos integracijai į Europos Sąjungos elektros energijos rinką. Tai bus pasiekta toliau statant elektros jungtis su Švedija ir Lenkija. Šios elektros energetikos sistemos jungtys yra pripažintos kaip turinčios ypatingą strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Šios linijos statyba yra prioritetinis projektas, kuriam numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų lėšų, o jo įgyvendinimo terminų atidėjimas gali lemti finansavimo praradimą. Įgyvendinant projektą iš AB „Lietuvos energija“ vidinių resursų, tai gali lemti didelius nuostolius bendrovei. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sukels didelę žalą projektui ne tik finansine, nacionalinių energetikos tikslų, bet ir viešojo intereso tenkinimo prasme.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su jame išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į paminėtą, ir realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. AS5‑155/2005, Nr. AS5-230/2005).

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007).

Pareiškėja prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12‑608 galiojimą sieja su aplinkybe, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jai priklausančiame žemės sklype gali pradėti vykdyti miško kirtimo darbus.

Įvertinus pareiškėjos nurodytą aplinkybę dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, teisėjų kolegijos manymu, negalima daryti išvados, kad yra pagrindas taikyti jos prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Kaip matyti iš Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-1055, 3.1 punkto teisė kirsti mišką įgyjama gavus leidimą nuo jame nurodytos datos. Byloje nėra duomenų, kad AB „Lietuvos energija“ tokį leidimą gavo. Įsakymo pagrindu, neatlikus papildomų veiksmų, pareiškėjos žemės sklype esantis miškas negali būti kertamas, todėl pareiškėjos argumentas, jog įsakymo galiojimas turi būti sustabdytas, nes, priešingu atveju, bus iškirstas jai priklausantis miškas, atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, negalima teigti, kad tenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus įsakymą, teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų, kadangi būtų faktiškai neįmanomas padėties iki įsakymo priėmimo atkūrimas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. AS858–792/2010, Nr. AS525-793/2010.

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63–277/2008). Tačiau pareiškėja jokių kitų įrodymų ar motyvų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog, nesustabdžius skundžiamo įsakymo galiojimo, galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, negalėtų būti atkurta šalių padėtis, buvusi iki ginčijamo įsakymo priėmimo, nepateikė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nenustatyta ir pareiškėja nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių jos prašomų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nepagrįstai sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-608 galiojimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas ir pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, naikintina ir pareiškėjos prašymas atmestinas, likusi nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjos N. Ž. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėRičardas Piličiauskas