Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Gintaro Godos ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu devyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis bausmes subendrinus apėmimo būdu galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas devyneriems metams.

Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nuteisti R. S, E. P. ir E. K., tačiau jų atžvilgiu kasacinių skundų negauta.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 16 d. nutartis, kuria nuteistojo A. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio 15 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavyje susitaręs ir veikdamas bendrai su V. J., iš apsvaigusio nuo alkoholio ir užmigusio sugėrovo A. A. švarko kišenės slapta paėmė jo individualios įmonės ,,P.“ pastato, esančio Prienų m. (duomenys neskelbtini), raktus ir jais atrakinęs duris įsibrovė į vidų bei pagrobė A. A. individualios įmonės turto už 498,80 Lt.

Be to, A. Ž. nuteistas ir už tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio, susitaręs su R. S., E. P. ir E. K. tikslu išgauti prisipažinimą iš V. J. apie jo paso, pažymos, pinigų bei pagrobtų prekių iš A. A. prekybinio kiosko dingimą, praradimą, 2002 m. gruodžio 20 d., apie 16.30 val., Prienų m. įsodinus į R. S. vairuojamą automobilį ,,Audi-80“, (duomenys neskelbtini), neblaivų V. J. ir nuvežus jį į (duomenys neskelbtini) šilą, (duomenys neskelbtini), reikalavo, kad V. J. pasakytų apie prieš dvi savaites tariamai pavogtus jam (A. Ž.) priklausančius asmens pasą, pažymą apie paleidimą iš bausmės atlikimo vietos ir 190 Lt, bei gražintų jų abiejų 2002 m. gruodžio 15 d. iš A. A. individualios įmonės pagrobtas prekes. A. Ž. peržengiant susitarimo ribas, jam spardant, suduodant smūgius kumščiais bei automobilio veržliarakčiu į įvairias kūno vietas ne mažiau 31 smūgio, kankinant itin žiauriai – daugybiniais intensyviais sužalojimais sukeliant nukentėjusiajam didelį skausmą, tyčia itin žiauriai nužudė V. J.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos kasacinio nagrinėjimo

Kasaciniame skunde nuteistasis A. Ž., neigdamas savo kaltę dėl V. J. nužudymo, savaip pateikia faktines bylos aplinkybes ir tuo pagrindu nurodo, kad BK 129 straipsnyje numatyto nusikaltimo nepadarė. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu. Šis teismas negali tirti faktinių bylos aplinkybių ir tuo pagrindu pateikti naujo įrodymų vertinimo, todėl nuteistojo A. Ž. kasacinio skundo argumentai, kuriais jis nesutinka su teismų konstatuotais faktais ir sprendimuose išdėstytų įrodymų vertinimu nenagrinėtini.

Dėl nuteistojo A. Ž. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl A. Ž. kaltės nužudžius V. J. kankinant itin žiauriai (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas) pagrįsta išsamiais ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys.

Teismo medicinos ekspertizės aktu nustatyta, kad V. J. mirties priežastimi buvo pilvo sumušimas su blužnies plyšimu. Mirtį sukėlęs sužalojimas pilve padarytas kietu buku daiktu paveikiant liemens kairę pusę. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas spiriant koja apauta batu. Teismo posėdyje teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad V. J. mirtį sukėlęs sužalojimas padarytas smūgio pasėkoje.

Šioje byloje kartu su kasatoriumi nuteisti R. S., E. K., E. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. J. lavono tyrimo metu nustatytus kūno sužalojimus, tarp jų ir tą, kuris sukėlė mirtį, padarė vienas kasatorius.

Iš kasatoriaus parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis pripažino spardęs nukentėjusįjį. Žemesnių instancijų teismai įvertino kiekvieno šioje byloje nuteistųjų asmenų konkrečius veiksmus ir padarė teisingą išvadą, kad nuo A. Ž. veiksmų suduodant smūgius į pilvą nukentėjusiajam V. J. įvyko blužnies plyšimas bei jo mirtis.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir norėjo ją atimti.

Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors ir nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Kolegijos nuomone, teismai spręsdami apie A. Ž. tyčios turinį, atsižvelgdami į bylos aplinkybes, sprendimuose teisingai nurodė, kad kaltinamojo veiksmų esmė rodo, kad jis veikė netiesiogine tyčia. A. Ž. suduodamas ilgą laiką daug smūgių V. J. į gyvybei pavojingas vietas sukėlė nukentėjusiajam dideles dvasines bei fizines kančias ir todėl teismai pagrįstai kaltinamojo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Dėl paskirtos bausmės

Nuteistajam A. Ž. teismo paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 straipsnis), todėl teisėjų kolegijos nuomone, kasatoriui paskirta bausmė savo dydžiu yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta.

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį, nuteistojo A. Ž. kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. Ž. kasacinį skundą atmesti.