Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. Z. pareikšimą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui ir AB „Šiaulių energija“ dėl išieškojimo iš paskutinio būsto, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, uždraudimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja B. Z. teismui pateikė pareikšimą suinteresuotiems asmenims antstoliui Tomui Ubartui ir AB „Šiaulių energija“ dėl išieškojimo iš paskutinio būsto, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, uždraudimo. Pareiškėja nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso 3/5 dalys buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame ji gyvena su 3 nepilnamečiais vaikais N. V. Š., V. Š. ir G. Š.. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gegužės 23 d. nuvykusi pas antstolį Tomą Ubartą, kuris vykdo skolos išieškojimą išieškotojos AB „Šiaulių energija“ naudai, gavo antstolio 2018 m. balandžio 25 d. patvarkymą, kuriuo jis paskelbė pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto dalies pirmąsias varžytines, kurių pabaiga numatyta 2018 m. gegužės 25 d. Pareiškėjos nuomone, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalį ir uždrausti išieškoti iš paskutinio būsto, nes skola AB „Šiaulių energija“ susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius dėl pareiškėjos sunkios materialinės padėties. Pareiškėja nurodė, kad viena augina iš viso 7 vaikus, šiuo metu 3 iš jų dar yra nepilnamečiai, kuriems tėvas teikia priteistą išlaikymą, tačiau jis yra nedidelis, o jos pajamas sudaro tik socialinė pašalpa, nes dėl rimtų sveikatos problemų, negali normaliai dirbti, kad galėtų gauti didesnes pajamas, tačiau nuo 2018 m. gegužės 31 d. pradės dirbti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Išieškojimo iš skolininko turto bendrąsias taisykles nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 662–674 straipsniai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 664 straipsnio, nustatančio išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, 5 dalyje nurodyta, kad penktąja eile, t. y. paskutine eile, išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tik tuo atveju, jeigu nėra antstoliui žinomo pirmesnės eilės turto, šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, šis turtas yra nelikvidus arba jeigu to raštu prašo skolininkas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 662 straipsnio 4 dalis). Išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030,00 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalis).Iš antstolio Tomo Ubarto 2018 m. balandžio 25 d. patvarkymo Nr. S002815, priimto vykdomosiose bylose Nr. 0136/14/00137, Nr. 0136/14/01240, Nr. 0136/15/01323, Nr. 0136/15/02557, Nr. 0136/16/02432, Nr. 0136/17/02100, Nr. 0136/18/00613, nustatyta, kad paskelbtos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių 3/5 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės, kurių pabaiga numatyta 2018 m. gegužės 25 d. Interneto svetainės www.evarzytines.lt duomenimis nustatyta, kad varžytinės neįvyko. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjos gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), t. y. parduodamo iš varžytinių nekilnojamojo turto adresu. Iš pareiškėjos pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėja turi 3 nepilnamečius vaikus N. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių tėvo V. Š. nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 28,96 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos kanceliarijos 2016 m. liepos 28 d. pažyma Nr. ŠP-503 patirtina, kad pareiškėjos šeimą sudaro pareiškėja ir jos 3 nepilnamečiai vaikai N. V. Š., V. Š. ir G. Š.. Taip pat nustatyta, kad iki antstolis priėmė minėtą patvarkymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių, pareiškėjos skola akivaizdžiai viršijo 2 030,00 Eur ir ginčo dėl to nėra. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Prašymas dėl to paduodamas ir nagrinėjamas apylinkės teisme šio kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skolos išieškotojai AB „Šiaulių energija“, atsirado nesumokėjus šilumos energijos tiekėjui už jo teiktas paslaugas. Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas. Taigi pareiškėjos skola atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje nustatytos skolos prigimtį. Kaip minėta, antstolio Tomo Ubarto 2018 m. balandžio 25 d. patvarkymu Nr. S002815, priimtu vykdomosiose bylose Nr. 0136/14/00137, Nr. 0136/14/01240, Nr. 0136/15/01323, Nr. 0136/15/02557, Nr. 0136/16/02432, Nr. 0136/17/02100, Nr. 0136/18/00613, paskelbtos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių 3/5 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), varžytinės. Iš Gyventojų registro ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos ir jos 3 nepilnamečių vaikų šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taigi iš varžytinių parduodama paskutinė buto dalis, būtina pareiškėjai ir jos šeimos nariams gyventi.Pažymėtina, kad pareiškėja, deklaruodama savo nepilnamečių vaikų interesų svarbą negali ignoruoti išieškotojų teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Tačiau nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja trečioji Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlyga, nes, kaip nustatyta, pareiškėja turi 3 nepilnamečius vaikus N. V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iš kurių tėvo V. Š. nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 28,96 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2018 m. gegužės 14 d. pažymos Nr. 1451 nustatyta, kad pareiškėjai laikotarpiais nuo 2017 m. liepos mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., 2017 m. gruodžio mėn. ir nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. buvo mokama socialinė pašalpa. Galiausiai, sprendžiant dėl pareiškėjos teismui pateikto prašymo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar skola nepadengta dėl pareiškėjos sunkios materialinės padėties. Pareiškėjos materialinės padėties sunkumą, dėl kurio pareiškėja negali apmokėti susidariusių skolų, patvirtina į bylą pateikti duomenys apie pareiškėjos šeimos sudėtį, socialinės pašalpos paskyrimą pareiškėjai. Pareiškėja nurodė, kad ketina įsidarbinti nuo 2018 m. gegužės 31 d., vadinasi gaus pajamų ne tik pragyvenimui, bet ir susidariusių skolų padengimui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė įrodymų, kokia būtent tvarka ir kokių konkrečių įmokų dydžiais ji ketina dengti susidariusias skolas. Tačiau, kaip nurodė pati pareiškėja, ji nesiekia išvengti prievolės padengti skolas, jas pripažįsta. Taigi pareiškėjos pateikti argumentai ir įrodymai, teikia pakankamą pagrindą tikėtis, kad ateityje pareiškėja skolas padengs nenukreipiant išieškojimo į būstą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėja nurodė, jog įsidarbins nuo 2018 m. gegužės 31 d., yra galimybė išieškoti pareiškėjos skolas iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio. Todėl išieškojimas iš paskutinio pareiškėjos turimo būsto, kurio antstolis parduoda tik 3/5 dalis, kurių pradinė pardavimo kaina pirmosiose varžytinėse buvo 10 392,00 Eur, pagal pareiškėjos sunkią materialinę padėtį šiuo metu yra neproporcinga priemonė, kuri neatitinka teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų. Teismo nuomone, išieškojimo nukreipimas į paskutinį pareiškėjos turimą gyvenamąjį būstą šiuo metu būtų neproporcinga priemonė, sukeltų neadekvačias ir pernelyg dideles neigiamas pasekmes bei neproporcingai pažeistų nepilnamečių vaikų N. V. Š., V. Š. ir G. Š. interesus. Išieškotojų interesai šiuo atveju neabejotinai taip pat pažeidžiami, tačiau, teismo nuomone, ne tokiu lygiu, kokiu jie būtų pažeisti pareiškėjos atžvilgiu leidus nukreipti išieškojimą į paskutinį jos ir jos šeimos būstą. Todėl antstolio Tomo Ubarto pareiškėjos atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose nustatytina, kad negali būti išieškoma iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių 3/5 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjai buvo atidėtas žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimas iki nutarties priėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 6 dalį ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant pareiškimus vykdymo proceso metu vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Todėl iš pareiškėjos valstybei priteistinas 38,00 Eur žyminis mokestis.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510, 512–513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad antstolio Tomo Ubarto vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0136/14/00137, Nr. 0136/14/01240, Nr. 0136/15/01323, Nr. 0136/15/02557, Nr. 0136/16/02432, Nr. 0136/17/02100, Nr. 0136/18/00613 negali būti išieškoma iš pareiškėjai B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių 3/5 dalių buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos B. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), 38,00 Eur (trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, sumokant jas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones iki šios nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.