Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam I. D.

kaltinamųjų gynėjams adv. Vladimirui Vlasovui, adv. Reginai Vasiliauskienei

D. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 165 str. 1 d., 140 str.1 d.

M. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai“ gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 165 str. 1 d., 140 str.1 d.

M. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), LR pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi amatų mokykloje ,,Sodžiaus meistrai“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 165 str. 1 d., 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-03-05 apie 23.45 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrai D. V., M. V., M. G., atėjo prie I. D. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur bendromis pastangomis rankomis išlaužę namo durų spyną neteisėtai, atvirai, prieš I. D. valią, įsibrovė į namo vidų, tokiais savo veiksmais D. V., M. V., M. G. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 165 str. 1 d.

Taip pat jie 2010-03-05 apie 23.45 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrai, I. D. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl priešiškų asmeninių tarpusavio santykių su I. D., D. V. tyčia vieną kartą sudavė atsineštu žibintuvėliu nukentėjusiajam į veido sritį, ir dėl to šiam nukritus ant grindų, D. V. kartu su M. V., M. G. kojomis sudavė I. D. į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 smūgių, padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei skruoste t.y. nežymiai sutrikdė I. D. sveikatą. Tokiais savo veiksmais D. V., M. V., M. G. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. kovo mėnesio pradžioje, dienos nepamena, tačiau žino, kad tai buvo penktadienis, vakare leido laiką kartu su broliu M. V. bei draugu M. G.. Jie trise vakarojo pas M. G. namuose (duomenys neskelbtini), kur trise išgėrė vieną butelį 2 ltr talpos alaus. Jiems bevakarojant paskambino brolio M. draugas M. D., kurį D. V. taip pat pažįsta ir klausė M. V. ką jis ką daro, M. D. sakė, kad geria su draugais automobilyje netoli savo namų (duomenys neskelbtini) Šis kaimas nuo M. G. namų yra apie porą kilometrų atstumu. Jie nutarė nueiti pas M. D. prie namų ir pėsčiomis atėjo iki jo sodybos. Nors ir buvo naktis, D. V. matė, kad automobilio šalia namo nėra. Jis vaikinams pasakė kad matyt M. pajuokavo ir liko jų laukti miškelyje, apie 300 m. atstumu nuo namo. Su jais kartu nėjo, nes suprato, kad buvo apgauti. Jo brolis bandė M. prisiskambinti, tačiau jo telefonas buvo išjungtas. M. V. ir M. G. nuėjo prie namo. Matė, kad name įjungta šviesa. Netrukus po to, kai jie nuėjo prie namo iš ten išgirdo lenkų kalba sakant ,,jo čia nėra“, kilo triukšmas, girdėjo balsus. Norėdamas pažiūrėti kas vyksta D. V. nuėjo prie namo, kurio durys buvo matyti, kad yra praviros. Tada užėjo į namo prieangį, kur pamatė kad brolis stumdėsi su namo šeimininku, kuris buvo sugriebęs M. už drabužių krūtinės srityje, namo šeimininką pažįsta- tai I. D. ir kaip suprato iš jų kalbos konfliktas vyksta dėl to, kad I. D. sakė, kad jo anūko M. nėra namuose, nors iš tikrųjų jis ten buvo. I. D. tuo metu neatrodė sumuštas ar kitaip sužalotas, kraujo ant jo kūno nematė. Jo nemušdamas D. V. pasakė broliui ir M., kad eitų iš čia namo, nes matė kad prieangyje stovi M. močiutė ir barasi ant jo brolio su M.. Matydamas, kad brolis ir M. į jį nereaguoja, D. V. apsisuko ir vienas, jų nelaukdamas, nuėjo į namus. Pakeliui jį pasivijo brolis su M., kurie pasakė, kad konfliktas tarp jų ir I. D. kilo dėl to, kad jis pamelavo, jog M. D. nėra namuose. Taip pat jie sakė, kad iškvietė policiją, tačiau, kas D. V. negali pasakyti. Jis neklausė pas juos, kokiu būdu jie užėjo į namus, ar juos kas nors įleido, ar jie ką nors išlaužė. Jis pats jokių laužimo žymių namo duryse nepastebėjo. Tada su broliu nuėjo į namus, M. taip pat. Po šio incidento nei jis, nei brolis M. su I. D. nebendravo. D. V. anksčiau yra buvęs pas M. D. namuose ir jo seneliai neprieštaravo jų draugystei, su jais jokių konfliktų bent jau D. V. nėra turėjęs. Kaltu neprisipažįsta, nes jis į I. D. namą užėjo jau po to, kai namo durys buvo atidarytos, taip pat I. D. nemušė, o ar mušė jį brolis ir M. G. negali pasakyti, nes to nematė. Jis nematė, kad brolis ar M. G. būtų turėję žibintuvėlį ar kitą daiktą, nes pats jokio žibintuvėlio neturėjo ir juo nieko nemušė.

Kaltinamasis M. V. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad 2010 m. kovo mėnesio pradžioje, dienos nepamena, tačiau žino, kad tai buvo penktadienis, vakare leido laiką kartu su broliu D. V. bei draugu M. G.. Jie trise vakarojo pas M. G. namuose (duomenys neskelbtini), kur trise išgėrė vieną butelį 2 ltr talpos alaus. Jiems bevakarojant paskambino draugas M. D.. M. pasakė, kad jam atseit nuobodu, todėl visi trise nusprendė nueiti pas M. D. iki kurio namų apie 3,5 km. Atėjus į vietą jo brolis D. V. liko laukti ant žvyrkelio, šalia namų, jis su M. G. priėjo prie I. D. namo durų. Patekimas į sodybą yra laisvas, ji neaptverta tvora. Eidamas prie namo matė, kad M. D. kambaryje įjungta šviesa, taip pat ji degė ir kitame kambaryje. Jiems su M. priėjus prie durų, M. V. parašė SMS žinutę M., kad jau atėjo, tačiau jis nieko neatrašė, tuomet M. V. pabeldė į duris. Tuo metu už jų išgirdo triukšmą, tačiau nesuprato kas sakoma, pagal balsą atpažino kad rėkė I. D.. Po to per duris į laiką, kur jie stovėjo su M. išėjo I. D. ir pasakė rusų kalba vartodamas necenzūrinius žodžius, kad jie eitų iš čia, jo čia nėra. M. V. suprato, kad jis sako, jog namuose nėra M.. M. V. pasakė I. D., kad mano jog M. yra namuose, kadangi jo kambaryje dega šviesa. I. D. pasakė kad gal jis ir yra namuose, tačiau jis neišeis ir kad jie eitų lauk. M. V. pažiūrėjo per langą prieš nueidamas, kad galbūt M. per langą parodys kokį ženklą, tačiau tuo metu jo senelis sugriebė jam už striukės krūtinės srityje, tačiau jis, norėdamas išsilaisvinti, suėmė rankomis už jo rankų ir atstūmė jį nuo savęs. I. D. nenukrito. Pasak M. V. jis I. D. jokių smūgių nesudavė, pamena, kad I. D. užsimojo ranka ir norėjo jam suduoti, tačiau yra mažo ūgio ir M. V. nepasiekė. M. V. su M. pasisukus eiti šalin, I. D. ragindamas juos greičiau išeiti, pagriebė grėblį stovėjusį lauke šalia durų ir jį metė jų link, tačiau nepataikė. Tada jie nuėjo į namus. Pamena, kad matė, jog D. prieš I. D. metant grėblį, ėjo jų link, tačiau incidento metu arčiau prie namo durų priėjęs nebuvo. Kaltu neprisipažįsta, kadangi į I. D. namus jie išvis nebuvo užėję, taip pat nei jis, nei kartu buvęs M. G., o tuo labiau D., kuris jų laukė ant žvyrkelio, I. D. nemušė, taip pat nei M. V., nei kartu su buvę M. ir D. neturėjo jokio žibintuvėlio. Jis negali paaiškinti iš kur sužalojimai atsirado ant I. D. kūno.

Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdytų nusikaltimų neprisipažino ir parodė, kad tai buvo 2010 m. pavasario metas. Jis kartu su broliais D. ir M. V. laiką leido pas jį namie (duomenys neskelbtini) Būnant pas jį namie kelis M. V. gavo sms žinutes iš pažįstamo M. D., kuris rašė, kad yra namie. Po kiek laiko visi nusprendė nueiti pas M. D. į svečius, kuris gyvena maždaug už 3 km. Atėjus į vietą jis į I. D. namą užėjęs nebuvo, nes I. D. pats išėjo pas juos per duris į lauką, taip pat I. D. nemušė, nematė kad jį muštų D. V., o ar mušė jį M. V. taip pat kategoriškai negali pasakyti, nes matė tik tai, kad jį buvo sugriebęs M. senelis už drabužių, krūtinės srityje. Jokio žibintuvėlio nei M. G., nei jo draugai neturėjo, taip pat jo nematė ir pas D.. Negali paaiškinti kokiu būdu I. D. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. sužalojimai atsirado ant I. D. kūno.

Nukentėjusysis I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su žmona V. D. ir anūku M. D. gyvena jam priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Jo anūkas yra pažįstamas su M. ir D. V., kurie yra broliai bei M. G., kurie yra buvę ir pas jį namuose, tačiau nei jis, nei žmona nenori, kad anūkas bendrautų su šiais vaikinai, kadangi jie yra negeri, nes nelanko mokyklos, be to yra chuliganai ir nemano kad rodo gerą pavyzdį anūkui. 2010-03-05 apie 23.45 val. I. D. buvo namuose su žmona ir anūku, kur miegojo ir jį pažadino žmona, kuri pasakė, kad kažkas vaikšto palei namus nes ji girdi žingsnius. I. D. priėjus prie durų išgirdo visų trijų balsus- M., D. V. bei M. G., kurie beldėsi į duris ir reikalavo, kad anūkas atidarytų duris. I. D. pasakė kad jie eitų šalin, tačiau tuo metu išgirdo juos sakant, kad tuomet duos jam. Lauke buvo kirvis ir M. V. buvo jį paėmęs, nes girdėjo, kaip kiti dviese ne kartą šaukė, kad jis mestų kirvį. Tuomet jie ėmė laužti duris spardydami jas kojomis ir kadangi durys iš vidaus buvo užrakintos įleidžiamos spynos užraktu bei kabliuku, vaikinai juos išlaužė ir tokiu būdu pateko į namo vidų. Jiems vartojant I. D. atžvilgiu necenzūrinius žodžius, D. iš karto smogė jam turėtu žibintuvėliu vieną kartą į dešinę veido pusę po ko I. D. iš karto prarado sąmonę. Negali pasakyti kiek laiko buvo be sąmonės, taip pat kas vyko toliau, tačiau pamena, kad atsigavo gulintis koridoriuje ant grindų toje pačioje vietoje kur ir buvo suduotas smūgis žibintuvėliu. Jautė kad visas kūnas skauda ir iš nosies labai stipriai bėgo kraujas. Į namus užėjusių vaikinų jau nebuvo. Tuo metu žmona padavė rankšluostį ir pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. Kol laukė policijos, žmona papasakojo, kad po to kai jis nukrito ant grindų nuo D. suduoto smūgio, jie visi trise ėmė mušti I. D. kojomis suduodami į įvairias kūno vietas smūgius. Smūgių jie sudavė daug, tačiau negali pasakyti kiek, nes to pas žmoną neklausė. Tuo metu anūkas buvo savo kambaryje. Pasak žmonos jį sumušę vaikinai apsisuko ir iš namų išėjo. Jie iš namų nieko nepaėmė ir nieko nereikalavo. Pasak žmonos anūkas su jais nėjo. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, jų buvo du, kuriems jis parašė pareiškimą apie incidentą. Taip pat žmonos iškviesti atvyko greitosios med. pagalbos medikai, kurių apžiūrai buvo nuvežtas į Trakų ligoninę, kur buvo apžiūrėtas ir išleistas į namus gydytis. 2010-03-09 nuvyko pas teismo med. ekspertus, kurių buvo apžiūrėtas ir buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Daugiau I. D. vaikinų, kurie jį mušė, nematė, nes jie atėję nebuvo. Pasak I. D., 2010-03-05 incidento metu visi trys jaunuoliai, įsibrovę į namus atrodė apsvaigę nuo alkoholio, nes tai buvo matyti vizualiai. Išlaužus jam priklausančių durų kabliuką bei spynos užraktą padaryta 50 Lt turtinė žala. Taip pat patyrė išlaidas kadangi pats vyko pas teismo med. ekspertus ir mokėjo už specialisto išvadą, pirko vaistus, todėl bendrai sumai turtinė žala sudaro 200 Lt. Kvitų patvirtinančių išlaidas neišsaugojo, nes nemanė kad jų prireiks. Taip pat vaikinams nakties metu įsibrovus į jo namus ir be pagrindo sumušus, I. D. patyrė neigiamus psichinius išgyvenimus ir fizinį smurtą, kas paveikė ir taip silpną jo sveikatą, be to yra senyvo amžiaus, todėl padarytą neturtinę žalą vertina 3 000 Lt. Todėl civilinio ieškinio pareiškimą pateikė bendrai 3 250 Lt sumai. Mano, kad vaikinų buvo sumuštas dėl to, kad jau ne pirmą kartą neįsileidžia jų į savo namus. Taip pat šie vaikinai žino, kad jis prieštarauja tam, kad anūkas bendrautų su jais.

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji gerai pažįsta M. ir D. V., pasak jos, jie yra jos tolimos giminės. Taip pat parodė, kad gerai pažįsta jų tėvus. M. G. mokėsi su jos anūku M. D., todėl jį taip pat pažįstanti, anot jos, visi minėti vaikinai ateidavo pas jos anūką M.. V.D. teigė, kad jai asmeniškai M. ir D. V. bei M. G. nepatiko, todėl ji juos varydavo iš namų, nes jie geria alkoholinius gėrimus, nelanko mokyklos, todėl ji nenorinti, kad jie draugautų su jos anūku. 2010-03-05 ji buvo namuose, taip pat namuose dar buvo jos vyras I. D. ir anūkas M. D.. Apie 23.45 val. kažkas pasibeldė į duris, ji priėjo prie durų ir paklausė, kas atėjo. Niekas nieko tuomet neatsakė, todėl ji durų neatidarė, bet po poros minučių vėl į duris kažkas pasibeldė. Tuomet ji nuėjo pažadino savo vyrą I. D., kuris nuėjo prie durų, paklausė kas atėjo. Už durų necenzūriniais žodžiais pradėjo keiktis, ir ji atpažino M. V. balsą. Vyras nenorėjo atidaryti durų, tačiau buvę už durų duris išlaužė t.y. išlaužė spyną, nors, pasak jos, spyna nebuvo tvirta. V.D. parodė, kad į namus prieš jų valią įėjo M. V., D. V. ir M. G. ir jie iš karto pradėjo rėkti „ kur M., mes jį užmušim“, bei iš karto nepraėję pro duris, sudavė vieną kartą su prožektoriumi I. D. į veido sritį. Kuris iš jų sudavė ji tiksliai pasakyti negali. Po ko I. D. nukrito ant grindų, o tuomet visi trise įsibrovę į jų namus vaikinai t.y. M. ir D. V. bei M. G. kojomis spardė gulintį ant grindų I. D. į įvairias kūno vietas, jos manymu, buvo suduota 10 smūgių. Tuomet, kai iš I. nosies pradėjo bėgti kraujas, vaikinai nustojo mušti ir pabėgo į mišką. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Paskui iškvietė greitąją pagalbą, nes vyrui I. D. neperstojo bėgti iš nosies kraujas, jį pradėjo pykinti, taip pat vėmė. Trakų ligoninėje vyrui suteikė med. pagalbą ir paleido namo gydytis ambulatoriškai. Kodėl M. ir D. V. bei M. G. taip pasielgė t.y. sumušė jos vyrą I. D., V. D. tiksliai pasakyti negalėjo, jos manymu, jie turėjo kažkokių ginčų su anūku M. D.. Taip pat V. D. teigė, kad visi trys vaikinai tuomet buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, buvo sutrikusi jų koordinacija. Toks įvykis, pasak jos, buvo pirmą kartą, po šio jos vyro sumušimo, ji daugiau nematė tų vaikinų, jie daugiau pas juos nebuvo atėję.

Liudytoja M. Beliak teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2010-03-05 dirbo Vilniaus aps. VPK Trakų r. PK pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką kartu su vyr. patruliu J.Moisevič. Pamena, kad nakties metu Operatyvaus valdymo poskyrio budėtojos R.Arlauskienės nurodymu apie tai, kad kažkokie asmenys įsilaužė į I. D. gyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sumušė namo šeimininką, nuvyko nurodytu adresu, kur namo šeimininkas bei jo šeimos nariai-žmona, anūkas, kitų nepamena, pasitiko lauke ir pasakė, kad pas jį į namus įsilaužė 3 jaunuoliai ir sumušė namo šeimininką I. D.. Kadangi įvykis buvo jau seniai, todėl nepamena ar ant I. D. kūno buvo matyti kokie sužalojimai, taip pat nepamena, ar buvo matyti, kad namo durys išlaužtos.

Liudytojas Jurijus Moisevičius teisiamojo posėdžio metu iš esmės davė parodymus analogiškus liudytojo M.Beliak parodymams, papildomai parodė, kad atvykus pagal iškvietimą juos pasitiko moteriškė jos vardo ir pavardės nepamena, kuri pasakė, kad buvo įsibrauta į jos namus ir buvo sumuštas jos vyras. Bendraujant su moteriške ji paaiškino kad jos vyrą sumušė gretimo kaimo gyventojai, kurių pavardės ji minėjo V.. Vyras buvo sumuštas kaip ji minėjo dėl anūko, kadangi pasak jos dėl jo ir kilo konfliktas tarp vyro ir atėjusių jaunuolių. Ji minėjo, kad jaunuoliai buvo trise. Buvo matyti, kad namuose buvo ir vyriškis sumušta galva, kurio galvos srityje buvo matyti kraujo dėmės. Pasak vyriškio ir jo žmonos, konfliktas vyko namo koridoriuje, kur iš tikrųjų buvo matyti ant grindų dėmės, panašios į kraują. Taip pat moteriškė minėjo, kad atėję prie jų namo jaunuoliai pirmiausia beldė į langą, kvietė išeiti į lauką jos anūką, o jam neišėjus, laužė namo duris. Neprisimena ar įėjimo į namą durys buvo išlaužta, nes praėjo jau daug laiko po įvykio. Buvo pasiūlyta nukentėjusiajam vyriškiui iškviesti greitąją med. pagalbą, tačiau jis atsisakė motyvuodamas jog viskas tvarkoje. Tuomet išaiškinę galimybę nukentėjusiajam kreiptis pas teismo med. ekspertus kad būtų nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas jie išvyko. Apie nustatytas aplinkybes pranešė OVP budėtojai R.Arlauskienei.

Liudytojas M. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis gerai pažįsta M. ir D. V. bei M. G., pasak jo, su M. G. jis mokėsi vienoje mokykloje, per jį susipažino su broliais V.. Taip pat jis parodė, kad jis bendravo su minėtais vaikinais, su jais nesipyko, jokių konfliktų tarp jų nebuvo. 2010-03-05 dieną jis niekam jokių žinučių nerašė, o apie 21.00 val. jam paskambino M. V. ir paklausė jo, ar jis namie, tuomet jis M. atsakė, kad yra namuose. M. V. paskambino jam dar kartą apie 22.00 val. ir pasakė, kad ateina pas jį į namus, ko jis norėjo, jam nepaaiškino. Už kokių 15 min. pastukseno į duris, jis sėdėjo kambaryje, jo močiutė V. D. nuėjo prie durų, tačiau jai niekas neatsiliepė. M. D. parodė, kad jis tuomet nežinojo, kad beldėsi M. V., todėl ir pats nėjo atidaryti durų. Paskui jis išgirdo, kaip už durų pradėjo rėkauti M. V., ką tiksliai jis rėkė jis negirdėjo. Jis norėjo eiti prie durų ir pakalbėti su draugais, bet tuomet pirmas prie durų nuėjo jo senelis I. D. ir jis išgirdo, kad jo senelį muša. M. D. parodė, kad girdėjo smūgius, kad jo senelį I. D. muša jo draugai M. V., D. V. ir M. G.. Pasak jo, jie visi trise spardė kojomis senelį į įvairias kūno vietas, kiek buvo suduota smūgių pasakyti negalėjo, nes jis pats to nematė, o apie senelio sumušimą jam pasakė senelė V. D.. Tuomet jis išsigando ir pasislėpė, galvojo, kad minėti jo draugai gali sumušti ir jį. Už ką jį norėjo draugai sumušti, atsakyti negalėjo, nes nežino, su draugais prieš tai jokių konfliktų nebuvo, draugai jam negrasino, už ką jie sumušė jo senelį I. D., jis pasakyti negalėjo. Jo manymu M. ir D. V. bei M. G. buvo neblaivūs. Po to t.y. po 2010-03-05 dienos jis nematė savo draugų M. ir D. V. bei M. G., jie jam neskambino.

Liudytojas A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįstamas su I. D. ir jo žmona V. D. ir žino, kad jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo mėnesį, tiksliai datos nepamena, I. papasakojo, kad į jo namus atėjo vaikinai, kiek jų buvo neminėjo, kurie jį sumušė, taip pat sakė, kad jie išlaužė namo duris, ir I. paklausė ar jis negalėtų jų pataisyti. A. P. sutiko jam padėti ir atėjęs pamatė kad įėjimo į namą durys buvo sugadintos, t.y. vieta palei spyną duryse buvo išlaužta ir matydamas, kad jų pataisyti neįmanoma, pasiūlė I. už 50 litų pasikeisti duris. Būtent jis ir pakeitė sugadintas duris kitomis. Senas duris paliko pas I. D. ir jas kiek jam žinoma jis sukapojo ir sudegino. Kas ir dėl ko sumušė I. A. P. nežino, nes smulkiau apie incidentą jo neklausinėjo.

Civilinė atsakovė D. V. parodė, kad kartu su vyru Z. V. augina 5 vaikus, iš jų du sūnus- M. ir D. V.. Vyriausias iš vaikų yra D., kuris Trakų lenkų mokykloje baigė 11 klasių, o šiuo metu registruotas darbo biržoje. Mokslai sūnui sekėsi vidutiniškai. M. V. baigė Trakų lenkų mokykloje 12 klasių, jam mokslai sekėsi neblogai ir šiuo metu jis mokosi Rūdiškių amatų mokykloje. Jos sūnūs jau ne vienerius metus draugauja su M. G., ji jų draugystei neprieštarauja. D. V. žinoma, kad vaikai draugavo ir su M. D., žino, kad jie lankydavosi pas jį namuose, taip pat skambindavo vieni kitiems. 2010 m. kovo 5 dieną buvo M. G. sesers gimtadienis į kurį nuėjo ir jos vaikai M. su D.. Ką jie ten veikė ir kur buvo ji nežino, tačiau kai nakties metu, tik negali pasakyti kelintą valandą buvo atėjusi į vaikų kambarį, matė, kad M. ir D. miega. Praėjus apie vienai savaitei laiko sužinojo, kad pas I. D. mušėsi jos vaikai ir M. G.. Ji paklausė vaikų kas nutiko pas I. D. kad kilo muštynės ir vaikai pasakė, kad jo anūko M. kvietimu 2010-03-05 jie nuėjo pas jį prie namų, kai ten atėjus M. D. senelis I. D. pasakė, kad jie eitų iš čia ir atidaręs duris apipylė vaikus bei M. G. kibire buvusiu šlapimu, o tada kilo tarp jų ir I. D. muštynės. Vaikai nesakė kur kilo muštynės, o ji daugiau jų nieko neklausė, o pati nuvyko pas I. D. išsiaiškinti kas nutiko. I. D. pasakė, kad trise- jos vaikai ir M. G. jį sumušė, ji sakė kad tam turėjo būti priežastis, pasakė, kad pirmas jis apipylė vaikus šlapimu, o jis į tai nieko neatsakė, tik pasakė kad D. V. turi jam sumokėti 10 000 Lt tada nieko nebus. Tada ji išvažiavo. Daugiau apie šį incidentą nieko pasakyti negali, nes pati jame nedalyvavo. Žino, kad sūnūs yra impulsyvūs, tačiau nėra linkę į agresiją.

Civilinė atsakovė N. G. parodė, kad M. G. yra jos sūnus. Be jo su vyru M. G. augina dar du vaikus. M. yra vyriausias iš vaikų. 2010 m. M. baigė Trakų lenkų mokyklą. Mokslai jam sekėsi sunkiai, todėl nenorėjo mokytis toliau ir norėdamas įgyti specialybę nuo 2010 m. rugsėjo mėn. mokosi Rūdiškių amatų mokykloje. Nuo mokyklos laikų M. draugauja su broliais V.- M. ir D., daugiau bendrauja su M. V., kurie ateina pas sūnų į namus. Jų draugystei neprieštarauja, nes jie nieko blogo nedaro. 2010 m. kovo mėnesį 5 dieną buvo N. G. dukros A. gimtadienis, ir todėl gerai pamena, kad vakare pas sūnų atėjo V.- M. ir D.. Negali pasakyti ką vaikai veikė savo kambaryje, tačiau apie 20 val. jie iš namų išėjo. Išeidamas sūnus pasakė, kad eina palydėti M. ir D., kad būtų ką nors pasiėmęs be pirštinių ir kepurės, nematė. Taip pat negali pasakyti ar ką nors iš daiktų nešėsi M. ir D.V.. Negali pasakyti kelinta buvo valanda kai sūnus vienas grįžo į namus, tačiau ji dar nemiegojo ir sūnus papasakojo, kad su M. ir D. buvo nuėję pas M., kurį N. G. pažįsta kaip M. D. ir žino, kad sūnus su juo draugauja, tačiau ten M. senelis apipylė juos pamazgom, o jie už tai jį pastūmė ir jis nukrito kažkur už dujų baliono. Sūnus sakė, kad konfliktas įvyko namo koridoriuje. Pasak sūnaus, pas M. D. jis su draugais nuėjo jo kvietimu, tačiau atėjus prie M. D. namų, I. D. pasakė, kad M. D. yra namuose, nors pasak sūnaus jie matė, kad jis yra namuose. Tada I. D. ir apipylė juos pamazgomis. Sūnus minėjo, kad namo duris atidarė pats I. D.. Sūnus pasakė kad po to, kai jie pastūmė I. D. jis pagrasino, jog iškvies policiją, tada jie pabėgo.

Iš 2010-03-06 d. išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad I. D. skausminga dešinės pusės krūtinės ląsta, kairysis skruostas. (b.l. 6)

Iš 2010-03-09 specialisto išvados Nr.G 820/09(01) matyti, kad I. D. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose bei skruoste, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.13,14).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis I. D. parodė vietoje jo sužalojimo aplinkybes (b.l. 47-48 )

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja V.D. parodė vietoje jos vyro I. D. sužalojimo aplinkybes.(b.l. 52-53 )

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. V. parodė vietą kur kilo konfliktas su I. D.. (b.l.68-70)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. V. parodė vietą kur kilo konfliktas su I. D.. (b.l.93-95)

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad M. G. parodė vietą kur kilo konfliktas su I. D.. (b.l.120-122)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.(LR BPK 20 str.)

Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas apibūdinamas kaip įsibrovimas į žmogaus būstą, kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko, jo įgaliotų asmenų, būste legaliai esančių žmonių valią ir neturint tam teisėto pagrindo.

Taigi, šioje byloje kaltinamųjų D. V., M. V., M. G. kaltė dėl įvykdyto įsibrovimo į būstą ir nežymaus sveikatos sutrikdymo yra grindžiama ne tik nukentėjusiojo parodymais bet ir liudytojų V. D., M. D., M. Beliak Jurijaus Moisevičiaus, A. P. parodymais, 2010-03-09 specialisto išvada Nr.G 820/09(01), nukentėjusiojo I. D., liudytojos V. D. parodymų patikrinimu vietoje, bei kita bylos medžiaga. Teismas vertindamas kaltinamųjų parodymus atsižvelgia į tai, kad jie savo kaltės nepripažino– jų parodymai nėra nuoseklūs ir teisingi, todėl teismas vertina juos kaip bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusiojo asmens I. D. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nuoseklūs, bei paremti įrodymais (Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada , liudytojų parodymais.

Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visos bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad D. V., M. V., M. G. 2010-03-05 apie 23.45 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrai atėjo prie I. D. priklausančio gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur bendromis pastangomis rankomis išlaužę namo durų spyną neteisėtai, atvirai, prieš I. D. valią, įsibrovė į namo vidų, tokiais savo veiksmais D. V., M. V., M. G. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 165 str. 1 d.

Taip pat jie 2010-03-05 apie 23.45 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrai, I. D. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl priešiškų asmeninių tarpusavio santykių su I. D., D. V. tyčia vieną kartą sudavė atsineštu žibintuvėliu nukentėjusiajam į veido sritį, ir dėl to šiam nukritus ant grindų, D. V. kartu su M. V., M. G. kojomis sudavė I. D. į įvairias kūno vietas ne mažiau 10 smūgių, padarydami nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose bei skruoste t.y. nežymiai sutrikdė I. D. sveikatą. Tokiais savo veiksmais D. V., M. V., M. G. įvykdė nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1 d.

Skirdamas bausmę teismas vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.) atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. V. yra neteistas, padarė tyčinius nusikaltimus, kurie (pagal LR BK 165 str.1 d. ir LR BK 140 str. 1d. ) priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11str. 3 d.), administracine tvarka yra baustas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Kaltinamojo D. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo principais mano bausmės tikslai bus pasiekti skiriant D. V. laisvės apribojimo bausmę.

Skiriant bausmę M. V. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnametis, yra neteistas, padarė tyčinius nusikaltimus, kurie (pagal LR BK 165 str.1 d. ir LR BK 140 str. 1d. ) priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11str. 3 d.), administracine tvarka yra baustas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams principais (LR BK 91 str.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. V. laisvės apribojimo bausmę.

Skiriant bausmę M. G. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nusikaltimus įvykdė būdamas nepilnametis, yra neteistas, padarė tyčinius nusikaltimus, kurie (pagal LR BK 165 str.1 d. ir LR BK 140 str. 1d. ) priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11str. 3 d.), administracine tvarka yra baustas, psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas.

Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo nepilnamečiams principais (LR BK 91 str.), mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant M. G. laisvės apribojimo bausmę.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo I. D. 3250 litų civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus. Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir šios žalos dydis pinigais galį būti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobūdžio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – šios žalos piniginė išraiška nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sąrašas įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalą atlyginti turinčiam asmeniui.

Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju nustato CK 6.283 straipsnio 1 dalis ir 6.250 straipsnio 2 dalis. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už žalą, padarytą fizinio asmens sveikatos sužalojimu. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokia būtų jam nesant sužalotam. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimą, yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L. Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VšĮ Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Teismas pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi remiantis išdėstytu ir įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas nusprendžia nukentėjusiojo ieškinį dėl turinės žalos patenkinti visiškai, dėl neturinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D.V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1d. ir skirti jam 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo. D.V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir skirti jam 11 (vienuolika) mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir D.V. subendrintą bausmę paskirti 1 metus ir 4 mėnesius laisvės apribojimo.

Įpareigoti D.V. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jai tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis D.V. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Bausmės pradžią D.V. laikyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M.V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1d. ir skirti jam 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo. M.V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir M.V. subendrintą bausmę paskirti 1 metus laisvės apribojimo.

Įpareigoti M.V. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jai tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis M.V. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Bausmės pradžią M.V. laikyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M.G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1d. ir skirti jam 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo.

M.G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir skirti jam 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir M.G. subendrintą bausmę paskirti 1 metus laisvės apribojimo.

Įpareigoti M.G. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose jai tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis M.G. palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Bausmės pradžią M.G. laikyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinio ieškovo I. D. ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti visiškai: priteisti solidariai iš D. V., M. V., M. G. 250 Lt turtinės žalos.

Civilinio ieškovo I. D. ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies: priteisti solidariai iš D. V., M. V., M. G. 1000 Lt neturtinės žalos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.