Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Gintarui Daubarui, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. Z., jo atstovui advokato padėjėjui Donatui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) UAB „Vers deko“ direktoriaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., būdamas darbdaviu – įmonės UAB „Vers deko“ administracijos vadovu, esant Lietuvos Respublikos DK 93 str. numatytiems darbo požymiams – susitarimui dėl darbo užmokesčio, darbo funkcijų, darbovietės, darbo tvarkos ir kitų darbo sutarties sąlygų, 2011 m. spalio 17, 18, 19 dienomis leido dirbti minėtoje įmonėje, gamybiniame padalinyje – (duomenys neskelbtini), Ž. P., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), darbininkės darbą – įmonės interesais pinti vytelėmis dekoratyvines širdeles, rišti kankorėžius, iš samanų pinti vainikus, nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie Ž. P. priėmimą į darbą, tai yra leido jai dirbti nelegaliai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. nepripažino padaręs jam inkriminuojamo teisės pažeidimo ir teismo posėdžio metu parodė, kad gal ir teisingai nurodyta, kad Ž. P. į jį asmeniškai kreipėsi telefonu dėl darbo. Kai žmogus kreipiasi, jis klausia kokios sąlygos, koks uždarbis, todėl jis prašo atvykti ir pasižiūrėti, kadangi jų darbui pokalbio nereikia. Kadangi 8 val. būna darbe ir tik 8 val. priima naujus darbuotojus, paskyrė Ž. P. laiką atvykti. Ž. P. atvyko sutartu adresu. Kadangi neturi administracinių patalpų, Ž. P. stovėjo pačiame ceche. Ji paklausė kokios sąlygos ir kaip įdarbinama, todėl jai parodė kokios sąlygos – kad ant sienos kabo įsakymas su atliktų darbų įkainiais ir pasiūlė nueiti į cechą pasižiūrėti, įvertinti, pasikalbėti su moterimis kaip jos dirba, kiek uždirba. O kai nuspręs ar nori dirbti, liepė atsinešti reikiamus įdarbinimui dokumentus. Tą dieną jų pokalbis tuo ir baigėsi. Nieko blogo, kad paliko svetimą žmogų ceche. Tai yra tam tikras gėlių salonas, tik sustambintas, kadangi jame dirba 80 žmonių. Darbas yra specifinis. Tai nėra įrengimai. Tai buvo 2011-10-17. Kada Ž. P. išvyko – nežino, nes atvyksta 8 val., būna valandą laiko, „įjungia“ žmones į darbą ir išvyksta į pagrindinę darbovietę Jurbarke. Ž. P. atėjo tik paklausti kokios darbo sąlygos ir kaip dirbama. Jos dokumentų paprašė spalio 18 d., nes žmogus ryte ateina į darbą ir iškart paprašo dokumentų. Prieš pradedant darbą visąlaik labai „teisingai įveda į darbo santykius“: visus žmones apmokina, pasirašo darbų vidaus taisykles ir tada pradeda dirbti. Spalio 18 d. į darbą atvyko šiek tiek vėliau ir ceche rado moteriškę (Ž. P.). Jos paprašė dokumentų priėmimui į darbą, bet ji jų neturėjo, todėl pasakė, kad ji negali pas jį būti, nes skaitosi nelegalė ir dėl jos nenori mokėti baudų. Tuo pokalbis baigėsi, kurį girdėjo nemažai žmonių. Nežino ką ta moteris (Ž. P.) pas juos veikė visą dieną. Kai atėjo į cechą, moteris (Ž. P.) stovėjo ir nieko nedarė. Laukė. Dar dalis moterų buvo nepradėjusios dirbti ir stovėjo prie stalo. Ž. P. paprašė išeiti iš cecho. Spalio 19 d. ryte atvažiavęs rado Ž. P., kuri pasakė, kad pas jį nedirbs, nes ją darbo birža siunčia mokintis į kursus. Jai pasakė šiai, kad tai yra labai gerai, palinkėjo sėkmės, paspaudė ranką ir ji tada paprašė pinigų. Tada paklausė už ką ir kokiu pagrindu turėtų jai sumokėti pinigus. Tuo pokalbis pasibaigė. Teigia, kad Ž. P. pas juos nedirbo. Jai darbo vieta nebuvo suteikta. Ž. P. nebuvo įteiktas lapas, kuriame fiksuojami atlikti darbai. Kai su žmogumi sudaroma darbo sutartis, tada jam įteikiamas lapas. Pas juos darbo vieta atrodo taip: vienos moterys sėdi prie šieno rulono, kitos prie stalų stovi po 6-7. Darbo vieta nėra pririšta, kuri būtų nustatyta žmogui. Moterys keičiasi, migruoja. Nėra konkrečios darbo vietos. Kiekvieną rytą atveža moteriškę arba dvi, kuri visą dieną eina per cechą ir mokina moteris. Dalį darbų apmokina ir pats. Ž. P. atlikti darbai nebuvo fiksuoti, nes nefiksuoja ne darbuotojų darbo. Juo labiau, kad tuos lapus tikrina. Ir žmogus atidžiai kontroliuoja savo darbą, kad būtų teisingai apskaičiuotas jo atlyginimas. Pas juos be darbo sutarties nieko negalima daryti, net mokintis neleidžia. Pačią pirmą dieną sudaro darbo sutartį ir būna taip, kad vakare žmogų jau atleidžia. Darbų lapą pildo kiekvienas darbuotojas pats, kuris dirba tą darbą. Paskutinėje grafoje jis skaičiuoja atlyginimus už atliktą darbą pagal įkainius, kurie yra nustatyti įsakymu ir kabo pakabinti. Negali pasakyti ką reiškia b.l. 39 užrašas „mok“. Nežino kas jį parašė. 2012-02-08 dienos posėdžio metu parodė, kad „mok“ rašomas tada, kai moterys pradeda dirbti. Tada jos užsirašo, kad mokinasi. Visada prašo, kad pirmą dieną tai rašytų, nes kai žmogus pradeda dirbti, jis automatiškai nemoka nieko, pagamina daug mažiau. Visos moterys, kurios stovėjo prie šito stalo, tą dieną užsirašiusios „mok“, nes jos naują darbą pradėjo mokintis (b.l. 44-47, 82-83).

Liudytoja Ž. P. parodė, kad pažįsta administracinėn atsakomybėn traukiamą R. Z.. Pas jį bandė įsidarbinti. Porą dienų jų santykiai buvo kaip ir darbiniai. Praeitų metų spalio mėnesį ieškojosi darbo ir sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) yra atsidariusi įmonė „Vers deko“. Gavusi informaciją, kad ten yra reikalingi darbuotojai kreipėsi į tą žmogų telefonu, pasiklausė ar būtų galima atvykti dėl darbo. Jis pasakė, kad reikalingi darbuotojai. Nuo spalio 17 d. ji pradėjo pas R. Z. dirbti. Dirbo nuo ryto 8 val. iki vakaro 5 val., kaip ir priklauso – visą darbo dieną. Antrą dieną – spalio 18 d. vėl pas jį išdirbo visą dieną – nuo 9 val., tai baigė 6 val. vakaro. Darbo valandas pasakė pats direktorius. Trečią dieną dirbo tik iki 12 val. ir išėjo. 17 dieną atvyko į darbą 8 val. ryto. E. Č. pasakė, kad reikia atvykti 8 val. ryto. Ką reikės daryti tą rytą pasakė E. Č., o apmokė pats vadovas. Jis daugmaž supažindino kaip reikėtų daryti. Dar užsiminė jam, kad norėtų dokumentus priduoti, nes turėjo sutvarkytas medicinines kortelės. Jis pasakė, kad šiuo metu neturi laiko ir kad vėliau gal tai sutvarkys. Rytojaus dieną buvo vėl ta pati situacija. Neįsivaizduoja kiek uždirbo, nes nematė kainoraščių už padarytus darbus. Buvo pasakyta, kad bus mokama už pagamintą vienetą. Būtent tą dieną reikėjo pinti širdeles – metalinę formą reikėjo apipinti medžiu. Darbas gal yra sunkokas, reikėjo dirbti su vielomis, pinti, rišti rankomis. Pirmą dieną suprato, kad dirba, nes pradėjo ją mokinti, apmokinti. Ji irgi atvažiavo vaikus palikusi, ieškodama darbo. Suprato, kad popierius vėliau užsipildys. Antrą dieną turėjo rišti iš kankorėžių vienetus. Pamena, kad surišo 250 vienetų. Tai buvo visa pilna darbo diena. Antrą dieną prašė sutvarkyti dokumentus, bet direktorius išvyko ir jo daugiau nematė tą dieną. Spalio 19 d. pradėjo dirbti nuo 8 val. Darė iš samanų vainikėlius. Tada pasirodė ir pats vadovas, tik jai paskambino ir pasiūlė kitą darbą. Tada pasakė, kad išeina ir tų popierių nebereikės tvarkyti ir paprašė, kad bent už kelionę atsilygintų. Jis paklausė už ką turi jai mokėti, ar už tai, kad apmokino. Viskas tuo ir pasibaigė. Pirmą dieną, kai reikėjo daryti širdeles, jas padarė 7. Bet paskui atėjo vadovas ir liepė išardyti. Sakė, kad negerai padaryta ir liepė daryti iš naujo. Antrą dieną buvo kankorėžių pynimas. Padarė 250 vienetų kankorėžių. O trečią dieną iki 12 valandos padarė 3-4 vainikus. Iš kitų bandė susižinoti kokio dydžio atlygis bus. Kaip supranta, atlygis buvo nuo padaryto darbo, nuo to, kiek sugebėsi padaryti. Neįsivaizduoja kokio dydžio jis yra. Kai ieškaisi darbo, tai bet koks darbas tinka. Šnekant su R. Z. telefonu buvo kalba, kad naujus darbuotojus vadovas priima nuo pirmadienio, pasiūlė atvykti ir jai, o ne tai, kad liepė atvažiuoti pasižiūrėti darbo sąlygas arba pradėti dirbti. Nė vieną dieną jai nebuvo išduotas atliktų darbų fiksavimo lapas, bet tokius lapus turėjo moterys, kurios nurodinėja darbus. Jos atlikti darbai buvo surašyti pas E. Č. pirmą dieną, o kitą dieną - pas kitą moterį, kurios vardo ir pavardės negali pasakyti. Gal buvo lapas ir su jos vardu bei pavarde, tačiau tiksliai šito nurodyti negali, nes ne pati savo atliktą darbą fiksavo. Trečią dieną niekas jos darbo nefiksavo, nes prieš tai atėjo vadovas, griežtesniu tonu pasakė, kad viskas blogai padaryta, kad viskas negerai. Visas dienas į darbą važiavo su E. Č. (b.l. 47-50, 53).

Liudytoja E. Č. parodė, kad spalio 17 d. kartu su Ž. P. atvyko į darbą. Ji ėjo savais reikalais, o ši ėjo pas direktorių dėl darbo. Paskui ją pastatė prie stalo kažką mokinti. Spalio 17 d. direktorius pastatė Ž. P. prie stalo. Vėliau jai atėjus, Ž. P. buvo ceche. Ji su savimi tą dieną neturėjo visų reikiamų dokumentų, nes (duomenys neskelbtini) paprašė jos dokumentų. Jis paklausė ar ji turi dokumentus. Bendros šnekos negirdėjo, tik nuotrupas. Kai važiavo namo, Ž. P. pasakė, kad rytojaus dieną su ja nevažiuos, nes turi tvarkytis dokumentus. Tą dieną ji buvo visą darbo dieną darbe. Pirmą dieną Ž. P. apipynė geležines širdeles vytelėmis. Jiems išduodamas darbų lapas, tačiau ar jį pildo teisingai, niekas netikrina. Spalio 17 d. su Ž. P. grįžo namo. Kitą dieną tik vėliau pamatė, kad Ž. P. buvo darbe. Dirbo ir viename, ir kitame sandėlyje, tai tik per pertraukėles matė, kad buvo ir Ž. P.. Nežino ką ji ten dirbo. Negali pasakyti ir to ar visą darbo dieną ji buvo, nes namo važiavo atskirai. Spalio 19 d. atvažiavus į darbą, kai rinkosi visi į salę, atėjo pasiimti sekatorių nuo stalo kampe ir girdėjo kaip (duomenys neskelbtini), kad ji nesidarbins, nes jai paskambino darbo birža. Nematė ką trečią dieną veikė Ž. P., nes buvo kitur – prie pakavimo. Pirminis jos paaiškinimas buvo padiktuotas, nes „ponas ją pasisodino į mašiną apklausai“. Jis turėjo kitą lapą, nuo jo skaitė, o jai staigiai atitrauktai nuo darbo visai kitokios mintys buvo. Suvokia po kuo pasirašo. Jokio spaudimo niekas jai nedaro. Ž. P. spalio 17, 18, 19 d. buvo įmonėje, bet ar ji dirbo, ar mokėsi, negali pasakyti. Negali patvirtinti, kad ji dirbo. Pirmą dieną matė kaip Ž. P. mokino daryti širdeles. Tai ji darė visą tą dieną. Iš ryto direktorius Ž. P. davė pavedimą stoti prie stalo mokintis. Tik pirmą dieną kartu su Ž. P. važiavo į darbą. Nei antrą dieną, nei trečią ši su ja nevažiavo. Nesakys kitų kartu su ja važiavusių moterų vardų, pavardžių (b.l. 51-53).

Liudytoja D. S. parodė, kad 2011 m. spalio 17-19 d. dirbo įmonėje, apmokino žmones. Kai šiandien pamatė moterį (Ž. P.), tai atsiminė, kad ją apmokino, bet jos vardo ir pavardės nežino, kadangi nesidomėjo. Negali pasakyti kiek laiko apmokino Ž. P.. Neprisimena. Gal tik pirmą dieną būtent ji apmokino Ž. P.. Paskui, kai ji buvo apmokinta, nuėjo prie kitų moterų. Nelabai prisimena kokie darbai vyko spalio 17-19 dienomis. Spalio 17 d. apmokino visą dieną darbuotojas, nes kai paima naują darbą, tai laikas nuo laiko dažniau prieina parodyti. Neprisimena ar spalio 18-19 d. Ž. P. dirbo. Mokino Ž. P. ir vieną rytą, kada atvažiavo su direktoriumi, ėjo pro šalį ir išgirdo kaip vadovas pasakė moteriai, kad ji atneštų dokumentus, kad ji negali čia būti. Suprato, kad pirmą dieną – spalio 17 d. Ž. P. atėjusi kaip darbininkas, tik tiek, kad dar ko gero nebuvo pristačiusi dokumentų. Tai suprato kai išgirdo, kad direktorius pasakė, jog ji pateiktų dokumentus. Pašaliniai, neįdarbinti, svetimi žmonės šiaip negali būti ceche. Kai asmuo ateina į darbą, jam pasiūloma ir leidžiama nueiti pasižiūrėti sąlygas, kaip atrodo darbas ir duodamas lapas darbams pildyti. Nežino ar Ž. P. pildė darbų lapą. Kai pati dirba, tai pildosi savo lapą. Kitų asmenų darbų nepildo. Jos pareigos yra tokios pačios kaip ir kitų darbininkų, tik kartais apmoko žmones. Ž. P. spalio 17 d. apmokino, nes matė, kad tai naujas žmogus. Atskiro pavedimo eiti ją apmokinti nebuvo. Ž. P. pati neprašė ją apmokinti. Antrą dieną Ž. P. rišo kankorėžius, bet tiksliai neprisimena. „mok“ reiškia mokinė. Tai yra pastaba, kad yra pradedantis, kad mokinė. Tai atsispindi skaičiuose ir padarytuose vienetuose (b.l. 61-63).

Liudytoja E. A. parodė, kad įmonėje dirbo nuo 2011 m. spalio 10 iki lapkričio 13 d. Su Ž. P. vieną dieną važiavo į darbą. Negali pasakyti dienos kada kartu važiavo Ž. P., bet jos jau buvo pradėjusios dirbti. Ž. P. važiavo su jom bandyti dirbti, mokintis. Vakare grįžo kartu. Kitą dieną ji kartu nevažiavo. Nežino ką spalio 17 d. veikė Ž. P., nes dirbo visai kitoje pusėje. Tik per pertraukėles ją matydavo. Negali pasakyti ar sekančią dieną Ž. P. buvo. Atliktus darbus pačios fiksuodavosi į savo lapus, kurie buvo išduoti. Jeigu keisdavosi produkcija, rašydavo į tą pačią eilutę kelis darbus. Lapas išduodamas pirmą dieną kai pradedi dirbti. Kitų asmenų darbų nefiksuodavo (b.l. 63-65).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. dėl padaryto pažeidimo kaltu neprisipažino, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, galima daryti išvadą, kad tarp R. Z. ir Ž. P. susiklostę faktiniai santykiai atitinka darbo sutarties požymius. Iš byloje esančių pirminių Ž. P. bei E. Č. parodymų matyti, kad Ž. P. 2011 metų spalio 17, 18, 19 dienomis dirbo darbininkės darbą UAB „Vers deko“. Ji pynė vytelėmis širdeles, rišo kankorėžius, smaigstė vainikus (b.l. 3, 4). Teismas atmeta liudytojos E. Č. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad jai pareigūnas diktavo ką reikia paaiškinime rašyti, kadangi ši nurodoma aplinkybė nėra paremta jokiais objektyviais įrodymais, o ir pati E. Č. atsakydama į kitą klausimą nurodė, jog jai apklausos metu nebuvo daromas joks spaudimas (b.l. 52). Nors liudytoja E. Č. teismo posėdžio metu nurodė, jog nematė ar Ž. P. 2011 m. spalio 18, 19 dienomis dirbo, kokius tiksliai darbus ji atliko, kartu su ja į darbą nevažiavo, tačiau patvirtino tą aplinkybę, kad 2011-10-17 Ž. P. į cechą prie stalo atvedė ir pastatė įmonės vadovas R. Z., kad Ž. P. tą dieną apipynė geležines širdeles vytelėmis, o 18, 19 dienomis Ž. P. įmonėje matė tik pertraukų metu (b.l. 51). Kad prie darbo būtent R. Z. Ž. P. pastatė, patvirtino savo parodymais ir pati Ž. P. (b.l. 49). Kad dalį darbų ir pats apmokina, savo parodymais patvirtino ir R. Z. (b.l. 44-45). Kad Ž. P. 2011-10-17 buvo apmokinama atlikti darbą, parodė taip pat ir liudytoja apklausta D. S., tik negalėjo nurodyti kelias dienas tai darė ir tai, ar Ž. P. įmonėje dirbo 2011 m. spalio 18, 19 dienomis (b.l. 61).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų pakankamumą, jų nuoseklumą, prieštaravimus, logiškumą, kritiškai vertina R. Z. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus ir remiasi pirminiais Ž. P. bei E. Č. inspektoriui duotais parodymais, kurie iš esmės neprieštaravo ir Ž. P. bei iš dalies pačios E. Č. teisme duotiems parodymams. Teismas vertindamas Ž. P. parodymus laiko juos patikimais, kadangi jie yra iš esmės neprieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, nuoseklūs – Ž. P. tiksliai nurodė kuriomis dienomis, kiek valandų, kokius darbus ji atliko tiksliai apibūdindama atliktų darbų pobūdį (b.l. 45, 46). Kad būtent tokie darbai buvo įmonėje atliekam 2011 m. spalio 17, 18, 19 dienomis, patvirtina byloje pateikti atliktų darbų lapai, normos ir įkainiai. Ž. P. išsamiai nurodė kaip ji rišo kankorėžius (b.l. 3). Vien tik iš įkainių lapų, kurie R. Z. teigimu buvo pakabinti ant sienų, sužinoti apie darbo pobūdį nėra galimybės, nes juose tai nėra aprašyta, o šis darbas buvo dirbamas ne pirmąją Ž. P. darbo dieną R. Z. įmonėje. Nurodytos aplinkybės rodo, kad Ž. P. UAB „Vers deko“ dirbo realiai ir dirbo tam tikrą darbą – darbuotojos darbą.

Nors bylos nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų kaip Ž. P. vyko į darbą 2011 metų 18, 19 dienomis, tačiau bylos duomenimis yra nustatyta, kad ji įmonėje buvo. Tai patvirtino ir E. Č. teigdama, jog matė Ž. P. pertraukų metu, tiek pats R. Z. nurodydamas apie pokalbius su Ž. P., vykusius 2011 m. spalio 18, 19 dienomis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, buvo nustatyta tam tikra darbo tvarka – Ž. P. veikė paklusdama darbdavio nustatytai tvarkai, t.y. ji buvo atvesta ceche prie stalo, buvo mokinama dirbti, už jos teikiamų paslaugų rezultatą bei kokybę buvo atsakinga D. S. ir pats įmonės direktorius R. Z., kuris Ž. P. mokino, liepė išardyti ir metalines širdis apipinti iš naujo, taip pat pasakė darbo valandas, todėl nėra pagrindo daryti išvados, jog Ž. P. 2011 m. spalio 17, 18, 19 dienomis įmonės patalpose lankėsi tik įdarbinimo klausimais ir laiko šiuos parodymus pasirinkta gynybine pozicija.

Pažymėtina, kad DK numatytas išbandymo, sudarant darbo sutartį, institutas. DK 105 str. yra nustatyti bendriausi išbandymo sudarant darbo sutartį požymiai. DK 105 str. 1 d. apibrėžta, kad, sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas; jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ketinančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. DK 105 str. 2 d. numatyta, kad išbandymo laikotarpiu darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai. Ši taisyklė reiškia, kad darbuotojas išbandymo laikotarpiu turi teisę dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį (DK 99 str.), gauti ne mažesnį nei įstatymo numatytą darbo užmokestį (DK 186, 187 str.). Nors darbdavys ar jo įgaliotas asmuo turi teisę prieš priimdami asmenį į darbą jį išbandyti, vis dėlto tokio išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas neturi pasireikšti kaip darbdavio nauda. Jeigu išbandymo metu gautas (sukurtas) rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda, konstatuotina, jog išbandomas asmuo realiai dirbo darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Šiuo atveju iš Ž. P. atlikto darbo R. Z. gavo realios naudos – buvo pinamos širdys iš beržo, rišami kankorėžiai, vainikai iš samanų.

Byloje nėra duomenų apie atlyginimo sumokėjimą arba susitarimą dėl atlyginimo – Ž. P. nurodė, kad jai nebuvo sumokėta. Ši aplinkybė nepaneigia atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas darbdavio naudai asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje N575-3202/2011). Pabrėžtina, kad ir darbo terminas, neturi įtakos nelegalaus darbo fakto konstatavimui.

Surinktų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad nustatyti santykiai tarp R. Z. ir Ž. P. turi visus būtinus darbo sutarties požymius, tačiau darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo laikytasi, todėl R. Z. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d.

Teismas R. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant R. Z. nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį – padarytas vienas pavojingiausių teisės pažeidimų, lemiančių didelę materialinę naudą darančiam asmeniui, nes mokesčiai, mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus, sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu, pažeidimu daroma didelę žala darbuotojų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis; į pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba ir už padarytą pažeidimą skirtina straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis – 6.500 Lt dydžio bauda.

Kadangi liudytoja E. Č. byloje atsakė nurodyti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nors buvo perspėta dėl administracinės atsakomybės už vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, jai iškeltina administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. (b.l. 54).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30² str. 1 d., 41³ str. 1 d., 286 str., teismas

nutaria:

R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. ir nubausti šešių tūkstančių penkių šimtų litų (6.500 Lt) dydžio bauda.

Nutarimui įsiteisėjus E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iškelti administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. už tai, kad būdama perspėta dėl administracinės atsakomybės už vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, 2012-01-10 vykusio teismo posėdžio metu atsisakė nurodyti aplinkybę kas su ja 2011 m. spalio 17, 18, 19 dienomis važiavo į darbą Šakių mieste.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.