- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-02
- Bylos Nr.
- 2S-2013-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Kreditorius
- UAB „ITM Inkasso“
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „ITM Inkasso“ atskirąjį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1086-594/2012, kuria atsisakyta priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorė pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l. 2), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko 2011 m. rugsėjo 16 d. vartojimo kredito sutarties SP 29959 pagrindu paskaičiuotus 1000,00 Lt skolos, 90,00 Lt delspinigių, 100,00 Lt sutartinių palūkanų, 826,80 Lt negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 11,00 Lt žyminio mokesčio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog maksimalus netesybų už vėlavimą vykdyti vartojimo kredito sutarties pagrindu prisiimtus sutartinius įsipareigojimus dydis negali viršyti 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, todėl reikalavimas priteisti 0,53% per dieną nuo negrąžintos sumos dydžio kreditorės negautas pajamas yra akivaizdžiai nepagrįstas, reikalavimas priteisti ir netesybas, ir nuostolius prieštarauja CK 6.73 straipsnio 1 daliai, pareiškime nenurodytas prašomų priteisti sutartinių palūkanų paskaičiavimo laikotarpis, sutartyje numatytas metinių palūkanų dydis (pareiškime nurodoma bendra vartojimo kredito kainos metinė norma) negali būti laikoma metinėmis palūkanomis kadangi vartojimo kredito metinę kainą sudaro visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius ir t.t.). Esant šioms aplinkybėms, teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Atskiruoju skundu kreditorė UAB „ITM Inkasso“ prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012-07-26 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Kreditorė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo grindė 2011-09-16 vartojimo kredito sutartimi, 2011-12-04 skolos perdavimo aktu bei vadovavosi LR CK 6.57, 6.249 straipsniais, todėl pareikštas reikalavimas dalyje dėl negautų pajamų priteisimo iš esmės yra realus ir pagrįstas.
Kreditorė netaiko skolininkui jokių kitų netesybų ir mokesčių už įsipareigojimų vykdymą, išskyrus įstatymo leistinas 0,05 % dydžio netesybas už kiekvieną pradelstą dieną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas atmestinas.
LR CPK 435 str. 2 d. nustatyta, jog teismas atsisako priimti teismo pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Aiškų pareiškimo nepagrįstumą teismas turėtų konstatuoti įvertinęs jame nurodomą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Lingvistiškai aiškinant minėtoje normoje vartojamas sąvokas - „aiškus“ reiškia gerai matomą, lengvai suvokiamą, suprantamą, o „nepagrįstas“ - tai neturintis pagrindo, neargumentuotas. CPK 435 str. 2 d. taikytina tais atvejais, kai iš faktinio prašymo pagrindo matyti, kad reikalavimas yra absurdiškas ar kai tokį reikalavimą nepagrįstu vienareikšmiškai laiko materialiosios teisės normos.
Nagrinėjamoje byloje kreditorė pareiškimu, be kitų reikalavimų, prašo priteisti iš skolininko 90 Lt delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2012-01-25 iki 2012-07-23 bei 826,80 Lt negautų pajamų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki 2012-03-24 (b.l. 2). Taigi, prašomi priteisti delspinigiai (netesybos) ir negautos pajamos (nuostoliai) paskaičiuoti už persidengiantį laikotarpį ir už tą patį sutartinių prievolių pažeidimą. Susitarimas dėl netesybų vertintinas kaip sutartinė minimalių nuostolių prezumpcija, taikoma sutartinės prievolės pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo atveju. Ši prezumpcija atleidžia kreditorių nuo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydį, leidžia reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo remiantis atitinkama sutartine sąlyga. Tačiau manydamas, jog realiai patirti nuostoliai yra didesni, kreditorius turi teisę atsisakyti reikalavimo dėl netesybų priteisimo ir reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, prie kurių priskiriamos ir negautos pajamos (CPK 6.249 str. 1 d.), reikšdamas reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Kartu reikšti vienas kitą dubliuojančius reikalavimus tiek dėl netesybų taikymo, tiek ir dėl nuostolių atlyginimo draudžia CK 6.73 straipsnio 1 dalis, kurioje vienareikšmiškai nurodoma, jog, pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, netesybos yra įskaitomos į nuostolius. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo reikalaujama iš skolininko priteisti tiek sutartines netesybas, tiek ir nuostolių, pasireiškiančių negautomis pajamomis, atlyginimą už tą patį laikotarpį to paties sutartinių prievolių pažeidimo pagrindu, laikytinas akivaizdžiai nepagrįstu, prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl nepriimtinas.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 26 d. nutarties nekeisti.