Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarimo D. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2010 m. kovo 6 d. surašė D. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. kovo 6 d., apie 10 val. 30 min., Kauno m., Raudondvario pl. 284A, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas transporto priemonę „Audi 80 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kito asmens turto saugumui, nepaliko tarpo iš šono iki stovėjusios transporto priemonės „Mitsubishi Colt“, ją kliudė ir apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę. D. K. pasišalino iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai apie eismo įvykį. Šiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132, 234 punktų reikalavimus.

II.

D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad D. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per vienerius metus padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. D. K. niekur nedirba, aptariamus pažeidimus padarė pirmą kartą, eismo įvykiu nepadarė didelės turtinės žalos, nesukėlė realaus pavojaus kitų asmenų sveikatai, gyvybei, visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, be to, anksčiau nebuvo padaręs sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.

III.

D. K. šiuo metu esu bedarbis, aptariamus pažeidimus padarė pirmą kartą, eismo įvykiu nepadaryta didelės žalos, nesukeltas realaus pavojaus kitų asmenų sveikatai, guvybei, anksčiau nėra padaręs sunkių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, slaugo sunkiai sergantį tėvą, pats yra 50 procentų riboto darbingumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais. Apeliantas šio pažeidimo iš esmės neginčija. Tačiau mano, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos turėtų būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į ATPK 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010).

Apeliantas nurodo, kad jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, kadangi jis nesiekė išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį, siekė išsiaiškinti su automobilio Mitsubishi Colt savininku dėl eismo įvykio. Teisėjų kolegija pažymi, kad KET numato galimybę į eismo įvykio vietą nekviesti policijos, tačiau esant KET 232 punkte numatytoms sąlygoms. Pagal KET 232 punktą, jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

D. K. paaiškino, kad jis automobilio Mitsubishi Colt savininko laukė apie valandą laiko, tačiau ilgiau laukti neturėjo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, kad KET 234 punktas numatė, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Mitsubishi Colt, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nebuvo, todėl D. K. privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadaręs iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teisėjų kolegija pažymi, kad D. K. suprato sukėlęs eismo įvykį, todėl numatė kilsiančias dėl eismo įvykio pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija D. K. pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, nepranešus apie tai policijai, vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. D. K. nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusiojo laukti eismo įvykio vietoje ilgiau negalėjo, nagrinėjamu atveju veikos kvalifikavimui įtakos neturi, kadangi KET 234 punktas imperatyviai numato, kad eismo įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo, eismo įvykio dalyvis apie eismo įvykį turi pranešti policijai. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad D. K. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas nesutinka ir su paskirta nuobauda, prašo vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis paskirti švelnesnę nuobaudą.

Pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti minimalią ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą. Švelnesnė nuobauda galėtų būti paskirta tik pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 30¹ straipsnį, nes šiuo straipsniu nustatyta, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visuma sudaro pagrindą taikyti 30¹ straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo buvo įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodas ATPK 30¹ straipsnio taikymo taisykles, yra konstatavęs, kad nustačius byloje pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ATPK 30¹ straipsnis paprastai neturėtų būti taikomas (Administracinių teismų praktika Nr. 3 (13), p. 352). D. K. pakartotinai per metus laiko padarė tokios pačios rūšies administracinį teisės pažeidimą (b.l. 14). Ši aplinkybė sunkiną D. K. atsakomybę (ATPK 32 str. 5 p.).

Kitos apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagrįstai. Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.