- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-09-04
- Bylos Nr.
- A2.6.-272-443/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-40-3-00016-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arturas Rauktys
- Pažeidėjas
- R. K.
- Advokatai
- Ingrida Krolienė
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei ir Eglei Macijauskienei, dalyvaujant Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovui Gintautui Vedegiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K., automobilio savininkui V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. G. atstovei advokatei Ingridai Krolienei,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 klasių išsilavinimo, dirbančio plataus profilio statybininku UAB (duomenys neskelbtini), Kauno m., neteisto, administracine tvarka bausto, gyvenančio ir gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. 2014 m. sausio 4 d., 2 val. 45 min. Šakių r. sav., K. N., Tilto g., būdamas neblaivus, – nustatytas 3,60 promilių (sunkus) neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, tai yra pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
Marijampolės AVPK Šakių RPK atstovas G. Vedegys paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas R. K. yra surašytas pagrįstai, už tai, kad jis š.m. sausio 4 d. apie 02.45 val. Tilto g., K. N., Šakių rajone, vairavo V. G. automobilį Audi A3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas sunkaus girtumo. Pats R. K. pripažįsta padaręs pažeidimą. Šakių rajono apylinkės teismo nutarimas, priimtas š.m. sausio 22 d. yra pagrįstas ir atitiko RPK lūkesčius, todėl siūlo tokią pačią nuobaudą. RPK požiūriu automobilis buvo konfiskuojamas pagrįstai. Kelių eismo taisyklės numato ne tik atvejus, teisėtus perdavimus, bet ir automobilio saugojimą. Kiekvienas automobilio savininkas privalo transporto priemonę saugoti. V. G. su R. K. pradėjo išgėrinėti kartu ir galėjo numatyti tokio įvykio pasekmes. Žinojo, kad R. K. yra baustas administracine tvarka – tai patvirtino abu. R. K. yra jau tris kartus girtas vairavęs transporto priemones, du kartus jo transporto priemonės buvo konfiskuotos. V. G. elgėsi neatsakingai palikdamas duryse raktų ryšulį. Pažįstami jie apie vienerius metus, kartais gyveno kartu viename bute ir pakako laiko vienas kitą pažinti. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas turi rūpintis transporto priemone, kad niekas negalėtų pasinaudoti. Situacija nėra išskirtinė dėl šios transporto priemonės vairavimo. Jau yra buvę, kad savininkas kartu girtauja, o paskui kas nors pasinaudoja transporto priemone. Mano, kad 2014-01-04 padarytas pažeidimas yra įrodytas ir prašo skirti R. K. 25 parų areštą su transporto priemonės konfiskavimu.
Šalies argumentai
R. K. paaiškino, kad š.m. sausio 4 d. V. G. – sesers sugyventinis, R. K. namuose girtas miegojo. R. K. gėrė iš vakaro kartu su V. R. ir V. G., o vidurnaktį, V. G. jau užmigus, R. K. su V. R. sugalvojo pasivažinėti. Išgėrė daug alaus 6 laipsnių stiprumo. V. G. buvo atvažiavęs su savo Audi A3. Namų, kuriuose V. G., kuris tuo metu buvo kaip ir R. K. „švogeris“, nes gyveno kartu su R. K. seserimi tame pačiame bute (duomenys neskelbtini), kur ir buvo „baliavojama“, duryse, iš vidinės pusės, buvo įkišti ir palikti visi raktai, ten kartu buvo prikabintas ir mašinos raktelis. V. G. miegojo, nes pirmas „lūžo“, o R. K. su V. R. išvažiavo šiaip, be jokio tikslo, pasivažinėti. R. K. teisės vairuoti Lietuvoje niekada neturėjo. Nebuvo minties pažadinti V. G.. Nuvažiavo iš K. į K. N. apie 20 kilometrų. Ten norėjo apsisukti, bet juos sustabdė pasieniečiai. Pats pasisakęs, kad yra neblaivus. To pasieniečio klausęs, kaip su mašina. Sakę, kad atvažiuotų blaivus asmuo su mašinos dokumentais ir atiduos. Paskambinęs mamai ir pasakęs, kad reikia atvažiuoti pasiimti mašiną. Kai mama atvažiavo, mašinos jau nedavė. V. G. pažįsta apie metus laiko. Jis žinojęs, kad R. K. buvęs baustas administracine tvarka už važinėjimą išgėrus. Automašinos dokumentus paimti pamiršęs – jie buvę V. G. piniginėje, žinojo, kad ten laikė. Niekada nebuvo prašęs leidimo važiuoti V. G. mašina. Mama vairuoja, todėl ir skambino jai. R. K. nuolat gyveno pas močiutę bute, grįždavo savaitgaliais į S. D. ir S. G. gatvę, kur tuo metu gyveno visi – R. K., jo sesuo, tą kartą buvusi išvykusi, V. G..
Suinteresuotasis asmuo V. G. parodė, kad atvažiavo š.m. sausio 3 d. su Audi A3 pas R. K., nes jo sesuo, tuomet V. G. sugyventinė, buvo išvažiavusi – ten gyveno kokius tris mėnesius. Pasikvietė draugą, žaidė kompiuteriniais žaidimais boulingą ir gėrė. V. G. nuėjo miegoti apie pusę pirmos. Jokios kalbos apie mašiną nebuvo. Namų raktus palikęs duryse iš vidaus pusės, prie jų buvo prikabinti ir Audi A3 rakteliai. Neturėjo jokios minties, kad jie išvažiuos. R. K. niekada neprašė leisti jam vairuoti. Atsikėlė gal 4 ar 4.30 val. ir pamatė, kad nėra mašinos. Tada paskambino 112 ir pranešė, kad nėra mašinos. Po 15 min. jam paskambino iš policijos ir pasakė, kad mašina sulaikyta Šakiuose. V. G. nuvažiavo, bet jos nedavė, nes buvo šeštadienis ir liepė atvažiuoti pirmadienį pasiimti tik daiktus. Pažįsta R. K. virš metų – susitikdavo tik savaitgaliais. Yra sakęs už ką baustas. Nesiėmiau jokių priemonių apsaugoti mašiną, nes raktai buvo duryse – galėjęs nebent tik nusegti automobilio raktelį ir laikyti kišenėje ar einant miegot pasikišt po pagalve. Bet nebuvę net minčių, kad R. K. taip gali pasielgti. Kai ėjo miegoti dar suprato ką veikia – rakteliai ir dokumentai ne kartą buvo padėti matomoje vietoje, bet niekada jų R. K. neėmė. Raktai buvo nuo R. K. namų, kuriuose ir V. G. tuomet gyveno, nuo V. G. namų dveji, dar nuo rūsio. Automobilio dokumentai buvo V. G. piniginėje, o ji buvo padėta virš V. G. galvos. Žinojo, kad R. K. teisės vairuoti neturi. Prašo netaikyti automašinos konfiskavimo.
Liudytojas A. Č. parodė, kad dirba K. N. užkardoje vyresniuoju pasieniečiu, R. K. pažįstu dėl tarnybos. Vykdant tarnybą K. N. tamsiu paros metu galimai š.m. sausio pradžioje sustabdė automobilį. Paprašė vairuotoją – R. K., pateikti dokumentus ir pastebėjo, kad vairuotojas yra neblaivus. Iš jo kalbos, judesių, buvo matyti, kad jis neblaivus. Sakė, kad automobilis ne jo, kad yra tik pasiėmęs. Sakė, kad atvažiavo pas paneles ir važiuoja namo. Automobilio dokumentų nepateikė. Sakė, kad dokumentai tikriausiai pas šeimininką.
L. R. R. parodė, kad dirba Pagėgių rinktinės K. N. pasienio užkardoje vyresn. specialistu. Pažįsta iš matymo R. K.. Dirbo š.m. sausio 4 d. K. N. su kolega A. Č. ir sustabdė automobilį – stabdo praktiškai visus naktį vykstančius automobilius. Kai sustabdė, pamatė, kad vairuotojas išgėręs, todėl iškvietė iš Šakių policiją. Buvo dar vienas žmogus, negali atpažinti kas toks. Vairuotoją atsimena gerai. Į užkardą vedėsi, registravo ką atsivedėme. Ar vairuotojas turėjo dokumentus – nepamena.
L. S. B. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Šakių RPK viešosios policijos prevencijos poskyrio tyrėja. R. K. asmeniškai nepažįsta, iš veido matytas. Matė K. N. pasienio užkardoje. Liudytoja tuokart dirbo su kolega T. P. Galėjo būti sausio 4 d. naktį. Gavo pranešimą, kad K. N. užkardoje yra sulaikytas asmuo, neblaivus vairavęs automobilį, todėl ten ir nuvyko. Nepamena, kas ten buvo. Neatsimena ar surašiusi kokį dokumentą. Situacijas maišo – daug panašių per tą laiką buvo.
Liudytoja I. K. parodė, kad be sūnaus R. K. dar turi du vaikus – sūnų ir dukrą. R. K. yra vidurinis vaikas. Š. m. sausio 4 d. apie 2.30 val. sūnus R. K. paskambino ir paprašė jos atvažiuoti su kitu vairuotoju. Sakė, kad jis pasiėmė V. G. mašiną pasivažinėti, o V. G. yra ,,smigęs“. Liudytoja atvažiavo į V. G. namus, bandė jį žadinti, bet nepavyko. Tada nuo lentynos paėmė jo mašinos dokumentus ir nuvyko į K. N.. Buto durys buvo atrakintos, grojo muzika. Pareigūnai sakė, kad reikia atvežti automobilio dokumentus, sakė, kad atiduos mašiną. Su sūnumi tą kartą važiavo kitas V., pavardės nežino.
Motyvuojamoji dalis
Be to, R. K. kaltė įrodyta: tarnybiniais pranešimais (b. l. 1-2), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 3), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 4), administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 5-6), asmens blaivumo testu (b. l. 13), pažyma apie asmens turimus vairuotojo pažymėjimus (b. l. 16) ir kita administracinės bylos medžiaga.
R. K. veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sudėtį, kadangi pažeidėjas transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas 3,60 promilių neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.
Teismas R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą; R. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose priimtose nutartyse taip pat ne kartą konstatavo, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime yra konstatuota, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas, kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis, lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.
Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas LR ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Teismų praktikoje konstatuota, kad transporto priemonės konfiskavimas gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. N261-4604/2011). Taigi, savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, o šios aplinkybės byloje nėra visiškai išsiaiškintos.
Skiriant R. K. nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei; į pavojingumo laipsnį – nustatytas 3,60 promilių neblaivumo laipsnis; pažeidėjo asmenybę – pilnametis, nevedęs, neteistas, dirba, anksčiau ne kartą baustas už analogiškus ATP, taip pat į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas R. K. automobilio raktelius paėmė be savininko V. G., kuriam nebuvo pagrindo manyti, kad R. K., niekad anksčiau neprašęs ir nesinaudojęs jo automobiliu, šį kartą pasielgs būtent taip, leidimo, todėl teismo vertinimu, V. G. automobilis buvo neteisėtai R. K. valdomas ir naudojamas – nustatyta išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nebuvo atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Teismas atmeta kaip nepagrįstus RPK atstovo samprotavimus dėl V. G. buvusios galimybės einant miegoti kažkur tai paslėpti automobilio raktelius, pasikišti juos po pagalve ir pan., įvertindamas R. K. ir V. G. buvusius gana artimus faktinės svainystės, tarpusavio pasitikėjimo santykius, tuo laikotarpiu gyvenimo viename būste aspektą. Teismas sutinka su V. G. atstovės advokatės išreikštu požiūriu, kad šiuo atveju rūpestingumo standartai, keliami automobilio savininkui, turi būti taikomi protingai ir saikingai. Todėl, atsižvelgus į tai, kad R. K., būdamas ne kartą baustas administracine tvarka už tokio paties pobūdžio pažeidimų padarymą (2007 metais, 2009 metais du kartus), taip pat ir už kitokio pobūdžio pažeidimų padarymą, ne visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs, nors ir dirba, kas leidžia teigti, jog skiriamos ir iki šiol nesumokėtos baudos jokio poveikio nedaro ir joms keliamų tikslų nepasiekia, R. K. už padarytą pažeidimą skirtinas straipsnio sankcijoje numatytos griežtesnės nuobaudos – administracinio arešto minimumas, o sankcijos imperatyviai nuostatai dėl transporto priemonės konfiskavimo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir automobilis „Audi A3“, v/n (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas, o grąžintinas savininkui.
Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹, 129, 286, 287 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir nubausti 20 (dvidešimties) parų administraciniu areštu be transporto priemonės ? automobilio Audi A3, v/n (duomenys neskelbtini) priklausančio V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) konfiskavimo ir šią transporto priemonę grąžinti savininkui.
Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.