- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- 2-155-805/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01025-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Ieškovas
- J. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. R., S. R., R. R.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovei - advokatei S. Ž., trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. R., S. R., R. R. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti galiojančia tarp ieškovo, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. J. R., asmens kodeksas (duomenys neskelbtini) 2007 m. vasario 7 d. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pardavė 0,7800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. 4400-2029-1296, J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise už 1000 Lt (b.l.2-3).
Ieškinyje nurodė, kad 2007 m vasario 7 d. tarp ieškovo J. B. ir K.J. R. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią K. J. R. už 1000 Lt pardavė ieškovui 0,60 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini, unikalus Nr. 4400-2029-1296. Už minėtą žemės sklypą ieškovas atsiskaitė pilnai, ką patvirtina rašytinės pirkimo-pardavimo sutartys. Pasirašant rašytines sutartis dalyvavo liudytojai. Ieškovas nurodė, kad žemės sklypas buvo perduotas, jį priėmė ir naudojasi juo iki šiol. Notarinės sutarties sudarę nebuvo, kadangi, forminant sandorį, dar nebuvo priimti administraciniai aktai, kuriais būtų buvusi atkurta nuosavybės teisė pardavėjai. Kadangi į minėtą žemės sklypą nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, 2007 m. rugsėjo 7 d. K. J. R. parašė notarinį įgaliojimą, kuris galiojo iki 2017 m. rugsėjo 7 d. Šiuo įgaliojimu ieškovas J. B. buvo įgaliotas tvarkyti nuosavybės teisės atstatymo dokumentus, gauti visus reikalingus dokumentus ir pažymas, rašyti pareiškimus, prašymus, būti atstovu nustatant žemės sklypo ribas, gauti žemės sklypo planą, juos pasirašyti, gauti nuosavybės teises į žemės dokumentus, juos įregistruoti valstybiniame žemės registre, gauti pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą, parduoti minėtą žemės sklypą, gauti iš įvairių įstaigų ir organizacijų visus reikalingus dokumentus ir pažymas, sudaryti sutartis su pirkėjais žemės sklypą parduodant už kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti iš jų pinigus už parduotą turtą, perduoti parduotą turtą pirkėjui, pasirašyti perdavimo akte ir kita. Nuosavybės teisė K. J. R. į 0,60 ha žemės, perduodant neatlygintinai 0,72 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo atkurta tik 2010-02-23 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 69/20295. VĮ Registrų centras žemės sklypas buvo įregistruotas 2010-08-03, ką patvirtina pridėtas išrašas. Taigi, tiksliai pamatavus sklypą, ieškovo nupirktas žemės sklypas tapo 0,7800 ha, unikalus Nr.4400-2029-1296, kadastrinis Nr. 6958/0003:280 Šilavoto k.v. 2011 metais ieškovas kreipėsi į K. R. dėl sandorio patvirtinimo notarinėje kontoroje, tačiau sužinojo, kad ji yra mirusi. K. J. R. mirė 2008 m. liepos 17 d., ką įrodo 2008 m. liepos 18 d. mirties išrašas Nr. 15. Tokiu būdu neliko galimybės su K. J. R. neginčo tvarka sudaryti notarinėje kontoroje pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to ieškovas kreipėsi į teismą dėl sandorio patvirtinimo teismine tvarka CK 1.138 str., 6.154 str., 6.309 str., 6.162 str. pagrindu. Pažymėjo, kad sandoris yra pilnai įvykdytas - už žemę sumokėti pinigai, žemė perduota, jis pilnai ja naudojasi. Paveldėjimo byla po K. J. R. mirties nėra užvesta, ieškovui nėra žinomi jokie įpėdiniai, todėl atsakovu šioje byloje traukia valstybinę mokesčių inspekciją. Sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, yra visos būtinos sąlygos pripažinti sandorį galiojančiu bei nėra jokių įstatymuose nurodytų aplinkybių, kliudančių pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti galiojančia pagal CK 1.93 str. 4 d. sutinkamai su kuria, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, ir tokiu atveju sandorio po to įforminti notarine tvarka nebereikia. Šiuo atveju sandorio įvykdyti pardavėja negalėjo dėl mirties.
Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaiko pilna apimtimi. Paaiškino, kad toje vietoje, kurioje yra jo nupirkta žemė, buvo likęs nedidelis gabaliukas žemės. Jam agrarinėje tarnyboje pasakė, kad toks žemės gabaliukas yra ir, kad jis gali imti tą gabaliuką. I. J. B.nurodė, kad, kuomet pirko, apytikriai žinojo kur yra žemės sklypas, nes apie jį pasakė Šilavoto pirmininkas Stankevičius. Paties sklypo ribų nežinojo. Parodė, kad 2007 metais su kaimynu atvykus pas K.J. R., ji pati pasiūlė pirkti jam tą žemę, dėl žemės pirkimo parašė naminę sutartį, už žemę avansu sumokėjo 500 Lt. Iš viso sutarė 1000 Lt sumą už žemės pardavimą. Vėliau, neatsimena kokiu laiku (metais), antrą kartą nuvažiavo pas K. J. R. ir jos sugyventinį į namus ir sumokėjo jai dar 500 Lt. Su K. J. R. atsiskaitė pilnumoje per du kartus prie liudytojų. Paskutinius pinigus K. J. R. sumokėjo tenai, kur ji gyveno, t.y. V. M. namuose. To kaimo pavadinimo, kuriame gyveno K., nežino, pamena, kad ji gyveno prie kelio, už Šilavoto. Nurodė, kad byloje yra du rašteliai, t.y. dvi sutartys, liudijančios pinigų sumokėjimą. Paaiškino, kad agrarinės pirmininkas pasakė K. pasiimti tą žemę arba ta žemė žus, dėl to ji ir prašė nupirkti iš jos žemę. K. buvo parašiusi įgaliojimą tinkamai susitvarkyti visus žemės dokumentus. Kai galutinai susitvarkė žemės dokumentus, žemę atmatavo. Paaiškino, kad kai nupirko žemę, tai žemės nuosavybės dar nebuvo. Kai pardavė K. J. R. turėjo tik agrarinę išvadą, suteikė notaro patvirtintą įgaliojimą toliau jam pačiam viską tvarkytis. Dabar žemė yra atmatuota, bet jos negali įteisinti, nes K. J. R. numirė. Jos vaikai nepalaikė jokių ryšių su savo motina K. J. R.. K. vaikai yra pilnamečiai, vienas iš jų žuvęs. K. daugiau nieko, apart šio žemės sklypo, neturėjo. Nupirktą žemės sklypą sutvarkė, t.y. išrinko iš jo akmenis, nes iš karto visi garantavo, kad greitai viskas vyks. Po sklypo perėmimo, jį nupirkus, niekas kitas nevaldė tos žemės, tenai jis tvarkėsi. Prašo ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
A. V. mokesčių inspekcija (toliau tekste VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nesutinka su ieškiniu dėl šių motyvų. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju VMI negali būti atsakovu, kadangi jokių ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų nepažeidė. Pagal CPK 45 straipsnio nuostatas mano, kad yra netinkama šalis šioje civilinėje byloje. Be to, pažymėjo, kad apie K. J. R. mirtį sužinojo tik gavusi ieškinio pareiškimą, iki šios dienos jokių palikimo priėmimo procedūrų valstybės vardu nėra pradėjusi, kas dar kartą patvirtina, kad VMI jokių ieškovo teisių nepažeidė. Pažymėjo, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007-02-07 K. J. R. iš viso neesant žemės sklypo, dėl kurio buvo sudaryta ši pirkimo pardavimo sutartis, savininke, todėl toks sandoris laikytinas niekiniu, kurio šalys patvirtinti negali sutinkamai su CK 1.78 straipsnio nuostatomis. Nurodė, kad K. J. R. nevengė patvirtinti sutarties, tačiau ji 2008-07-18 mirė. D. K. J. R. pasirašyto įgaliojimo J. B. pažymėjo, kad jo galiojimas pasibaigė kartu su K. J. R. mirtimi (b.l.22, 32-33). Atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, kuris yra tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, kuriuo ieškovas prašo pripažinti galiojančia 2007-02-07 tarp J. B. ir K.s J. R. sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią K. J. R. pardavė 0,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovui J. B. nuosavybės teise už 1000 Lt, kuriuo nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais (b.l.32, 61-67).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka atsiliepime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad K. J. R. mirė 2008-07-17, t.y. kai jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Mieleiškampio kaime. Atstovė, nesutikdama su ieškiniu, remiasi dokumentais, kuriuos į bylą pateikė ieškovas, t.y. K. J. R. mirties liudijimu, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, iš kurio aiškiai matyti kada buvo įregistruotas pats žemės sklypas ir, kada buvo įregistruotos nuosavybės teisės, kas rodo, kad tai buvo atlikta jau po K. J. R. mirties. Nurodė, kad K. J. R., turėdama tik teisę atkurti nuosavybės teises, ką patvirtina išvada, pateikta byloje, negalėjo parduoti konkretaus žemės sklypo, nes jis buvo suformuotas ir įregistruotas nuosavybės teise tik 2010 m. Mano, jog kritiškai vertinami turėtų būti ieškovo parodymai, kad jis nuo 2007-02-07 naudojosi žemės sklypu, dėl kurio buvo susitaręs su pardavėja, kadangi prašymą Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai nuosavybėn, J. B. pateikė tik 2008-09-15, būtent nuo tos dienos tik ir prasidėjo nuosavybės teisių atkūrimo procesas. Atstovė abejoja kaip ieškovas galėjo naudotis žemės sklypu, dėl kurio net nebuvo pradėtas nuosavybės teisų atkūrimo procesas. Paaiškino, kad, mirus K. J. R., kiti tretieji asmenys nesikreipė į žemėtvarkos skyrių dėl tolimesnių veiksmų. Nurodė, kad labai abejotina, kad ieškovas ir pati pretendentė į žemės sklypą, per Nacionalinę žemės tarnybą 2007 m. galėjo susižinoti, kurioje vietoje bus žemės sklypas, kadangi nuosavybės teisių atkūrimas ir visa žemės reforma vyksta pagal eiles. Paaiškino, kad Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje yra numatyta eilė piliečių bei pagal kokią tvarką jiems yra atkuriamos nuosavybės teisės, t.y. pirmiausia yra sudaromi piliečių sąrašai ir tada jie eilės tvarka renkasi laisvus žemės sklypus. Mano, kad ieškovas neturėjo galimybės 2007 m. susižinoti kur bus konkretus žemės sklypas. Paaiškino, kad iš 2008-12-11 Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymo matosi, kad K. J. R. yra įtraukta tik į 5-ąją eilę, o laisvą fondą pirmiausia rinkosi 1,2,3,4 eilės piliečiai. Dėl ieškovo žemės sklypo buvimo vietos sužinojimo laiko atžvilgiu mano, kad žemės sklypo buvimo vieta galėjo būti sužinota tik tuo momentu, kai ieškovas atvyko į žemėtvarkos skyrių ir pasirinko laisvos valstybinės žemės plotą, t.y. 2008 metais. Prašo ieškinį atmesti.
Tretieji asmenys J. R., S. R., R. R. (b.l.22 antra pusė, 29, 32-33, 39) atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jie apie bylos nagrinėjimą informuoti įstatymo nustatyta tvarka. Teismo posėdyje nedalyvauja.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Teismas, sutinkamai su CPK 45 str. nuostatomis, pasiūlė ieškovui patikslinti atsakovą (b.l.39, 113), tačiau ieškovas šia teise nepasinaudojo. Civilinių teisių objektu gali būti tik identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarką įregistruotas žemės sklypas bei su juo susijęs nekilnojamasis daiktas. Kitaip tariant, kiekvienas nekilnojamasis daiktas, kaip civilinių teisinių santykių objektas, privalo būti suformuotas įstatymo nustatyta tvarka (CK 1.98 str. 2 d., 1.109 str., 4.2 str. 2 d., 4.253 str.). Kiekvienos prievolės esminis elementas yra jos dalykas, todėl kiekviena sutartinė prievolė privalo turėti dalyką (CK 6.3 str.). Prievolės dalyku negali būti tai, kas neįvykdoma (CK 6.3 str. 4 d.). Iš byloje pateiktos Kauno apskrities 1999-07-20 žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybės išvados Nr. 1513, matyti, kad buvęs savininkas M. M. nuosavybės teisėmis valdė Pažarsčio kaime, Prienų rajone, nekilnojamąjį turtą - 32,04 ha žemės, nurodant, kad K. J. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,6 ha žemės (b.l.8). Bylos duomenimis matyti, kad K. J. R. ir J. B. 2007-02-07 sudarė rašytinį susitarimą dėl 0,6 ha žemės sklypo Šilavoto seniūnijoje pirkimo-pardavimo už 1000 Lt, kuriuo susitarė, kad pirkėjas sumoka 500 Lt avansą, o likusi suma sumokama po perrašymo dokumentų (b.l.6). Kita žemės pirkimo-pardavimo sutartimi (nėra sutarties surašymo datos) K. J. R. nurodė, kad parduoda priklausančią 0,6 ha žemę Prienų raj. pagal žemės perdavimo išvadą Nr. 1513, išduotą 1999-07-20, J. B., kurios vertė pagal šalių susitarimą 1000 Lt, už minėtą žemę J. B. atsiskaitė pilnumoje (b.l.7). K. J. R. 2007-09-07 suteikė J. B. įgaliojimą tvarkyti žemės, valdytos M. M. nuosavybės teisėmis Kauno apskrities Prienų rajono Pažarsčio kaime nuosavybės teisės atstatymo dokumentus (b.l.9-10). Taigi, bylos rašytiniais įrodymais akivaizdu, kad K. J. R. tik turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. M. iki žemės nacionalizacijos valdytos 32,04 ha žemės, esančios Pažarsčio k., Prienų r., dalį - 0,60 ha (Kauno apskrities viršininko administracijos 1999-07-20 išvada Nr. 1513 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“). 2007-09-07 įgaliojimu, notarinio registro Nr. 7218, K. J. R. įgaliojo J. B. pagal Kauno apskrities viršininko administracijos 1999 m. liepos 20 d. išvadą Nr. 1513 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ tvarkyti žemės, valdytos M. M. nuosavybės teisėmis Kauno apskrities Prienų rajono Pažarsčio kaime (perkeliamos į bet kurią kitą vietovę savo nuožiūra), nuosavybės teisės atstatymo dokumentus, tuo tikslu būti jos atstovu žemėtvarkos tarnyboje, apskrities viršininko administracijoje, savivaldybėje, VĮ Registrų centras bei visose kitose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, gauti visus reikalingus dokumentus ir pažymas, rašyti jos vardu pareiškimus, prašymus, būti jos atstovu nustatant žemės sklypo ribas, gauti žemės sklypo planą, juos pasirašyti, gauti nuosavybės teisės į žemę dokumentus, juos įregistruoti valstybiniame registre, gauti pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b.l.9). 2008-09-15 J. B. K. apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą (K. J. R. tuo metu jau buvo mirusi) kuriuo prašė suteikti lygiavertį žemės sklypą Šilavoto kadastrinėje vietovėje (b.l.68). Kauno apskrities viršininko 2008-12-11 įsakymu Nr. 02-07-13728 patvirtintame piliečių, kurių norima susigrąžinti žemė yra Šilavoto kadastrinėje vietovėje ir patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją, sąraše nurodyta K.sJ. R. išvadų gavimo data - 1999-07-20, plotas 0,60 ha (b.l.69-70). Kauno apskrities viršininko 2009 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 02-07-6137 „D. K. apskrities viršininko 2008-12-11 įsakymo Nr. 02-07-13728 pakeitimo ir Šilavoto kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ patvirtintame piliečių, kuriems suprojektuoti žemės (miško) sklypai, sąraše įrašyta K. J. R., kuriai suprojektuotas 0,78 ha žemės sklypas Nr. 435, esantis (duomenys neskelbtini). (b.l.71). Kauno apskrities viršininko 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 02-07-1581 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Prienų r.)“ ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2010 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 69/20295 K. J. R. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko M. M. valdytos žemės 0,60 ha dalį perduodant neatlygintinai nuosavybėn 0,72 ha žemės dalį, suteikiant neatlygintinai 0,06 ha žemės dalį bendrame 0,78 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). (b.l.11-14). CK 1.109 straipsnyje reglamentuota, kad civilinių teisių objektu gali būti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Nekilnojamojo daikto įregistravimu nekilnojamojo turto registre yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Registruojant nekilnojamąjį daiktą į nekilnojamojo turto registrą padaromas nekilnojamojo daikto registro įrašas (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai (įstatymo 9 str. 1 d.). Pagal minėto įstatymo 13 straipsnį nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Tik įregistravus patį nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teisę į jį, gali būti registruojamos kitos daiktinės teisės į tą daiktą, tų teisių suvaržymai ar juridiniai faktai. Tai reiškia, kad daiktinė teisė į tam tikrą nekilnojamojo turto objektą negali atsirasti, neįregistravus nekilnojamojo turto registre paties turto (nekilnojamojo daikto). Taigi, kiekvienas asmuo turi administracine tvarka įregistruoti savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą (įstatymo 12 str.). Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 0,78 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. 4400-2029-12969, kadastrinis Nr. 6958/0003:280) buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre tik 2010 m. liepos 30 d. (b.l.16-17). CK 6.393 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią. CK 6.396 straipsnyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį daiktą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Nesant tokių duomenų, sutartis negali būti tvirtinama notaro, o patvirtinta - negalioja. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas duomenų, kurie įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, t.y. kadastro vietovės pavadinimas, žemės sklypo kadastro numeris ir unikalus numeris ir kt. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl 2007 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria K. J. R. pardavė 0,78 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-2029-1296), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2007 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartyje teigiama, kad parduodamas 0,6 ha žemės sklypas, esantis Šilavoto seniūnijoje (b.l.6), o kitoje sutartyje, kurioje nėra nurodyta surašymo data (b.l.7), minima 0,60 ha ploto žemės Prienų rajone, priklausančios pagal žemės perdavimo išvadą Nr. 1513, išduotą 1999-07-20 (b.l.7), tuo tarpu duomenys, identifikuojantys žemės sklypą, nenurodyti, esminio sutarties dalyko nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismo mano, kad toks šalių susitarimas nelaikytinas pirkimo-pardavimo sandoriu, nes K. J. R., nebūdama nekilnojamojo daikto savininke, negalėjo perleisti kito asmens nuosavybėn turto, kuris jai nepriklausė nuosavybės teise. Laikytina, kad toks susitarimas neatitiko esminių pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų, nes sutarties pasirašymo momentu nebuvo daikto, kurį būtų buvę galima parduoti. Netgi vertinant tokį ieškovo susitarimą sutinkamai su CK 6.165 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis preliminariosios sutarties sudarymą, per vienerius metus, t.y. iki K. J. R. buvo gyva, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių nebuvo sudaryta ir pagrindinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, pagal CK 6.398 straipsnio nuostatas nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas turi būti įformintas pardavėjo ir pirkėjo pasirašytu priėmimo-perdavimo aktu arba kitokiu sutartyje nurodytu dokumentu. Kadangi rašytiniais įrodymais nustatyta, kad sutarties pasirašymo momentu nebuvo daikto, kurį būtų buvę galima parduoti, todėl paneigtini ieškovo teiginiai, kad tas turtas buvo perduotas ir jo nuosavybėn. Tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl žemės sklypo perdavimo ieškovui valdyti ar prižiūrėti bei juo naudotis. Be to, pagal ieškovo parodymus seka, kad ieškovas šalimais ginčo žemės sklypo buvo įsigijęs žemės ūkio paskirties žemės, todėl neatmetama galimybė, kad jis tvarkėsi ne šiame, o kitame žemės sklype. Nors ieškovas teigia, kad sklypą valdė, tačiau remiantis CK 4.27 straipsnio 2 dalimi, nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Ieškovo turto valdymo faktas nėra ir nebuvo įregistruotas.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas
2008-07-18 mirties įrašas Nr. 15 patvirtina, jog K. J. R. mirė 2008-07-18 (b.l.15). Bylos duomenimis nustatyta, kad K. J. R. mirė kai jai dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,78 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutinkamai su CK 2.147 straipsnio nuostatomis, K. J. R. 2007-09-07 išduotas įgaliojimas J. B. pasibaigė mirus davusiam įgaliojimą fiziniam asmeniui. Nuosavybės teisės į 0,78 ha žemės sklypą (unikalus Nr; 4400-2029-1296), esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos tik 2010 m. rugpjūčio 3 d. I. J. B. kaip kreditorius 2011-07-11 kreipėsi į Prienų rajono 3-ąjį notarų biurą CK 5.63 straipsnio nustatyta tvarka (b.l.110). Paveldėjimo byla po K. J. R. neužvesta (b.l.19, 30-31, 37). I. J. B., vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, kuri numato, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia, prašo teismo patvirtinti sandorį. Ieškovas prašo patvirtinti tarp jo ir K. J. R. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį minėtu pagrindu, tačiau byloje jokių duomenų apie tai, kad K. J. R. būtų vengusi įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, nėra pateikta. Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, tarp kurių ieškovo sutuoktinė, E. B., paaiškino, kad ieškovas su K. J. R. kalbėjo ir susitarė dėl 6 arų gabaliuko žemės pirkimo už 1000 litų, patvirtino aplinkybes davus pirkėjai 500 litų avansą, sutarė, kad likusius 500 litų atiduos kai sutvarkys žemės dokumentus, antrąją sutartį surašė praėjus maždaug pusmečiui po pirmosios, liudytojas S. Š. teigė matęs kaip parašyti kokie tai popieriukai, kuruos jis pasirašė, matė, kad buvo sumokėta 500 litų, o toliau niekur nedalyvavo, liudytojas V. M. parodė, kad atsiradus agrarinei K. ir jos broliui davė žemės tėviškėje, atvykus J. B. sutarė, kad turi žemės parduoti už 1000 Lt, matė kaip jai per du kartus pastarajai perdavė pinigus, tokius parodymus laikyti įrodymais, patvirtinančiais pirkimo-pardavimo sandorį, vertinant aukščiau surinktų ir aptartų įrodymų visetą, pagrindo nėra (CK.6.306 str.). Dėl tos pačios priežasties šis sandoris negali būti pripažįstamas galiojančiu ir pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį. Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 - 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 263 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
I. J. B. ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. R., S. R., R. R. dėl sandorio pripažinimo galiojančiu atmesti.
Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 149 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.