Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei M. J., jos atstovei advokatei Danguolei Bajorinienei, atsakovui Č. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovui Č. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad su atsakovu daug metų pragyveno kartu; vėliau atsakovas išėjo ir jie išsiskyrė. 4,35 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso jai nuosavybės teise; 2010 m. birželio mėnesį su atsakovu sutarė, kad jis nuomosis žemę; pasirašė nuomos sutartį, sutarė dėl 500 Lt nuomos mokesčio per mėnesį. Atsakovas liepos mėnesį padarė vieną 500 Lt įmoką į banką, vėliau pasakė, kad per banką pinigų nemokės, o atveš pinigus į namus; ji sutiko. Atsakovas jai davė 1500 Lt grynais už tris mėnesius, tačiau vėliau pasakė, kad neturi pinigų ir prašė palaukti; pinigų nemoka nuo 2010 m. spalio mėnesio; šiuo metu žemė apleista; nežino, iki kada atsakovas naudojosi žeme. Atsakovo palikta įranga stovi jos garaže; leidžia ją pasiimti ir išsivežti. Iš sūnaus A. pinigų, perduotų tėvo už žemės nuomą, negavo. Paaiškino, kad mokestį už žemę moka ji, kaip žemės savininkė; atsakovas pakeisti sutarties sąlygų neprašė; atsakovas žemės sklypą deklaravo, nes dirbo žemę ir už tai jis gauna išmokas. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovo 7500 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki ieškinio padavimo teismui dienos (2011 m. gruodžio 1 d.), 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi patyrė nuostolių negaudama pinigų už žemės nuomą, bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2010-06-04 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta privačios žemės nuomos sutartis, pagal kurią M. J. išnuomavo atsakovui iki 2013-10-01 žemės ūkio veiklai 4,35 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Radviliškio r.; sutartyje nustatytas 500 Lt nuomos mokestis kas mėnesį jį pervedantį į banko sąskaitą (b.l. 16). Iš sąskaitos išrašo matyti, kad Č. G. 2010-07-06 pervedė M. J. 500 Lt (b.l. 26).

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7500 Lt žemės nuomos mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, pripažįsta, kad buvo sudaryta žemės nuomos sutartis ir nustatytas 500 Lt mėnesinis žemės nuomos mokestis, kurį pasiūlė jis pats, tačiau nesutinka su jų dydžiu, sutinka dėl 2500 Lt skolos.

Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (LR CK 6.156 str.). Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki tol, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. LR CK 6.189 str. 1 d. nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (LR CK 6.545 str. 1 d.). Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė; šalys gali panaudoti žemės nuomos sutartį prieš trečiuosius asmenis tik įregistravusios ją viešame registre įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 6.547 str.).

LR CPK 178 str. nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Šie faktiniai duomenys gali būti nustatomi šiomis priemonėmis: šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 177 str. 2 d.). Nors šalių sudarytoje žemės nuomos sutartyje buvo numatyta, kad žemės nuomos mokestis mokamas į ieškovės banko sąskaitą, tačiau, iš byloje esančio sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas tik vieną kartą (2010-07-06) pervedė ieškovei M. J. 500 Lt (b.l. 26). Ieškovė pati pripažino, kad atsakovas dar 2 kartus jai sumokėjo už žemės nuomą po 500 Lt grynais, o ne pervedant į banko sąskaitą, bei neišrašant jokių pinigų priėmimą patvirtinančių rašytinių dokumentų, todėl teismas mano, kad ieškovė tokiais savo veiksmais pripažino tinkamu ir tokį sutarties įvykdymo būdą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, kad atsakovas 3 mėnesius iš eilės yra davęs jam po 500 Lt, kad parneštų ieškovei (motinai); šiuos pinigus jis atiduodavo mamai; raštelių pasirašyti, kad perduodavo pinigus mamai, tėvas (atsakovas) neprašė.

Nors atsakovas nurodė, kad ieškovei mokėjo po 200 Lt kas mėnesį, šiuos pinigus perduodamas jai per sūnų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Todėl šis jo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7500 Lt už laikotarpį nuo 2010 m. spalio mėnesio iki 2011 m. gruodžio 1 d., t.y. iki kada ji padavė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl civilinė byla teisme buvo iškelta ne priėmus ieškinį, o anksčiau, t.y. priėmus pareiškimą ir išdavus teismo įsakymą – 2011-11-05. Todėl ieškovės prašoma priteisti skolos už žemės nuomą suma mažintina dar 500 Lt. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovei iš atsakovo priteistina 5500,00 Lt skolos.

LR CK 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CK 6.37 str. 2 d.).

Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Iš dalies patenkinus ieškinį (73 %), iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingos patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo 225 Lt žyminio mokesčio bei turėjo 800 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1025 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 748 Lt bylinėjimosi išlaidų (1025x0,73 ) (LR CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Č. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5500 Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus litų) skolos, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011-11-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 748 Lt (septynis šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Radviliškio rajono apylinkės teismą.