Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2021-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. e1-288-760/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
e1-288-760/2021
Teisminio proceso Nr.
1-04-6-00007-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Kaltinamasis
R. K.
Baudžiamoji byla Nr. e1-288-760/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00007-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 10 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Loreta Bajorinienė,

išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės L. R. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2011 m. balandžio 26, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 223 straipsnio 1 d., 20 MGL (2600 Lt) bauda, 2011 m. gegužės 5 d. sumokėjo paskirtą baudą, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. K. turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktūros, o būtent:

R. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, Tauragės mieste laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d., iki 2018 m. rugsėjo 30 d., vykdydamas automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių pardavimo veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimais“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių: 3 punktą - „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį“, 16 punktą - „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią vyriausiąją buhalterę D. B., nesuvokusią jo (R. K.) nusikalstamų veiksmų pobūdžio, tyčia apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 14 atvejų dalies ūkinių operacijų buhalteriniais apskaitos dokumentais – kasos pajamų orderiais, nepagrindė 34 200 Eur piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais gavimo iš fizinių ir juridinių asmenų už parduotas transporto priemones, negu nurodyta transporto priemonių pardavimo ir apmokėjimo dokumentuose, tai yra:

1. 2018 m. sausio 13 d. – 2800 Eur iš D. V. už automobilį „Nissan X-Trail“;

2. 2018 m. sausio 16 d. – 3700 Eur iš M. V. už automobilį „VW Passat“;

3. 2018 m. sausio 30 d. – 100 Eur iš S. S. už automobilį „Renault Espace“;

4. 2018 m. vasario 12 d. – 1800 Eur iš S. G. už automobilį „VW Touran“;

5. 2018 m kovo 9 d. – 2100 Eur iš V. B. už automobilį „Opel Zafira“;

6. 2018 m. kovo 24 d. – 750 Eur iš G. A. už automobilį „VW Polo“;

7. 2018 m. liepos 5 d – 600 Eur iš V. J. už automobilį „VW Tiguan“;

8. 2018 m. liepos 23 d. – 900 Eur iš A. Ž. už automobilį „T. P.“;

9. 2018 m. liepos 27 d. – 2000 Eur iš K. J. už automobilį „Mazda5“;

10. 2018 m. rugpjūčio 11 d. – 850 Eur iš E. A. už automobilį „VW Sharan“;

11. 2018 m. rugpjūčio 14 d. – 2550 Eur iš J. V. už automobilį „Toyota Avensis“;

12. 2018 m. rugsėjo 12 d. – 3800 Eur iš P. M. už automobilį „VW Touran“;

13. 2018 m. rugsėjo 17 d. – 1250 Eur iš R. K. už automobilį „Honda Civic“;

14. 2018 m. sausio 31 d. – 3600 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilį „Volvo XC60“, dėl ko vyriausioji buhalterė D. B., būdama suklaidinta, neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių įvykusių ūkinių operacijų tapatumą, į apskaitą neįtraukė ir neužregistravo apskaitos registruose „Kasos knyga“ iš viso 34 200 Eur (pardavimo pajamų gavimo – 22148,76 Eur, mokėtino PVM – 4651,24 Eur) grynųjų pinigų (įplaukų) įnešimo į kasą.

Tokiu būdu R. K. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpio nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. K., turėdamas teisę atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, priimti sprendimus jos vardu ir kontroliuoti jos veiklą, veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

R. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą, būdamas atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, eidamas vadovaujančias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“, veikdamas bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, turėdamas teisę atstovauti šiai bendrovei ir priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, deklaracijų ir kitų nustatyta tvarka patvirtintų dokumentų pateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai bei jose teisingų duomenų įrašymą, siekdamas išvengti turtinės prievolės valstybei – 7 973 Eur mokesčių sumokėjimo, Tauragės mieste laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 d. birželio 15 d., veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkančią vyriausiąją buhalterę D. B., nesuvokusią jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio, nepateikė jai duomenų apie laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. įvykusias ūkines – finansines operacijas: gautas neapskaitytas pinigines lėšas – 34 200 Eur už parduotas transporto priemones, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti vyriausioji buhalterė D. B., būdama suklaidinta, gautų piniginių lėšų neįtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini) ” buhalterinę apskaitą bei įrašė žinomai neteisingus duomenis į privalomas deklaracijas ir pateikė jas elektroniniu būdu Valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra:

R. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 8 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, ir 40 straipsnio nuostatą, kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo: 1) laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. lX-751: 3 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks“; 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, kur nurodyta, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <…> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., gavęs iš viso 34 200 Eur neapskaitytų piniginių lėšų už parduotas transporto priemones bei siekdamas išvengti sumokėti 4651 Eur PVM mokesčio, mokesčių administratoriui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, elektroniniu būdu pateiktose 6 2018 m. sausio–kovo mėn., 2018 m. liepos–rugsėjo mėn. PVM deklaracijose (forma FR0600) įrašė žinomai neteisingus duomenis apie turtą, t. y.

- 16 laukelyje „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža“ deklaravo 22149 Eur mažiau sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, maržos;

- 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM" deklaravo 4651 Eur (1145+312+494+607+591+877+625) mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM;

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo 4651 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

Be to, R. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. gruodžio 20 d. pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“; 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kur nurodyta, kad „Taikomi šie pelno mokesčio tarifai: <...> Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą“, - 53 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta „Pelno mokestis <...> mokami pagal metines pelno mokesčio <...> deklaracijas. Pelno mokestis <...> turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos.“, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. gavęs 23 200 Eur pajamų už parduotas transporto priemones, kurių UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė, 2018 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 7 d. pateiktoje elektroniniu būdu mokesčių administratoriui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, siekdamas išvengti sumokėti 2 876 Eur pelno mokesčio, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną, iš jų:

???- II dalies „Mokesčio bazė“ 18 laukelyje „Į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų <...> suma“ deklaravo iš viso 22 149 Eur mažiau už parduotas transporto priemones gautų pajamų ir tuo sumažino pajamas iš viso 22 149 Eur,

???- III dalies „Apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ skiltyje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas“ 40 laukelyje „Pelnas“ sumažino pelną iš viso 22 149 Eur,

???- 52 laukelyje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ sumažino apskaičiuotą apmokestinamojo pelno sumą iš viso 22 149 Eur,

???- 55 laukelyje „Pelno mokesčio suma“ sumažino pelno mokesčio sumą iš viso 3322 Eur (22149 x 15%),

???- 62 laukelyje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ sumažino 3322 Eur mokėtiną į biudžetą pelno mokesčio sumą.

???Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. K. laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 15 d. nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 7 973 Eur mokesčių ir įmokų, iš jų: PVM – 4 651 Eur, Pelno mokesčio – 3 322 Eur.

R. K. kaltę pripažino visiškai, parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir akcininkas. 50 procentų įmonės akcijų priklauso jam, o likusios – S. K.. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko buhalterė. J. K. išrašo pardavimo sąskaitas-faktūras ir suveda į programą atvežtų automobilių iš užsienio pirkimo sąskaitas-faktūras. Dokumentus buhalterijai pateikdavo ir iki šiol pateikia įmonės darbuotojai. Darbuotojai automobilius perka (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) bei juos parveža į (duomenys neskelbtini), paruošia pardavimui bei juos parduoda. Realiai visi įmonės darbuotojai dirba vienodą darbą, pardavinėja automobilius. Įmonės pagrindinė veikla buvo ir yra naudotų automobilių pirkimas-pardavimas. Pagrindinę veiklą vykdo (duomenys neskelbtini) mieste. Įmonės ofisas yra (duomenys neskelbtini). Taip pat nuomoja vietas automobilių pardavimo aikštelėse (duomenys neskelbtini), kur pastato pardavimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilius. Kiekvienas įmonės darbuotojas vyksta į užsienį, dažniausiai į (duomenys neskelbtini), kur turi savo naudotų automobilių pirkimo vietas. Vieni perka naudotų automobilių aikštelėse, kiti perka automobilių parduotuvėse, kurios prekiauja naujais automobiliais. Įmonės darbuotojai turi pasiskirstę miestus ar regionus, kur vyksta pirkti naudotų automobilių. Darbuotojui, prieš išvykstant į (duomenys neskelbtini), yra išduodami pagal kasos išlaidų orderį nedidelė suma grynų pinigų. Grynais pinigais yra atsiskaitoma labai retai, kai perkamas automobilis iš fizinio asmens. Dažniausiai darbuotojas pirkimui naudoja įmonės vardu išduotą mokėjimo kortelę, kurioje yra piniginių lėšų. Vieni pardavėjai reikalauja atsiskaityti pavedimais, kiti mokėjimo kortelėmis. Dažniausiai daromi pavedimai, nes grynais pinigais atsiskaityti negalima, nebent sumokama maža dalis avanso. Kiekvienas darbuotojas pats sprendžia, už kokią sumą pirkti tam tikrą automobilį. Kartais jie konsultuojasi su juo dėl automobilio būklės ir kainos. Darbuotojas organizuoja ir automobilių parvežimą, ieško autovežių transporto priemonėms parvežti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavų autovežių neturi. Automobiliai yra perkami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir parvežant automobilius yra pildomi CMR įmonės vardu, nes automobiliai perkami iš įmonės lėšų. Darbuotojas, parsivežęs automobilius, pats rūpinasi parvežtų automobilių pardavimu. Parduodant įmonės automobilius, sąskaitas-faktūras, pinigų priėmimo kvitus išrašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apskaitininkė J. K.. Automobilį parduodantis įmonės darbuotojas nurodo, kokias pardavimo kainas rašyti dokumentuose, nes tiesiogiai bendrauja su pirkėju. Jis nežino, kokiu būdu darbuotojai parduoda parvežtus automobilius ir kaip tariasi su pirkėju dėl kainos. Jis nurodė dokumentuose rašyti tokias kainas, kokias realiai sumoka automobilio pirkėjas. Jis kiekvieno darbuotojo nekontroliuoja ir su automobilio pirkėju nebendrauja. Mėnesio pabaigoje yra sumuojami rezultatai dėl automobilių pardavimo. Jis pats, kaip įmonės direktorius, nepardavė nei vieno nurodyto automobilio. Pripažįsta, kad automobiliai buvo parduoti už didesnę kainą, nei yra nurodyta automobilių pardavimo dokumentuose. 2018 m. sausio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės SA „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Volvo XC60“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), už 7400 Eur. Pirkimo faktą pagrindžia (duomenys neskelbtini) įmonės išrašyta sąskaita - faktūra Nr. 11042754, kuri yra įtraukta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Už perkamą automobilį buvo sumokėta bankiniu pavedimu. Šį automobilį pardavimui paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas S. Š., kuris įmonėje dirbo iki 2018 m. vasaros pradžios. Automobilis buvo įtrauktas inventorizacijos aktuose, kaip neparduotas. Vėliau paaiškėjo, kad automobilis yra senai parduotas, tačiau S. Š. gautų už parduotą automobilį „Volvo XC60“ pinigų į įmonės kasą neįnešė. S. Š. išeinant iš darbo, jis nesužiūrėjo ir nepatikrino, kad automobilis yra parduotas. Nurodė, kad paskaičiuotus mokesčius sumokės, padengs padarytą žalą biudžetui. (10 t., b. l. 28–31, 40–43).

Motyvuojamoji dalis

Be R. K. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Liudytoja D. V. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesio pradžioje ji iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Nissan X-Trail“, už kurį sumokėjo 3500 eurų grynais. Neatkreipė dėmesio, kad dokumentuose nurodyta mažesnė kaina. (4 t., b. l. 42–43)

Iš 2018 m. sausio 13 d. PVM sąskaitos faktūros, RS18 Nr. 0000133, kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000117, 2018 m. sausio 13 d. sąskaitos Nr. 3 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 700 Eur. (4 t., b. l. 44–46)

L. M. V. parodė, kad 2018 m. sausio mėnesio pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Passat“, už kurį sumokėjo 8700 Eur grynais. Pardavėjas padavė (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus ir išrašė PVM sąskaitą-faktūra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, kurioje nurodyta suma nesutapo su realiai už automobilį sumokėta pinigų suma (2 t., b. l. 165–167)

Iš 2018 m. sausio 16 d. PVM sąskaitos faktūros RS18 Nr. 0000059 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000057 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 5000 Eur. (2 t., b. l. 171–172)

L. S. S. parodė, kad 2018 m. pradžioje iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Renault Espace“, už kurį sumokėjo 13 500 Eur. Už automobilį mokėjo 100 Eur grynais, o likusius 13 400 Eur pavedimu. Automobilio pardavimo dokumentuose nurodyta suma realiai nesutapo su realiai už automobilį sumokėta pinigų suma. (2 t., b. l. 69–70)

Iš 2018 m. sausio 30 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0000124 ir 2018 m. sausio 30 d sąskaitos. Nr. 005 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 13 400 Eur. (2 t., b. l. 74–75)

L. S. G. parodė, kad 2018 m. vasario 12 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Touran“, už kurį sumokėjo 3000 Eur grynais. Matė, kad automobilio pardavimo dokumentuose yra įrašyta mažesnė pardavimo suma. (3 t., b. l. 56–59)

Iš 2018 m. vasario 12 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0000207 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000178 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 1200 Eur. (3 t., b. l. 60–61)

L. V. B. parodė, kad 2018 m. kovo 9 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Opel Zafira“, už kurį sumokėjo 4300 Eur grynais. Nekreipė dėmesio, kokia dokumentuose buvo nurodyta pardavimo suma. (4 t., b. l. 29–31).

Iš 2018 m. kovo 9 d. PVM sąskaitos - faktūros serija RS18 Nr. 0000272 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000237 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 2200 Eur. (4 t., b. l. 32–33)

Liudytojas G. A. parodė, kad 2018 m. pavasarį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Polo“, už kurį sumokėjo 4050 Eur grynais. PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta neteisinga automobilio pirkimo suma 3300 eurų. (2 t., b. l. 101–102)

Iš 2018 m. kovo 24 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0000440 ir 2018 m. kovo 24 d., sąskaitos Nr. 49 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 3300 Eur. (2 t., b. l. 106–107)

L. V. J. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Tiguan“, už kurį sumokėjo 8000 Eur. Sumokėjo 1000 Eur grynais pinigais ir 7000 Eur pavedimu. Vėliau pamatė, kad dokumentuose nurodyta pardavimo suma 7400 Eur. (3 t., b. l. 112–113)

Iš 2018 m. liepos 5 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0000969 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000821 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 7400 Eur. (3 t., b. l. 117–118)

Liudytojas A. Ž. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „T. P.“, už kurį sumokėjo 3200 Eur. Vėliau pamatė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje buvo nurodyta neteisinga automobilio pirkimo suma 2300 Eur. (3 t., b. l. 2–4)

Iš 2018 m. liepos 23 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0001062 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000897 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 2300 Eur. (3 t., b. l. 8–9)

Liudytoja K. J. parodė, kad 2018 m. liepos mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Mazda 5“, už kurį sumokėjo 3000 Eur grynais. Pasirašant dokumentus ji pastebėjo, kad dokumentuose neatitinka mokama suma, buvo nurodyta 1000 Eur suma. Jai buvo pasakyta, kad dažnai dokumentuose nurodoma mažesnė suma. (2 t., b. l. 6–8)

Liudytojas E. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Sharan“, už kurį sumokėjo apie 2250 Eur. (3 t., b. l. 64–67)

Iš 2018 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0001187 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0000997 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 1300 Eur. (1 t., b. l. 68–69)

Liudytoja J. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. mėnesį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Toyota Avensis“, už kurį sumokėjo 6250 eurų, 150 eurų pavedimu ir 6100 Eur grynais. Pardavėjas padavė užsienyje eksploatuotos transporto priemonės registracijos dokumentus ir PVM sąskaitą - faktūrą bei kasos pajamų orderį, kuriuose buvo nurodyta mažesnė pinigų suma. (2 t., b. l. 149–151)

Iš 2018 m. rugpjūčio 14 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0001192 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 0001001 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 3700 Eur. (2 t., b. l. 155–156)

L. P. M. parodė, kad 2018 m. rugsėjo 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „VW Touran“, už kurį sumokėjo 5800 Eur grynais. Vėliau pastebėjo, kad automobilio įsigijimo dokumentuose įsigijimo suma nurodyta 2000 Eur. (2 t., b. l. 175–177)

Iš 2018 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0001368 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 2000 eurų. (2 t., b. l. 181)

L. R. K. parodė, kad 2017 m. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo automobilį „Honda Civic“, už kurį sumokėjo 8 050 Eur grynais. Pirkimo-pardavimo dokumentai buvo sutvarkyti daug vėliau, po metų laiko. Dokumentuose nurodyta neteisinga pardavimo suma 6800 eurų. (2 t., b. l. 85–86)

Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitos faktūros serija RS18 Nr. 0001469 ir kasos pajamų orderio Nr. KPO18 Nr. 00001250 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuose dokumentuose nurodė automobilį pardavusi už 6800 Eur. (2 t., b. l. 90–91)

Liudytoja D. B. parodė, kad nuo 2011 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Visą jos darbo laikotarpį direktoriumi buvo R. K.. Ji tvarkė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, paruošdavo deklaracijas ir jas pateikdavo VMI, teikdavo pranešimus Sodrai. Buhalterinę apskaitą tvarkė pagal tokius dokumentus, kokius jai pateikdavo įmonės darbuotojai. Pirmiausia, pirkimo dokumentus darbuotojai pateikdavo J. K., o vėliau iš jos gaudavo dokumentus. Ji pati su įmonės pinigais, bankais nedirbo. Visus pavedimus darė pats direktorius R. K.. Pagal jai pateiktus banko išrašus, ji suvesdavo banką, kasą, pildė registrus ir kitus privalomus apskaitos tvarkymo dokumentus. Įmonės darbuotojai, kurie pirko ir pardavinėjo automobilius, jai turėjo pateikti visus duomenis, kur ir koks neparduotas automobilis saugomas metų gale, kokiame mieste ir kokioje aikštelėje. Taip pat reikalaudavo pateikti sąskaitas už automobilių saugojimą pardavimo aikštelėse, kuro išlaidas ir kita. Ji negali tiksliai pasakyti, kokia buvo automobilių pardavimo tvarka įmonėje. Pati parduotiems automobiliams sąskaitų neišrašė bei už parduotą automobilį pinigų nepriėmė. Iš darbuotojų reikalavo, kad, įsigyjant automobilius užsienyje, apskaitos tvarkymui būtų pateikiamos tinkamai išrašytos sąskaitos su visais pardavėjo rekvizitais, pritaikytu PVM ar marža. Nuo šių įrašų priklausė, koks mokestis yra mokamas į biudžetą. Ji į apskaitą įtraukė tokius duomenis, kurie buvo nurodyti pirkimo-pardavimo dokumentuose. (9 t., b. l. 131–134).

Liudytoja J. K. parodė, kad jos vyras S. K. kartu su R. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai. Nuo 2005 m. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, tačiau realiai ji dirba buhalterės D. B. padėjėja. Ji taip pat yra kasininkė, turi teisę, nesant direktoriui, nuvežti ir įnešti įmonės pinigus į banko sąskaitą. Į jos pareigas įeina suvesti visus dokumentus į programą, kuriuos jai pateikia įmonės vairuotojai ar darbuotojai, parvežę automobilius iš užsienio. Sutikrina pateiktas pirkimo sąskaitas, kitus dokumentus su CMR, kad sutaptų automobilių duomenys. Ji fiksuoja, kurie pirkti automobiliai yra parvežti bei juos įtraukia į apskaitą. Taip pat išrašo pardavimo dokumentus (sąskaitas-faktūras, kasos dokumentus) parduotam automobiliui. Įmonės automobiliai yra parduodami automobilių pardavimo aikštelėse, kuriose dirba įmonės vadybininkai. Pardavus automobilį, pirkėjas yra nukreipiamas į ofisą, kur sutvarkomi automobilio pardavimo dokumentai. Pirkėjui yra išrašoma sąskaita-faktūra bei sumokėtai pinigų sumai yra išrašomas kasos pajamų orderis. Pirkėjui pateikia pasirašyti sąskaitą - faktūrą, kasos dokumentą. Daugiausia automobiliai parduodami Tauragės mieste aikštelėse bei dedant skelbimus į automobilių pardavimų portalus. Ji nedalyvauja parduodamo automobilio kainos nustatyme. Direktorius R. K. aptaria su įmonės vadybininkais kokiomis kainomis pardavinėti automobilius (8 t., b. l. 56–59).

Juridinio asmens duomenų išrašas patvirtina, kad R. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2002 m. rugsėjo 18 d. (1 t., b. l. 40)

Iš kratų protokolų nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo atlikta krata UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu (duomenys neskelbtini) ir R. K. gyvenamojoje vietoje adresu K. (duomenys neskelbtini). Kratų metu išimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai ir kiti daiktiniai įrodymai. (1 t., b. l. 56–61; 79–82).

Teisinės pagalbos prašymų iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų medžiaga patvirtina Prancūzijos įmonės „J. L. A.“, „(duomenys neskelbtini)“, „M. R.“ SA, „(duomenys neskelbtini):, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., b. l. 135–194, 5 t., b. l. 6–200, 6 t., b. l. 1–191, 7 t., b. l. 4–16, 24–17, 8 t., b. l. 1–25).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. 04/12-2-6-8606 patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. gavo 23 200 Eur daugiau piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais už fiziniams asmenims parduotas transporto priemones negu nurodyta transporto priemonių pardavimo ir apmokėjimo dokumentuose. Įmonė laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. į apskaitą neįtraukė, 13 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo prekių (transporto priemonių) pardavimo ūkinių operacijų iš viso 23 200 Eur (iš jų: pardavimo pajamų iš viso 19173,55 Eur, mokėtino PVM iš viso 4026,45 Eur). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. gavo 23 200 Eur daugiau piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais už fiziniams asmenims parduotas transporto priemones negu nurodyta transporto priemonių pardavimo ir apmokėjimo dokumentuose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Dėl Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Specialisto išvada patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) pateiktose deklaracijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 17 d. į apskaitą neįtraukė, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo transporto priemonių pardavimo iš viso 23200 Eur (iš jų: pardavimo pajamų iš viso 19173,55 Eur, mokėtino PVM iš viso 4026,45 Eur) ūkinių operacijų, 6 atvejais Klaipėdos AVMI pateiktose Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijose (forma FR0600) už 2018 m. sausio 3 d. mėn., 2018 m. liepos 9 d. mokestinius laikotarpius deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, t. y.: 16 laukelyje „Sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, marža“ deklaravo iš viso 19174 Eur mažiau sandorių, kuriems taikoma spec. apmokestinimo schema, maržos; 29 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4026 Eur mažiau standartinio tarifo pardavimo PVM (21 proc.); 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4026 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, nes 2019 m. gegužės 7 d. Klaipėdos apskrities VMI pateiktoje Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nedeklaravo ir iki 2019 m. birželio 15 d. į valstybės biudžetą nesumokėjo iš viso 2876 Eur pelno mokesčio ir padarė nuostolį valstybės biudžetui viso 2876 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 6902 Eur (4026+2876) mokesčių, tai yra: - 4026 Eur pridėtinės vertės mokesčio, - 2876 Eur pelno mokesčio (8 t., b. l. 129-139).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2021 m. sausio 25 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-178660-21 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 31 d. pardavė transporto priemonę „Volvo XC60“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 11000 Eur ir gavo 11000 Eur piniginių lėšų (įplaukų) grynaisiais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. į apskaitą neįtraukė, apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo transporto priemonės „Volvo XC60“ (VIN kodas (duomenys neskelbtini) pardavimo ūkinių operacijų: įplaukų 11000 Eur, pardavimo pajamų iš viso 2975,21 Eur, mokėtino PVM iš viso 624,79 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, apskaitos registrus negalima nustatyti piniginių lėšų 11 000 Eur panaudojimo teisingumo. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose deklaracijoje įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės pajamas, pelną ir turtą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 1071 Eur (625+446) mokesčių, iš jų: - 625 Eur pridėtinės vertės mokesčio, - 446 Eur pelno mokesčio (9 t., b. l. 88-101).

Mokėjimo nurodymas Nr. 10161508 patvirtina, kad 2020 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į VMI sąskaitą sumokėjo 6902,00 Eur (9 t., b. l. 55). Mokėjimo nurodymas Nr. 02191621 patvirtina, kad 2021 m. vasario 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ į valstybės biudžetą sumokėjo 1071,00 Eur (9 t., b. l. 126).

Byloje ištirtų ir aptartų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. K. organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. apskaitos registruose neužregistravo, neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais keturiolika atvejų - viso 34 200 eurų grynųjų pinigų gavimo už parduotus automobilius ir dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Šie R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad R. K. veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jos naudai ir interesais, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai. Jis nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą iš viso 7973 Eur mokesčių, iš jų: PVM – 4651 Eur, pelno mokesčio – 3322 Eur ir padarė nuostolį valstybės biudžetui. Šie R. K. veiksmai kvalifikuojami pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje siūlo paskirti – 150 MGL (7500 Eur) baudą, o už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje – 180 MGL (9000 Eur) baudą. Prašo bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 180 MGL baudą (9000 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę – 120 MGL (6000 Eur) dydžio baudą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat su bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašo atidėti baudos sumokėjimą dalimis per 1 metus (10 t., b. l. 28–31, 40–34).

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino valstybei padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis 2011 m. balandžio 26 d. teistas už analogiškus nusikaltimus, paskirtą baudą sumokėjo (9 t., b. l. 149–150). Nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, kaip asmenį ne pirmą kartą apgaulingai tvarkiusį buhalterinę apskaitą. R. K. taip pat baustas administracine tvarka (10 t., b.l. 61-68). Net ir po nusikaltimų už kuriuos teisiamas padarymo, jis įvykdė administracinį nusižengimą finansų sistemai. 2020 m. lapkričio 17 d. buvo nubaustas pagal administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytus nusikaltimus paskyrus prokurorės siūlomas bausmes – baudas. Tačiau teismas nesutinka su prokurorės siūlomų baudų dydžiais, nes jie yra per maži. Už kaltinamojo padarytus apysunkius nusikaltimus įstatymas numato baudos dydį nuo 100 iki 4000 MGL, tai yra nuo 5000 Eur iki 200 000 Eur (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Baudos vidurkis yra 2050 MGL (102 500 Eur). Teismas sutinka, kad kaltinamajam turi būti skiriamas baudos dydis mažesnis nei nustatytas vidurkis, nes jo veikoje nustatytos dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nenustatyta sunkinančių aplinkybių. Tačiau prokurorės siūlomi baudų dydžiai yra artimi nustatytam minimaliam dydžiui. Siūloma galutinė bausmė nesiekia net kaltinamojo padarytos žalos valstybei dydžio (7973 Eur). Siekiant kaltinamąjį sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, jį paveikti, kad jis ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas paskiria didesnius baudos dydžius nei prašo prokurorė. Už nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje skirtina – 200 MGL (10 000 Eur) bauda, už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje skirtina 270 MGL (13 500 Eur) bauda. Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius, arba per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Įstatymas nenumato galimybės išdėstyti baudos mokėjimą dalimis, kaip prašo kaltinamasis. Atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, teismas nustato šešių mėnesių laikotarpį baudai sumokėti, kuris skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamų veikų nagrinėjimui – du CD diskai paliktini prie bylos. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo paskirta. Ji neskirtina ir iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus:

baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudą.

baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 270 MGL (13 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 270 MGL (13 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 180 MGL (9000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje; Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, nurodant įmokos kodą 6801, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos Nr. e1-288-760/2021. Mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti R. K., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai, pateikiant vykdyti antstoliui.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamų veikų nagrinėjimui - du CD diskus palikti prie bylos.

Išaiškinti R. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Loreta Bajorinienė