Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

2021-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A18.-213-791/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-03-24
Bylos Nr.
A18.-213-791/2021
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00041-2021-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Vilma Dapkevičienė (pirm.)
Pažeidėjas
V. S., Institucijos
Institucija
Aplinkos apsaugos departamenstas prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A18.-213-791/2021
Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00041-2021-1
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.9.10; 21.9.11
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. kovo 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja V. D.,sekretoriaujant E. B.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. S. ir Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei Ž. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, susituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2020 m. lapkričio 3 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) nevykdė teisėtų įgaliotų aplinkos apsaugos institucijos pareigūnų M. Z. ir R. B. reikalavimų nedelsiant nutraukti vykdomus darbus, tai yra užgesinti deginamus automobilinius laidus su plastiko ir gumos izoliacija ir nutraukti taršą. Tokiais veiksmais (neveikimu) jis pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 3 d., kai jau buvo tamsu, degino automobilinius laidus, kad juos priduoti į metalo supirktuvę, laidus dėjo nedideliais kiekiais į metalinę statinę, kuri stovėjo apie 50 m atstumu nuo jo sodybos, prie vandens telkinio. Sodyba yra vienkiemyje. Buvo ir daugiau asmenų, su kuriais degino laidus ir vartojo silpnus alkoholinius gėrimus. Degdami laidai skleidžia dūmus, kurie gali būti matomi iš toliau net ir tamsiu paros metu. Nurodė, kad šio įvykio buvo galima išvengti, jei atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai būtų prisistatę, kad jie yra pareigūnai. Jis nesuprato, kad jie yra pareigūnai. Tai, kad jie neprisistatė, turėtų matytis vaizdo registratoriaus įraše. Atvykę pareigūnai iš karto, neprisistatę, agresyviai paklausė ,,ką čia darot?, greit gesinat laužą“. Jie atvažiavo tamsiu paros metu, nukreipė automobilio šviesas į juos, todėl nematė net to automobilio, matė tik šviesas. Jis negesino, tada pareigūnai stvėrė įrankius, susistumdė su jais dėl kibiro paėmimo. Tik vėliau, kai pareigūnas jį pargriovė ant žemės, suprato, kad čia buvo aplinkos apsaugos pareigūnai. Automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, tačiau jis tamsoje to neįžiūrėjo. Kai pareigūnai davė nurodymą užgesinti laužą, jis to nepadarė gal dėl išgąsčio, šoko, nežinojo, kas čia atvažiavo ir ko jie nori, jie elgėsi agresyviai. Su Aplinkos apsaugos pareigūnais ir anksčiau yra turėjęs reikalų, bet niekada nebuvo konflikto. Žino, kad laidų deginti negalima, nes teršiama gamta. Juos degino, nes norėjo prasimanyti pinigų, yra socialiai remtinas, pragyvena iš socialinės pašalpos. Nedirba, nes sudėtinga įsidarbinti, prieš tai vykdė individualią veiklą, prižiūrėjo tėvuką, bet jis pasimirė. Nedirba 1 metai laiko, mokosi, nes be išsilavinimo darbo nėra.

Peržiūrėjus prie bylos pridėtą vaizdo įrašą, teisėjai nurodžius, kad V. S. įvykio metu vadino pareigūną M. Z. vardu, V. S. nurodė nepažįstantis pareigūno ir galbūt į jį kreipėsi ne jis, o A. Vėliau nurodė pažįstantis pareigūną iš matymo, bet nežinojo, kad jis - aplinkos apsaugos pareigūnas. Teismo prašė atsižvelgti į tai, kad pareigūnų parodymai išsiskyrė, nes vienas pareigūnas nurodė, kad prisistatė, o kitas - kad neprisistatė.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė Ž. D. paaiškino, kad 2021 m. vasario 2 d. surašė V. S. protokolą už teisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų nevykdymą, kadangi V. S. nevykdė reikalavimo užgesinti degančius laidus, nors jis privalėjo tai padaryti pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalį bei Aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 7 punktą. Kad pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, nustato Taršos leidimų išdavimo taisyklės. V. S., degindamas automobilinius laidus tam neskirtame įrenginyje, pažeidė šių taisyklių reikalavimus, dėl ko į aplinką sklido tarša, dėl to pareigūnų reikalavimai buvo teisėti, o tai užtraukia atsakomybę pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. S. ir anksčiau yra baustas už aplinkosauginius pažeidimus ir tai irgi buvo susiję su atliekomis, t. y. degino automobilines padangas, neteisėtai ardė automobilius. Prašo skirti S. administracinę nuobaudą pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, skiriant baudą sankcijos ribose.

Liudytojas M. Z. parodė, kad yra aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas. 2020 m. lapkričio 3 d. apie 18.30 val. vakaro gavo skambutį, kad (duomenys neskelbtini) deginamos atliekos ir labai smirda. Pranešėja nurodė, kad parodys kur važiuoti. Atvažiavo pas pranešėją, ji parodė kur važiuoti, nuvažiavę rado V. S. ir dar vieną asmenį, kurie degino laidus. Jie klausė ,,ką, vyrai, darot?“ Matė, kad statinėje degina laidus. Prašė juos užgesinti, jie negesino, ten mėtėsi kibirai, kurių S. neleido paimti, numesdavo kitur, paėmė kapliuką. Galiausiai norėjo paimti kibirą, tačiau S. griebė jam už rankos, tada jį parvertė ant žemės, uždėjo antrankius ir iškvietė policijos pareigūnus. Neprisiminė, ar jie atvykę prisistatė, tačiau jie buvo atvykę su aplinkos apsaugos pareigūnų uniformomis, be to S. jiems buvo labai gerai žinomas, jie pas jį ne kartą buvo buvę. S. suprato, kas jie tokie, nes jiems išlipus ir pasakius ,,laba diena, vyrai“, iš S. reakcijos suprato, kad jis juos pažino, nes jis pats S. yra du kartus baudęs ir su juo susidūręs. Automobilio, kuris yra žalios spalvos, variklis buvo užvestas, ant jo matėsi emblemos, be to, jie buvo su uniformomis, vieta, kur viskas vyko, buvo apšviesta automobilio žibintais, kolegė su mobiliu telefonu viską įrašinėjo, todėl S. turėjo pastebėti uniformas su skiriamaisiais ženklais, jis pats buvo netgi su uniformine kepure, ant kurios buvo skiriamasis ženklas. Deginti laidus galima tik tam skirtuose įrenginiuose su juose esančia filtravimo sistema, bet ne statinėse. S. jis asmeniškai baudė du kartus, be to jis baustas ir kitų pareigūnų, jis visuomet ginčijasi, su niekuo nesutinka, teigia, kad jie jam nieko nepadarys ir pan., kartą kolegoms ant kelio buvo pripylęs vinių, kad neišvažiuotų, yra piktybinis žmogus. Niekada nebuvo jokio geranoriškumo iš S. pusės.

Liudytoja R. B. parodė, kad yra aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė, anksčiau yra 2 kartus dalyvavusi tiriant pranešimus, susijusius su S. neteisėta veika. 2020 m. lapkričio 3 d. vakare gavo iš Bendrojo pagalbos centro du pranešimus apie deginamas padangas ir sklindantį aitrų kvapą (duomenys neskelbtini). Su kolega M. Z. nuvyko pas pranešėją, ši nurodė sodybą, kurioje buvo deginamos atliekos. Buvo tamsu, nuo laužo matėsi šviesa, jie per laukus nuvyko iki vietos, rado V. S. ir A. D., kurie metalinėje statinėje degino automobilinius laidus. Nurodė, kad S. žinojo, jog jie yra pareigūnai, nes atvykę jie prisistatė ir pasakė, kad gavo pranešimą dėl deginamų atliekų. Jų automobilis buvo tarnybinis, ji turėjo pažymėjimą, o kolega buvo su uniforma. Ji parodė S. pažymėjimą. Paprašius užgesinti, S. atsisakė tai padaryti, vaikščiojo aplinkui su kauptuku rankose, vis pažarstydamas statinėje su kauptuku, kad sukeltų didesnę ugnį. Kelis kartus prašė užgesinti, jis negesino, kelis kartus bandė paimti kibirą, jis jį vis numesdavo. Kai kolega paėmė kibirą, S. griebė jį už rankos, tada kolega jį pargriovė ir uždėjo antrankius, kvietė policiją, prašė pagalbos, nes asmuo darėsi agresyvesnis. Tada ji rastu automobilyje guminiu batu užgesino laužą statinėje. Toks S. atliekų deginimas yra neteisėtas, nes jas galima deginti tik specialiame renginyje, tai reglamentuoja teisės aktai. S. buvo paskaičiuota žala gamtai dėl taršos, kurios S. neatlygino, vakar buvo nagrinėjama byla, tačiau koks sprendimas, ji nežino. Įvykio eigą filmavo savo darbiniu telefonu, vėliau įrašą IT specialistas perkėlę į laikmeną. Anksčiau buvo susidūrusi su S., žino, kad jis verčiasi nelegalia veikla - automobilių ardymu be leidimo, buvo įvykis dėl šiferio smulkinimo ir išpylimo ir kt.

Tai, kad V. S. padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, įrodo byloje surinkti įrodymai:

administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės (b. l. 1-2).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas M. Z. tarnybiniame pranešime nurodė, kad kartu su vyriausia specialiste R. B. pasyvaus budėjimo namuose metu, t. y., 2020 m. lapkričio 3 d. apie 18.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaimynas V. kieme degina padangas, gyvenvietėje stipri smarvė. Nuvykus (duomenys neskelbtini), pranešėja parodė, kuriame name, jos manymu, buvo deginamos padangos ar kitos atliekos. Nuvykę nurodytu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį ,,Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir du gerai žinomus jaunuolius, kurie gėrė alkoholinius gėrimus (alų). Tai buvo V. S. ir A. D., šie asmenys metalinėje statinėje kažką degino, ore jautėsi deginamai gumai, plastikui būdingas kvapas. Išlipus iš automobilio ir prisistačius, pastarieji ėmė juoktis. Pareikalavus nedelsiant užgesinti statinėje deginamas atliekas, asmenys atsisakė tai padaryti ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Kaip paaiškėjo, buvo deginami automobilių laidai, siekiant išgryninti varį. Informavo, kad bet koks pareigūno reikalavimų nevykdymas užtraukia administracinę atsakomybę, tačiau tai jiems sukėlė dar didesnį juoką, šalia turėtus kibirus išmėtė į šonus. V. S. rankoje turėjo kauptuką ir juo pastoviai į ugnį ,,grūzdavo“ deginamus laidus, kad šie geriau ir greičiau nudegtų, į bet kokius reikalavimus užgesinti deginamas atliekas asmenys nereagavo. V. S. darėsi agresyvesnis. Su rankose laikomu kauptuku vaikščiojo aplinkui, atsikalbinėjo, veiksmai darėsi neprognozuojami, į raginimus nusiraminti nereagavo. Jautė, kad jo ir jo kolegės sveikatai gali kilti problemų, todėl skambino numeriu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą dėl policijos pareigūnų pagalbos, nes asmuo tampa vis agresyvesnis ir neprognozuojamas bei nevykdo pareigūno teisėtų reikalavimų dėl deginamų atliekų užgesinimo. Pokalbio su Bendruoju pagalbos centru metu A. D. sėdo į automobilį ,,Volvo“ ir pasišalino iš įvykio vietos. Po pokalbio su Bendruoju pagalbos centru V. S. tapo agresyvesnis, todėl buvo įspėtas, kad už teisėtų reikalavimų nevykdymą gali būti panaudotos specialiosios priemonės - dujos, antrankiai. Paėmė netoliese numestą kibirą užgesinti deginamoms atliekoms ir tuo metu V. S. jį puolė, griebdamas už rankos, tuo kėsindamasis į jo sveikatą. Buvo panaudoti savigynos veiksmai bei asmeniui uždėti antrankiai. Dar kartą buvo skambinta numeriu 112 į Bendrąjį pagalbos centrą ir informuota, kad asmuo užpuolė aplinkos apsaugos pareigūną, vykdantį tarnybines pareigas, ir buvo uždėti antrankiai. Tuo metu parėjo A. D.. Sulaukė policijos pareigūnų, kuriuos informavo apie situaciją, t. y., kad V. S. nevykdė teisėtų reikalavimų nutraukti gamtos teršimą bei pasipriešino aplinkos apsaugos pareigūnui. Taip pat nurodė, kad A. D., būdamas galimai neblaivus, vairavo autotransporto priemonę. V. S. nustatytas 0,50 promilių girtumas, A. D. - 0,32 promilių girtumas. Policijos pareigūnai informavo, kad parašius tarnybinį pranešimą savo vadovybei su juo kreiptųsi į Alytaus VPK dėl pasipriešinimo pareigūnui procedūrų pradėjimo (b. l. 4).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Alytaus valdybos Alytaus aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė R. B. tarnybiniame pranešime nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir pareigūnas M. Z. (b. l. 5).

Prie bylos medžiagos pridėtame kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnams atvykus pagal pranešimą randama didelė metalinė statinė, iš jos rūksta dūmai. Pareigūnai pasisveikina, klausia, ką vyrukai daro, kažkuris atsako: ,,nematot?“ Pareigūnė klausia, ką vyrai degina, vienas iš jų sako: ,,pažiūrėkit, matysit“. Pareigūnė pažiūrėjusi paklausia, ar tai automobiliniai laidai, vyras atsako, kad sunku pasakyti. Pareigūnė nurodo jiems nešti vandens ir gesinti. Šalia statinės stovintis asmuo liepia gesinti patiems pareigūnams. Pareigūnas dar kartą paragina gesinti deginamus laidus. V. S., pats būdamas be kaukės, priekaištauja pareigūnui, kad šis yra be kaukės, pradeda jį filmuoti, sakydamas ,,reikia nufilmuoti, kaip čia pareigūnai be kaukių“, kreipiasi į pareigūną, sakydamas ,,tu, Martynai, manęs nežinai“, nurodo pareigūnams užsidėti kaukes, vėliau sako, kad jau užsidėjo kaukę. Abu aplinkos apsaugos pareigūnai keletą kartų nurodo užgesinti statinėje deginamus laidus, pareigūnas kreipiasi į V. S. vardu, tačiau V. S. sako, jog jis neturi kuo gesinti, reikia kviesti ugniagesius ir toliau nevykdo reikalavimo užgesinti degančius laidus, neduoda pareigūnui šalia turimo kibiro, kad šis pats galėtų užgesinti ugnį. Pareigūnas sako, kad V. S. nevykdo pareigūnų reikalavimų užgesinti laidus. V. S., laikydamas rankoje kauptuką, susigrumia dėl jo su pareigūnu, vaikščioja aplinkui ir atsikalbinėja, turimu kauptuku maišo degančius statinėje laidus, kad šie greičiau sudegtų, ir neduoda įrankių ugniai užgesinti. Pareigūnas teigia, kad V. S. jam kelia grėsmę, o šis nurodo, kad pareigūnas turi apsiginti, jei jis kelia grėsmę. Aplinkos apsaugos pareigūnas M. Z. skambina į BPC ir prašo policijos pagalbos, nurodydamas, kad yra aplinkos apsaugos pareigūnas M. Z., kad asmuo jam neleidžia užgesinti deginamų laidų. V. S. teigia, kad jis leidžia, tik neduoda tam įrankių (b. l. 3).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 505 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų įgaliotų pareigūnų teisėtų reikalavimų ar nurodymų nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų aštuoniasdešimt eurų (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.). Šiame straipsnyje numatyto nusižengimo požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jo turinį nagrinėjamu atveju privalu remtis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, kurio 14 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad gamtos išteklių naudotojai privalo vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys privalo sudaryti visas sąlygas, būtinas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti, ir paklusti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisėtiems reikalavimams. Kad aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimas nutraukti automobilinių laidų deginimą ir aplinkos taršą buvo teisėtas, nustato Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių I priedas, kuriame nurodyti kriterijai, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikalingas specialiosios dalies leidimas. Vienas iš kriterijų - kai yra apdorojamos atliekos, reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas.

Šiuo atveju V. S., degindamas automobilinius laidus, neturėjo aukščiau nurodyto leidimo, kaip patvirtino aplinkos apsaugos pareigūnai, apklausti liudytojais, V. S. ir anksčiau užsiiminėjo nelegalia automobilių ardymo veikla neturėdamas tam leidimo. Apdorodamas atliekas be leidimo jis darė aplinkos apsaugos pažeidimą, todėl pagal pranešimą atvykę aplinkos apsaugos pareigūnai teisėtai reikalavo nutraukti daromą aplinkos apsaugos pažeidimą ir tokio reikalavimo V. S. nevykdė. Jis pripažino, kad degindamas laidus, kurie skleidė dūmus ir kvapą, teršė aplinką, teigė žinantis, kad laidų deginti negalima, juos degino, nes norėjo prasimanyti pinigų. Taip pat V. S. pripažino, kad jis nevykdė reikalavimo užgesinti deginamus laidus, tačiau nurodė, kad pareigūnai neprisistatė, kad jie yra pareigūnai, o jis to nesuprato, kadangi jie atvažiavo tamsiu paros metu, nukreipė automobilio šviesas į juos, todėl net nematė to automobilio, matė tik šviesas. Jis nevykdė reikalavimo gesinti ugnį, tada pareigūnai stvėrė įrankius, susistumdė su jais dėl kibiro paėmimo. Tik vėliau, kai pareigūnas jį pargriovė ant žemės, suprato, kad čia buvo aplinkos apsaugos pareigūnai. Nurodė, kad pareigūnų automobilis buvo su skiriamaisiais ženklais, tačiau jis to tamsoje neįžiūrėjo. Kai pareigūnai davė nurodymą užgesinti laužą, jis to nepadarė gal dėl išgąsčio ar šoko, nežinojo, kas čia atvažiavo ir ko jie nori, jie elgėsi agresyviai. Patvirtino, kad su aplinkos apsaugos pareigūnais ir anksčiau yra turėjęs reikalų. Tokius V. S. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Akivaizdu, jog pažeidėjas, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, nenurodė tikrųjų jam inkriminuojamo nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas - atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Tokiu būdu, vertinant V. S. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga. V. S. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų M. Z. ir R. B. parodymai. Liudytojas. M. Z. teismo posėdyje parodė, kad jis nepamena, ar jie atvykę prisistatė, tačiau jie buvo atvykę su aplinkos apsaugos pareigūnų uniformomis, be to V. S. jiems buvo labai gerai žinomas, jie pas jį ne kartą buvę. V. S. suprato, kas jie tokie, nes jiems išlipus ir pasakius ,,laba diena, vyrai“, iš V. S. reakcijos suprato, kad jis juos pažino, nes jis pats S. yra du kartus baudęs ir su juos susidūręs. Be to, automobilio, kuris yra žalios spalvos, variklis buvo užvestas, ant jo matėsi emblemos, o jie buvo su uniformomis, vieta, kur viskas vyko, buvo apšviesta automobilio žibintais, kolegė su mobiliu telefonu viską įrašinėjo, todėl S. turėjo pastebėti uniformas su skiriamaisiais ženklais, jis pats buvo netgi su uniformine kepure, ant kurios buvo skiriamasis ženklas. Liudytoja R. B. parodė, kad S. žinojo, jog jie yra pareigūnai, nes atvykę jie prisistatė ir pasakė, kad gavo pranešimą dėl deginamų atliekų. Jų automobilis buvo tarnybinis, ji turėjo pažymėjimą, o kolega buvo su uniforma. Anksčiau ji taip pat buvo susidūrusi su S., žinojo, kad jis verčiasi nelegalia veikla - automobilių ardymu be leidimų. Nors iš vaizdo įrašo, kurį darė aplinkos apsaugos pareigūnė savo mobiliuoju telefonu, ir nesigirdi, ar atvykę pareigūnai (ne)prisistatė, tačiau neatmestina, kad pateiktas įrašas gali būti darytas ne nuo įvykio pradžios. Tokią išvadą teismas daro dar ir kontekste tos aplinkybės, kad tarnybiniuose pranešimuose abu pareigūnai nurodė, jog išlipę iš automobilio jie prisistatė, kas sukėlė juoką V. S. ir A. D. (b. l. 3 ir 4) ir ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina, kad V. S. atpažino atvykusius aplinkos apsaugos pareigūnus. Netikėti liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie visiškai atitinka teismo posėdyje ištirtas ir nustatytas faktines bylos aplinkybes bei kitus surinktus byloje įrodymus, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie asmenys dėl kokių nors priežasčių būtų linkę apkalbėti pažeidėją. Duomenų dėl šių asmenų šališkumo nenurodė ir pats pareiškėjas. Tai, kad išsiskyrė pareigūnų parodymai, dėl to, ar jie atvykę prisistatė (M. Z. nurodė to nepamenantis, o R. B. nurodė, kad prisistatė), nepaneigia fakto, kad V. S. juos pažino kaip aplinkos apsaugos pareigūnus, kadangi dėl jo padarytų aplinkos apsaugos pažeidimų ne kartą anksčiau šių pareigūnų buvo baustas. Išvadą, kad V. S. tikrai atpažino atvykusius asmenis, kaip aplinkos apsaugos pareigūnus, daroma dar ir iš V. S. reakcijos jiems atvykus ir išlipus iš automobilio bei fakto, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, tiek V. S., tiek ir M. Z. kreipėsi vienas į kitą vardu, kas irgi patvirtina, kad tarpusavyje jie yra gerai pažįstami iš anksčiau. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą, atsakydamas į teisėjos klausimą, V. S. teigė, kad galbūt į pareigūną vardu kreipėsi ne jis, o A., tačiau iš vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti ir girdėti, kad būtent V. S. sako: ,,reikia nufilmuoti, kaip čia pareigūnai be kaukių“, kreipiasi į pareigūną, sakydamas ,,tu, M., manęs nežinai“, taigi jokių abejonių, kad V. S. puikiai žinojo ir suprato, kad atvykę asmenys yra aplinkos apsaugos pareigūnai. Be to, vieta, kurioje buvo daromas pažeidimas, buvo apšviesta automobilio šviesomis, M. Z. dėvėjo tarnybinę aplinkos apsaugos pareigūno uniformą, buvo su kepure, ant kurios buvo skiriamasis ženklas, be to buvo labai arti V. S., bandė pats paimti kibirą, kad užgesinti ugnį, netgi grūmėsi su V. S. dėl gesinimo įrankių, taigi M. Z. buvo gerai matomas V. S. iš labai arti, todėl teismas netiki V. S. paaiškinimais, kad automobilio šviesos apšvietė tik jį, o ne ir šalia buvusį M. Z., ir jais nesivadovauja bei vertina juos kaip siekį išvengti atsakomybės. Tuo tarpu aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai vykdo jiems paskirtas darbines funkcijas, neturėdami išankstinio nusistatymo, remdamiesi įstatymais ir vertindami kiekvieną situaciją objektyviai.

Įvertinus įstatymines nuostatas, byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad V. S., nevykdydamas teisėtų aplinkos apsaugos pareigūnų reikalavimų nedelsiant užgesinti deginamus automobilinius laidus su plastiko ir gumos izoliacija ir nutraukti taršą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.).

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK 505 straipsnio 1 dalies redakcija, numatanti griežtesnę atsakomybę nei galiojusi iki tol, o įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), todėl asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis).

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. V. S. nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltės dėl nusižengimo iš esmės jis nepripažino, nesigailėjo jį padaręs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Taip pat nėra nustatyta ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. S. už tokį patį nusižengimą nebaustas, tačiau daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kitokius nusižengimus, mokosi, nedirba, kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Įvertinus šias aplinkybes, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bauda, lygi sankcijoje numatytam jos dydžio vidurkiui. Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nustatant baudos dydį, vadovaujamasi ANK 505 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusia nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d.) (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1835 redakcija), ir nubausti 370 (trijų šimtų septyniasdešimt) eurų bauda.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose.

Teisėja V. D.Papildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant administracinio nusižengimo protokole nurodytą identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 21128133473, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.