- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-04
- Bylos Nr.
- 2S-354-658/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-08623-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Atsakovas
- E. R. S.
- Ieškovas
- E. S.
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-14203-375/2012 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. R. S. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto padalijimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams turtu priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti butą, esantį adresu Raudondvario pl. 230-406, Kaune, asmenine ieškovės nuosavybe, priteisti iš atsakovo kiekvienai iš dviejų ieškovės ir atsakovo nepilnamečių dukterų po 7200 Lt išlaikymo įsiskolinimo, taip pat po 200 Lt per mėnesį dukterims išlaikyti iki jų pilnametystės. Kartu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones- už laikotarpį iki bylos išnagrinėjimo priteisti nepilnametėms dukterims laikiną išlaikymą- po 200 Lt per mėnesį. Ieškovė nurodė, jog atsakovas neprisideda prie dukterų išlaikymo ir, atsižvelgdama į sunkią atsakovo turtinę padėtį, patvirtino sutinkanti, jog būtų priteisiama mažesnė, nei pusė minimalios mėnesinės algos, išlaikymo suma, kuri vertintina kaip minimali.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą ieškovės ir atsakovo nepilnametėms dukroms- po 200 Lt per mėnesį nuo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad nepilnametės dukterys gyvena su ieškove, kurios darbingumas ribotas (40%), ji niekur nedirba, jos pajamos per mėnesį siekia 1000- 1200 Lt, atsižvelgiant į dukterų amžių (14 m. ir 16 m.), prašoma priteisti suma sietina tik su minimalių poreikių tenkinimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį pakeisti, kiekvienai iš dukterų priteistą laikino išlaikymo sumą sumažinti iki 100 Lt per mėnesį. Savo poziciją apeliantas grindžia šiais motyvais:
1. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas parengiamojo teismo posėdžio metu po to, kai apeliantas buvo pareiškęs priešieškinį teisme, išdėstė savo poziciją dėl galimybių teikti išlaikymą, todėl priimdamas ginčijamą nutartį pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino tik ieškovės pateiktame prašyme išdėstytas aplinkybes dėl ieškovės turtinės padėties, nepasisakydamas apie apelianto turtinę padėtį.
2. Apeliantas yra netekęs 70% darbingumo, jo mėnesines pajamas sudaro 606,85 Lt netekto darbingumo pensija, dėl psichinės ligos, kuria serga apeliantas, jis negali dirbti, todėl nustatyta laikino išlaikymo suma jam yra per didelė.
3. Be to, priešieškiniu apeliantas prašo pripažinti dalį ginčo buto bendrąja jo ir ieškovės nuosavybe ir jam priklausančią buto dalį, kurios vertė 17468 Lt, priteisti nepilnametėms dukterims kaip išlaikymą turtu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir nurodo, kad priešieškinio reikalavimai nėra susiję su ginčijama nutartimi, apeliantas nepagrįstai pretenduoja į dalį buto, buto dalies, į kurią pretenduoja apeliantas, vertė yra mažesnė už prašomą priteisti išlaikymo sumą (26600 Lt). Kartu ieškovė atkreipė dėmesį į tai, jog apeliantas yra iš dalies darbingas, tačiau nepateikė jokių duomenų apie nesėkmingus bandymus įsidarbinti ir gauti papildomų pajamų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Remiantis CPK 145 straipsnyje, CK 3.65 straipsnyje apibrėžtais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindais, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu, CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, darytina išvada, jog tėvo atsisakymas teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams negali būti pateisinamas jokiais pagrindais. Dėl nurodytos priežasties su vaikais gyvenančios motinos prašymas priteisti iš vaikų tėvo laikiną išlaikymą, kol teismine tvarka bus išspręstas vaikų išlaikymo klausimas, vertintinas kaip pagrįstas.
Apelianto argumentas, jog jis sutinka, kad išlaikymas būtų teikiamas ne periodinėmis išmokomis, bet turtu, kaip teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, nėra susijęs su ginčijamos nutarties teisėtumu ir (ar) pagrįstumu, kadangi, iš vienos pusės, prieštarauja ginčijama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirčiai, t.y. siekiui užtikrinti nepilnamečių vaikų išlaikymą bylos nagrinėjimo metu, iš kitos pusės, siejamas su aplinkybėmis, kurios bus vertinamos ir konstatuojamos tik išnagrinėjus materialinį teisinį ginčą iš esmės, t.y. apelianto teisių į nekilnojamąjį turtą egzistavimas ir apimtis, taip pat jo siūlomo išlaikymo nekilnojamuoju turtu teikimo būdo parinkimo pagrįstumas paaiškės tik išnagrinėjus bylą. Su nurodyta išvada netiesiogiai sutinka ir pats apeliantas, atskirajame skunde nurodydamas, jog ginčijama nutartis jo netenkina tik iš dalies, pripažindamas, kad laikinas išlaikymas turi būti teikiamas, tik jo suma apeliantui yra nepriimtina.
Vertinant klausimą dėl nustatyto išlaikymo dydžio pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamu atveju iš apelianto priteista laikino išlaikymo suma- po 200 Lt per mėnesį kiekvienai dukteriai- neviršija orientacinio teismų praktikoje įtvirtinto išlaikymo dydžio, pagal kurį bendra abiejų tėvų teikiamo išlaikymo suma paprastai turėtų būti ne mažesnė kaip minimali mėnesinė alga, kurios dydis prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimo ir ginčijamos nutarties priėmimo metu sudarė 850 Lt, tuo tarpu nuo 2013 m. sausio 1 d. yra lygus 1000 Lt. Tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės, tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios apelianto pajamos, tikroji jo turtinė padėtis. Šiuo aspektu atskirajame skunde cituojama teismų praktika dėl būtinybės nustatant išlaikymo dydį išsamiai įvertinti asmens, iš kurio išlaikymas turi būti priteisiamas, turtinę padėtį, sietina su teismo, nagrinėjančio materialinį teisinį ginčą iš esmės, funkcijų apimties apibrėžimu ir negali būti tiesiogiai perkeliama ir taikoma nustatant ginčo dėl laikinosios apsaugos priemonės laikino išlaikymo priteisimo taikymo nagrinėjimo ribas. Iš kitos pusės, akcentuotina ir tai, jog, skirtingai nei nurodo apeliantas, priimant ginčijamą nutartį buvo atsižvelgta į ieškinyje ir prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones išdėstytą argumentą, kad įvardijant prašomą priteisti išlaikymo, o kartu ir laikinojo išlaikymo, sumą buvo įvertinta sunki apelianto turtinė padėtis, orientuotasi ne į vidutinius, bet į minimalius, būtinus atitinkamo amžiaus nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.198 str. 1 d.).
Kaip minėta, tikrasis apelianto pajamų lygis, taip pat jo sveikatos būklės įtaka jo turtinei padėčiai bei šių aplinkybių ryšys apelianto galimybėms teikti konkretaus dydžio išlaikymą gali būti objektyviai įvertinta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, t.y. išnaudojus visas protingas procesines priemones tam, kad būtų išsiaiškinta, ar apeliantas atskleidė visus jo faktinių pajamų šaltinius, ar apeliantas aktyviai ieško galimybių gerinti savo turtinę padėtį, nesėkmingai siekia darbinių pajamų, ar jo paties įvardijamą blogą turtinę padėtį be objektyvių aplinkybių sąlygoja ir pasyvus, galimai subjektyvaus noro minimalizuoti savo pareigą išlaikyti vaikus sąlygotas vengimas kelti savo materialinę gerovę. Vien preliminarus apelianto pateiktų argumentų vertinimas klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo stadijoje objektyvių atsakymų į nurodytus klausimus negali pateikti.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei faktą, kad nustatydamas laikino išlaikymo sumą pirmosios instancijos teismas rėmėsi minimalios, esminiams poreikiams tenkinti būtinos išlaikymo sumos kriterijumi, darytina išvada, jog teismo priteistą laikino išlaikymo sumą mažinti, o kartu ir tenkinti atskirąjį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.