- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-22
- Bylos Nr.
- 1-678-903/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-24459-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Stonkus
- Nukentėjusysis
- V. R.
- Kaltinamasis
- A. G., M. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A.G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą, nevedęs, neteistas, ir
M.A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis, nevedęs, teistas Kauno apylinkės teismo 2017-12-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant M. A. neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. G. ir M. A. panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą:
jie 2018-05-24, apie 12.55 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pėsčiųjų take, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), užpuolė pro šalį ėjusį V. R., kurį A. G. suėmė už rankos ir sulaikė, po to prirėmė prie sienos ir laikė suėmęs už kaklo, o M. A. iš nukentėjusiojo kelnių kišenes mėgino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „S. G. J5“, tačiau nukentėjusysis telefono neatidavė, tuomet M. A. ne mažiau tris kartus kumščiu smogė jam į veidą ir vėl mėgino telefoną pagrobti, bet V. R. telefono nepaleido, po ko M. A. vieną kartą galva smogė jam į smakrą ir telefoną pagrobė, o A. G. dar du kartus kumščiu smogė į veidą. Tokiais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir atimdami nukentėjusiajam galimybę priešintis, A. G. ir M. A. pagrobė V. R. priklausantį 180 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „S. G. J5“ su 15 Eur vertės dėklu ir 5 Eur vertės atminties kortele, bendros 200 Eur vertės turtą, ir padarė V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, nes buvo stipriai išgėręs, todėl jų papasakoti negali. Ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas du kartus, pirmą kartą nurodė, kad nieko nepadarė, nes nieko neprisiminė, tik po to, kai jam parodė vaizdo įrašą, kuriame jis save atpažino, prisipažino, kad galėjo padaryti šį nusikaltimą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. A. kaltu dėl kaltinimo prisipažino visiškai, paaiškino, kad jam Klaipėdoje buvo atlikta klubo sąnario operacija, po to gulėjo (duomenys neskelbtini) sanatorijoje, reikėjo piniginių lėšų, nulėkė į Klaipėdą, bankomate nusiėmė pinigų. Ten atsitiktinai sutiko nepažįstamą A. G., kuris paprašė pinigų alui, jie rado bendrą kalbą, nutarė alaus atsigerti, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgėrė alaus. Paskui gavosi incidentas su nukentėjusiuoju. Jis trenkė smūgius į galvą, ištraukė ir pavogė telefoną. Taip pasielgė, nes buvo išgėręs. Telefoną išsivežė į (duomenys neskelbtini) ir pardavė už 50 Eur, A. G. davė 5 Eur. Turi vaiką, žmona gydosi, todėl dukrą išlaiko kartu su jos močiute.
Iš nukentėjusiojo V. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2018-05-24, apie 12.55 val., prie "(duomenys neskelbtini)" parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), asmuo, kurį vėliau atpažino, t.y. A. G., jį sulaikė einantį pro šalį, sugriebdamas už rankos, po to stūmė prie sienos ir laikė viena ranka už kaklo jį spausdamas, dėl ko negalėjo šauktis pagalbos, po to asmuo, kurį atpažino, t.y. M. A. įkišo ranką į kelnių kišenę ir norėjo pagrobti telefoną, tačiau jis spėjo sugriebti ranka už telefono ir jo neatidavė, telefoną laikė rankoje kišenėje, tuomet M. A. ne mažiau tris kartus kumščiu smogė jam į kairę veido pusę ir vėl mėgino telefoną išplėšti iš jo rankos buvusios kišenėje, tačiau telefono jis nepaleido. Tuomet M. A. vieną kartą galva smogė jam į smakrą, dėl ko jis stipriai atsitrenkė galva į sieną ir jam aptemo akyse, apsvaigo galva. M. A. telefoną išplėšė ir nuėjo, o A. G. tuo metu du kartus kumščiu smogė jam į veidą ir abu nuėjo. Į kitas kūno vietas jie smūgių jam nesudavė, jis tūpėsi ir lenkėsi priešindamasis. Abu asmenys buvo girti, nuo jų dvelkė alkoholiu, jie sėdėdami ant cementinės pertvaros abu gėrė alų. Jo pagrobtas mobiliojo ryšio telefonas buvo su dviem IMEI numeriais Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), telefone buvo dvi SIM kortelės, kurių materialiai nevertina, atminties kortelė 16 GB, kurios vertė 5 Eur. Kadangi jam mobiliojo ryšio telefonas yra grąžintas, tvarkingas, nesugadintas, tinkamas naudojimui, todėl dėl jo pagrobimo turtinė žala nepadaryta, žala padaryta dėl pavogto 15 Eur vertės dėklo ir pavogtos 5 Eur vertės atminties kortelės, viso padaryta 20 Eur turtinė žala. Taip pat jam padaryta neturtinė žala, kadangi užpuolimo metu jis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, buvo pažemintas. Jis yra neįgalus, 60 procentų nedarbingas, dėl ko yra lengvai pažeidžiamas, yra silpnos fizinės sveikatos, todėl jam padaryta 1000 Eur neturtinė žala, viso padaryta 1020 Eur žala (1-5, 14-15 b. l.).
Iš liudytojos R. L. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji 2018-05-28 iš nepažįstamo asmens sūnui nupirko mobiliojo ryšio telefoną Samsung J5, mokėjo 40 eurų. Asmuo, iš kurio pirko mobiliojo ryšio telefoną, jai pasakė, kad labai reikia pinigų, todėl parduoda telefoną. Kad jis yra vogtas, tuo metu nežinojo, sužinojo vėliau iš policijos pareigūnų (35-36 b. l.).
Iš 2018-05-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. R. nustatyti tokie sužalojimai: kraujosruva apatinės lūpos gleivinėje dešinėje, intradermalinės kraujosruvos kaklo kairėje, odos nubrozdinimai kairiame žaste, padaryti kietu buku daiktu mažiausiai 6 trauminiais poveikiais, kas kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (26-27 b. l.).
Iš 2018-05-30 Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad R. L. pateikė mobilaus ryšio telefoną „S. G. J5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (43-44 b. l.).
Iš 2018-05-31 Daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „S. G. J5“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (45-46 b. l.).
Iš 2018-06-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matosi V. R. apiplėšimo aplinkybės (50-51 b. l.).
2018-05-25 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. R. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris suėmė jį praeinantį pro šalį už rankos ir sulaikė, po to prirėmė prie sienos ir laikė suėmęs už kaklo ir kartu su kitu asmeniu iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (79-82 b.l.).
Iš 2018-05-31 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. R. atpažino M. A. kaip asmenį, kuris jam sudavė kelis smūgius ir kartu su kitu asmeniu iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną (118-212 b.l.).
Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog A. G. ir M. A. 2018-05-24, apie 12.55 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pėsčiųjų take, ties parduotuve „(duomenys neskelbtini)“, esančia (duomenys neskelbtini), užpuolė pro šalį ėjusį V. R., kurį A. G. suėmė už rankos ir sulaikė, po to prirėmė prie sienos ir laikė suėmęs už kaklo, o M. A. iš nukentėjusiojo kelnių kišenes mėgino pagrobti mobiliojo ryšio telefoną „S. G. J5“, tačiau nukentėjusysis telefono neatidavė, tuomet M. A. ne mažiau tris kartus kumščiu smogė jam į veidą ir vėl mėgino telefoną pagrobti, bet V. R. telefono nepaleido, po ko M. A. vieną kartą galva smogė jam į smakrą ir telefoną pagrobė, o A. G. dar du kartus kumščiu smogė į veidą. Taigi kaltinamųjų A. G. ir M. A. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.
Kaltinamųjų A. G. ir M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupe.
Kaltinamasis A. G. padarė apysunkį nusikaltimą prieš invalidumą turintį asmenį, panaudojant fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupe, išnykus ankstesniems teistumams, kita vertus, prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, dirba pagal verslo liudijimą, duomenų apie naujus pradėtus ikiteisminius tyrimus jo atžvilgiu byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant ne pačią griežčiausią BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, kuris, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu.
Kaltinamasis M. A. padarė apysunkį nusikaltimą prieš invalidumą turintį asmenį, panaudojant fizinį smurtą ir nežymiai sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupe, ankstesnės laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kita vertus, kaltinamasis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, konkrečiai jo pavartotas smurtas, nors ir buvo pakankamai intensyvus, tačiau nesukėlė nukentėjusiajam sunkių ir ilgalaikių pasekmių, byloje nėra duomenų, kad jis ankstesnės bausmės vykdymo atidėjimo metu iki šio nusikaltimo padarymo pažeidinėjo probacijos sąlygas, dirba, išlaiko dukrą. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant mažesnį, bet artimą sankcijos vidurkiui jo dydį, kuris vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintinas trečdaliu. Kaltinamasis M. A. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė 2018-05-24, t. y. po Kauno apylinkės teismo 2017-12-28 nuosprendžio priėmimo. Todėl šiuo 2018-06-22 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2017-12-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (pridedant 9 mėnesių dalį) BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant keturis įpareigojimus, t.y. per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje, kas, teismo nuomone, suteiks kaltinamajam galimybę savo pastangų dėka įtikinti teismą, jog jis gali pasitaisyti, padaryti tinkamas išvadas ir nebenusikalsti.
Nukentėjusysis V. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 20 Eur turtinės žalos, patirtos dėl pavogtų 15 Eur vertės dėklo ir 5 Eur vertės atminties kortelės, bei 1000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl išgąsčio, skausmo ir pažeminimo, atlyginimo (21 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. palaikė savo civilinį ieškinį, parodė, kad turtinė žala susideda iš telefono dėkliuko ir atminties kortelės kainos, o neturtinė žala paskaičiuota pagal jo sveikatos sutrikdymą. Jis turi įgimtą širdies ydą, dėl to yra 60 procentų nedarbingas įvykio metu stipriai išsigando, pakilo spaudimas, širdis pradėjo stipriai plakti, patyrė emocinį išgąstį, jam sunku net ir dabar praeiti pro tą vietą, be to, davo 6 smūgius į smakro sritį ir vieną smūgį į galvą, iki šiol jam skauda galvą, vaistai nepadeda, skausmas atsinaujina.
Šioje baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, kad kaltinamieji pagrobė iš nukentėjusiojo 180 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „S. G. J5“ (kuris grąžintas) su 15 Eur vertės dėklu ir 5 Eur vertės atminties kortele, todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama.
Teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamųjų tyčinių nusikalstamų veiksmų, panaudojant smurtą, nukentėjusiajam V. R. buvo sukeltas pakankamai didelis fizinis skausmas, jis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, stresą ir išgąstį, iki šiol jam skauda sumuštą galvą ir liko baimės jausmas. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į panašaus pobūdžio bylose priteisiamus neturtinės žalos dydžius, nuteistųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, mano, kad nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, jam priteisiant 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, jos pradžią skaičiuojant nuo faktinio A. G. sulaikymo dienos.
A. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. A. paskirti galutinę vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2017-12-28 nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi ir paskirti M. A. galutinę subendrintą dvejų metų septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-05-30 17.10 val. iki 2018-06-01 09.02 val. (2 dienas).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, šios galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant M. A. per visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. R. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. solidariai iš nuteistųjų A. G. ir M. A. 20 (dvidešimt) eurų turtinės ir 1000 (vieną tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.