Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka bylą išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovams T. B. ir E. I. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės pripažinimo, išvadą teikianti institucija - Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. B. sutinka su ieškovės ieškiniu, pripažįsta, kad nėra ieškovės vaiko E. G. biologinis tėvas. Pažymėjo, kad ieškovė aiškiai nurodė žinojusi, kad jis nėra dukters E. G. biologinis tėvas, tą patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu atlikta DNR ekspertizė. Gimimo liudijime vaiko tėvu atsakovas T. B. sutiko būti įrašytas dėl ieškovės artimųjų spaudimo, pats niekada neklausinėjo ieškovės, ar jis galėtų būti jos dukters tėvu.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo ieškovės reikalavimui, kad E. I. būtų pripažintas ieškovės dukters E. G. tėvu.

Ieškovės reikalavimas dalyje dėl tėvystės nuginčijimo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. daliniu sprendimu tenkintas visiškai, dalinis sprendimas įsiteisėjęs.

Šalių paaiškinimais, pateikta išvada, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovei J. G. (duomenys neskelbtini) gimė duktė E. G.; vaiko tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas T. B. (3 b.l.), su kuriuo ieškovė nebuvo sudariusi santuokos. T. B. sutinka su ta aplinkybe, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Be to, ieškovės vaiko atžvilgiu atlikus DNR ekspertizę, pagal 2014-01-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos Ekspertizės aktą Nr. ES 434/13(01), matyti, kad atsakovas T. B. nėra biologinis vaiko E. G. tėvas (40-43 b. l.). Kadangi į ekspertizę nenuvyko kitas atsakovas E. I., kurį ieškovė prašo pripažinti vaiko tėvu, šis atsakovas vengė vykti į teismą, todėl kad nebūtų vilkinamas sprendimas atsakovo T. B. atžvilgiu, byloje 2014-02-18 priimtas dalinis sprendimas, išsprendžiant ieškovės pareikštus reikalavimus dalyje dėl tėvystės nuginčijimo. Sprendimas įsiteisėjęs, pripažinti negaliojantys duomenys Lietuvos Respublikos Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus metrikų knygoje gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo pagrindu 2010-04-16 išduotame vaiko gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) įraše, kuriame T. B., gim. (duomenys neskelbtini), buvo įrašytas vaiko E. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija), tiek nacionaliniai teisės aktai (Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau CK), kiti teisės aktai). Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.), pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai ir kt.). Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, pagal įstatymą, neteikiant išankstinės galios jokiems įrodymams, išskyrus įstatymo pripažintus turinčiais didesnę įrodomąją reikšmę (CPK 185 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad su atsakovu E. I. pradėjo draugauti ir gyventi kartu nuo 2006 m. iki pat vaikui gimstant, pradžiai gyveno pas ieškovės motiną (apie metus), o po to ieškovė išsikraustė kartu gyventi su atsakovu į Radviliškį, kartu nuomojos butą. Atsakovas vaiko nenorėjo. Atsakovas aplankė ieškovę vaikui gimus gimdymo namuose, bet toliau vaiku nebesirūpino. Mergaitė vizualiai (veido bruožais) panaši į savo biologinį tėvą E. I.. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojai M. G. (ieškovės motina) ir V. M. (ieškovės motinos sugyventinis).

Reikia pažymėti, kad atsakovui E. I. sutinkant teismui paskyrus DNR ekspertizę, atsakovas sutartu laiku į ekspertizę neatvyko, į teismo posėdžius atsakovas pradėjo nebeatvykti. Atsakovas bylos procesu visiškai nesidomėjo, nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, motyvuotų prieštaravimų ieškovės reikalavimams, neteikė prašymų teismui, bylos procesui buvo abejingas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas E. I. kurį laiką iki vaikui gimstant gyveno kartu su vaiko motina, į tai, kad atsakovas atsisakė nuvykti į ekspertizę, teismas tokį atsakovo ekspertizės atsisakymą vertina kaip ieškovės vaiko tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d., CPK 185 str.). Kitam atsakovui T. B., kuris buvo įrašytas vaiko tėvu, atlikus DNR ekspertizę patvirtinta, kad jis nėra ieškovės vaiko tėvas (39-43 b.l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus, kurie yra logiški, nuoseklūs, neprieštarauja kitiems įrodymams ir netikėti jais teismas neturi pagrindo, teismas nesant duomenų, kad ieškovės vaiku galėtų būti kitas asmuo apart E. I., teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas, todėl nustatytina, kad atsakovas E. I. yra E. G. tėvas (CK 3.147 str., 3.148 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civ. byloje Nr. Nr. 3K-3-279/2011). Ieškovė neprašė, kad vaikui būtų suteikta atsakovo pavardė, todėl ji nėra keistina.

Iki bylos išnagrinėjimo šalys nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jų šioje byloje turėtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Ieškovės ieškinį patenkinus dalyje dėl tėvystės pripažinimo, iš atsakovo E. I. valstybės naudai priteistina 43,49 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Nustatyti, kad E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas.

Priteisti iš atsakovo E. I., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43,49 Lt (keturiasdešimt tris litus 49 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), “Swedbank”, AB, b.k. 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.